eFoto jau turi kelis straipsnius apie blykstes. Bet bendruomenės narys Andrius Grigaliūnas (Andriusha) nusprendė, kad tie straipsniai nepakankami. Tikrai, jo parašytas straipsnis labai išsamus.
Galima pridurti: naujokams skaityti būtina! :)
Taigi, apie blykstes, priedus ir naudojimo gudrybes...





Visi žinome, kaip teisingai eksponuoti kadrą praktiškai bet kokioje aplinkoje - kuo tamsiau, tuo didesnis išlaikymas, atviresnė diafragma, aukštesnis jautrumas. Viskas puiku, tačiau kartais gauto rezultatai netenkina - didelis išlaikymas netinka judantiems objektams, šviesūs objektyvai brangūs, o ir ryškumo gylis labai sumažėja, dėl didelio jautrumo atsiranda triukšmai. Ką daryti? Tokiais atvejais paprastai turime tik vieną pasirinkimą - blykstę.

Istorija

Nuo pirmų fotografijos amžiaus dienų ji tapo beveik neatsiejama fotoaparato dalimi - pradžioje tai būdavo ant specialios lėkštutės papilti magnio milteliai, kurie suliepsnodavo akinančia šviesa, apšviesdami kadrą. Vėliau, ištobulėjus technologijoms, buvo sukurtos impulsinės lempos, pripildytos inertinių dujų, kuriose vykstantis elektros išlydis (srovė kartais siekia 100 amperų!) skleidžia labai stiprų šviesos srautą (žr. žemiau) . Tuo pačiu principu jos veika ir dabar.

Skirstymas

Kadangi apie pagrindinius blyksčių principus jau buvo išdėstyta, stengsiuosi nesikartodamas paaiškinti apie blykstes bei pagrindinius jų pritaikymo būdus.

Visų blyksčių sandara iš esmės vienoda, skiriasi tik galingumas ir papildomų funkcijų buvimas.

Pačios silpniausios - iki 15 metrų efektyvaus nuotolio (prie ISO 100 ir F1) - montuojamos pačiuose fotoaparatuose (pav. dešinėje). Paprastai jos neturi jokių papildomų funkcijų, išskyrus raudonų akių panaikinimo galimybę (red eye reduction). Rimtesniuose fotoaparatuose įmontuotose blykstėse būna ir galingumo koregavimo galimybė, ir sinchronizavimo pagal antrą užuolaidėlę (rear curtain) bei belaidis (wireless) režimai. Plačiau apie juos - vėliau.


Taip pat tokio galingumo blykstės gali būti ir išorinės, tvirtinamos prie fotoaparato - tokiu atveju jų panaudojimo galimybės dar labiau padidėja. Tačiau dažniausiai tokios galingumo klasės prietaisai būna su minimaliu funkcijų rinkiniu.




Kur kas galingesnės - iki maždaug 60 metrų efektyvaus nuotolio - yra pusiau bei profesionalios blykstės, kuriose paprastai jau rasime visas reikalingas funkcijas, norint kokybiškai eksponuoti kadrą.



Atskiras blyksčių tipas - makro fotografijai skirti prietaisai, kurių šviesos šaltinis ne virš objektyvo, o aplink jį - tokia blykste fotografuojant iš arti labai tolygiai apšviečiami kad ir mažiausi objektai.





Pačios galingiausios - studijinės blykstės, apie kurias čia tik užsiminsiu. Jos maitinamos dažniausiai iš elektros tinklo, tvirtinamos ant specialių stovų, o galingumas skaičiuojamas jau nebe efektyviu nuotoliu metrais, o džauliais. Tarkim, vidutinio galingumo blykstės, kurios efektyvus veikimo nuotolis siekia 30 metrų, galingumas, pavertus džauliais, siektų apie maždaug 50-60 J. Tuo tarpu studijinės blykstės galingumą skaičiuoja šimtais ir tūkstančiais džaulių.

Įmontuotos blykstės naudojimas

Įmontuotos blykstės kartais gali būti labai naudingos, tačiau dažniausiai neteisingai naudojamos jos ne tik kad nepagerina nuotraukos, bet ją dar ir nepataisomai sugadina. Pati dažniausia pradedančiųjų fotografų klaida - blykstės naudojimas visur ir visada, paliekant viską automatikai. To daryti neverta, nes, kaip jau buvo rašyta kituose straipsniuose, automatikai paprastai visiškai nesvarbu, kokios atlikimo kokybės nuotrauką gausite - automatika rūpinasi pakankamu kadro eksponavimo. Dažniausias to rezultatas - veidai su blizgančios odos plotais, raudonomis akimis, be šešėlių.

Įmontuota blykstė tamsoje dažniausiai apšviečia tik pirmąjį nuotraukos planą, viską kitą palikdama tamsoje.

Žinoma, tiek dėl galingumo, tiek dėl techninių priežasčių įmontuotos blykstės nepriversime dirbti kaip profesionalios išorinės, tačiau yra keletas dalykų, kurie gali pagelbėti.

• Norėdami išvengti raudonų akių, kai fotografuojate tamsioje aplinkoje, įjunkite raudonų akių panaikinimo (red eye reduction) režimą - blykstė prieš apšviesdama kadrą duos keletą labai silpnų impulsų, kurie privers akies vyzdį susitraukti (raudonos akys nuotraukose matomos tada, kai tiesioginė blykstės šviesa atsispindi nuo akių dugno kraujagyslių).
  
  
• Jei tik tokia galimybė yra, pagal situaciją naudokitės blykstės galingumo koregavimo funkcija (flash expocorrection) - jei matysite, kad blykstė per stipriai apšviečia fotografuojamą objektą, tiesiog sumažinkite galingumą.
  
  
• Norėdami apšviesti didesnį plotą arba kuo geriau apšviesti antrą kadro planą, blykstės galingumo korekciją nustatykite teigiamą (padidinkite galingumą), o ekspozicijos korekciją - neigiamą.
  
  
• Lauke, esant labai ryškiai saulei, ir ypač vidudienį, ant veidų atsiranda labai negražūs aštrūs šešėliai. Įmontuota blykstė gali pagelbėti ir čia, pašviesdama tamsius šešėlius, tačiau naudotis ja reikėtų labai atsargiai - veidai gali būti pereksponuojami (išdeginami). Tokiu atveju reikia nustatyti neigiamą blykstės galingumo korekciją.
  
  
• Jei turite galimybę, sklaidykite blykstės šviesą - kuo didesnis plotas šviečia, tuo minkštesni šešėliai, mažesnis kontrastas tarp pirmo ir antro kadro plano. Tam gali būti naudojami pirktiniai šviesos sklaidytuvai, arba galima bandyti ką nors sugalvoti namų sąlygomis. Elementarus A4 popieriaus lapas prieš blykstę (pav. žemiau) veiks kaip šviesos sklaidytuvas - įjunkite fantaziją.
• 

  Difuzorius  

  

• Norėdami kuo daugiau apšviesti antrą planą, kai yra nedidelis judėjimas, nustatykite kuo šviesesnę diafragmą ir ilgesnį išlaikymą, blykstės galingumą truputį sumažinkite - blykstė apšvies pirmą planą, o per likusį laiką užteks šviesos ir antram planui. Taip galima pasiekti labai įdomių rezultatų. Panašus naudojimas yra sinchronizacija pagal antrą užuolaidėlę - apie tai vėliau.
  
  

Apibendrinant galima parašyti, kad įmontuota blykstė turi labai ribotas panaudojimo galimybes, tad reiktų stengtis apsieit be jos. Tačiau kai to negalima padaryti - reiktų stengtis kuo labiau sumažinti jos žalą, didinant naudą.

Išorinės blykstės naudojimas

Šviesos srauto nukreipimas

Šio tipo blyksčių naudojimas kur kas sudėtingesnis, tačiau tai atperka teikiamų galimybių gausa. Čia tinka visi jau aprašyti įmontuotų blyksčių naudojimo metodai, tačiau tai tik maža dalis išorinės blykstės panaudojimo sričių. Konkretus naudojimas priklauso nuo konkretaus modelio, tačiau pagrindiniai principai lieka tie patys.

Fotografuojant su išorine blykste yra du pagrindiniai šviesos nukreipimo būdai: tiesioginis (dažnai vadinamas „blykste į kaktą", kai blykstės galva, taip pat ir šviesos srauto ašis lygiagreti objektyvo ašiai) arba netiesioginis, kai fotografuojamas objektas apšviečiamas nuo kažkokio šviesą atspindinčio paviršiaus atspindėta blykstės šviesa (dažnai fotografų tarpe šis būdas vadinamas „bouncinimu", nuo žodžio bounce - atšokti).

Yra ir tarpinis - kai šviesa fotografuojamą objektą pasiekia ir tiesiogiai, ir atspindėta nuo paviršių.

Visi būdai yra reikalingi ir geri, o jų naudojimas priklauso nuo aplinkos kurioje fotografuojama, taip pat nuo siekiamų rezultatų.

Tiesioginį blykstės nukreipimą reikėtų naudoti tada, kai:

• Nėra paviršiaus, nuo kurio blykstės šviesa galėtų atsispindėti, arba tas paviršius yra per daug toli;
  
• Aplink yra paviršiai, kurie nudažyti ryškiomis spalvomis, ir atspindėta šviesa nemaloniais atspalviais apšviečia fotografuojamą objektą;
  
• Reikia apšviesti mažą kadro ploto dalį;
  
• Reikia apšviesti tik pirmąjį kadro planą;
  
• Blykstės galingumo nepakanka kitokiam apšvietimui;
  
• Fotografuojamas objektas toli, ir atspindėta šviesa jo nepasieks.
  
  

Tiesioginio blykstės šviesos nukreipimo trūkumai - galimas raudonų akių efektas (kai fotografuojama iš toli su didelio židinio nuotolio objektyvais), nėra galimybės keisti šviesos kritimo kampą, žmonių veidai „suplokštėja" dėl tiesioginės šviesos, neapšviečiamas arba silpnai apšviečiamas antrasis kadro planas, didesnė žmonių užsimerkimo tikimybė, dėl to tokį apšvietimo būdą reiktų naudoti saikingai. Be to, tiesioginė blykstės šviesa kai kuriais atvejais žmones gali labai erzinti - naudokitės atsargiai :).

Kur kas tolygiau apšviečia atspindėta blykstės šviesa - nueidama kelią nuo blykstės iki atspindinčio paviršiaus, nuo kurio - iki fotografuojamo objekto, šviesa labai gerai išsisklaido, tolygiai apšviesdama ne tik fotografuojamą objektą, bet ir aplinką aplink jį. Tokiu būdu gauti šešėliai artimiausi natūraliems šešėliams, kai natūrali šviesa krenta iš viršaus. Žinoma, tam reikia labai didelio galingumo blykstės, ypač kai atspindintis paviršius yra tolokai, be to, blykstė turi turėti reguliuojamos krypties galvą. Taip pat apšviečiant tokiu būdu galima keisti šviesos kritimo kampą, nukreipiant blykstę į kitą atspindinčiojo paviršiaus dalį. Pavyzdžiui, kambaryje dažniausiai fotografuojama „atmušant" blykstės šviesą nuo lubų - apšviečiamas visas kambarys, šviesa krenta iš viršaus. Nukreipus blykstę į kurios nors sienos pusę šviesa kris jau ne iš viršaus, o iš šono, sukurdami visiškai kitokį šešėlių žaismą.

Mišrus šviesos nukreipimo būdas apima abu aukščiau išvardintus, ir dažniausiai įgyvendinamas naudojant papildomus blykstės priedus: baltas korteles, šviesos sklaidytuvus (difuzorius), stogelius (bouncer) - jų pagalba dalis šviesos patenka tiesiogiai nuo blykstės, dalis - nuo paviršių, atspindinčių sklindančią iš blykstės šviesą.

Blykstės darbo režimai

Prieš tai esančiame skyrelyje išvardinti blykstės šviesos nukreipimo būdai. Visais jais kreipiant šviesos srautą, galimi papildomi efektai ir variacijos, priklausantys nuo papildomų funkcijų, kurias turi blykstė - blykstės darbo režimų.

Pats paprasčiausias darbo režimas, nereikalaujantis net fotoaparato, taip pat kai fotografuojama su fotoaparatu, su kuriuo blykstė „nesusikalba" - fiksuoto galingumo. Blykstė visada blyksteli tuo pačiu galingumu. Galingumo nustatymo intervalai priklauso nuo modelio, dažniausiai būna 1, ½, ¼, 1/8 galingumo dalis. Kai kurioms blykstėms galima dar labiau sumažinti galingumą. Tokiu atveju ekspozicija reguliuojama fotoaparate, pridarant / atidarant diafragmą (išlaikymo trumpinimas neduos norimo rezultato, nes blykstės iškrovos laikas per daug trumpas - nuo 1/500 iki 1/1000 sekundės, be to, kai kurie fotoaparatai leidžia sinchronizaciją su blykste iki 1/250 sekundės ar dar ilgesniu išlaikymu). Šio režimo trūkumas - reikia būti pakankamai įgudusiam, be to, prieš fotografuojant reikia padaryti keletą skirtingų kadrų įvertint apšvietimą. Taip pat sudėtinga fotografuoti greitai besikeičiančioje aplinkoje.

Kitas režimas, kuriuo taip pat galima fotografuoti su nededikuotu fotoaparatu ar išvis atjungus nuo fotoaparato, yra pusiau automatinis. Šio režimo metu pačioje blykstėje įtaisyta automatika (fotoelementas) pagal fotografo iš anksto nustatytą diafragmos skaičių apskaičiuoja, kada kadras bus pilnai apšviestas, ir iškart nutraukia blykstės impulsą. Šis režimas jau tobulesnis, netgi su ne tai blykstei skirtu fotoaparatu fotografuojant galima pakankamai operatyviai fotografuoti, tačiau fotoaparate pakeitus nustatymus reikia tą patį padaryti blykstėje.

Pagrindinis, dažniausiai naudojamas darbo režimas yra bendriniu TTL vardu vadinamas visiškai automatinis režimas, kai blykstė „bendrauja" su fotoaparatu - fotoaparatas „pasako" blykstei diafragmos, išlaikymo nustatymus, židinio nuotolį, jautrumą, o blykstė atitinkamai reaguodama nustato reikiamą blyksnio impulso galingumą. Šis būdas yra universaliausias, leidžiantis greičiausiai orientuotis pasikeitus apšvietimui, leidžiantis keisti nustatymus fotoaparate, tačiau turi vieną trūkumą - kiekvienas fotoaparatas bendravimui su blykstėmis turi atskirą kalbą, nėra standarto. Tad ant vieno gamintojo fotoaparato uždėjus kito gamintojo blykstę jie „nesusikalbės" - blykstė veiks tik visiškai rankiniu arba pusiau automatiniu režimu. Tai negalioja blykstėms, kurių gamintojai jas gamina pritaikydami visiems fotoaparatų tipams, pavyzdžiui, Sigma, Metz. Šių gamintojų to paties modelio blykstės gaminamos kelių modifikacijų, pritaikytų „susikalbėjimui" su skirtingais fotoaparatų gamintojų modeliais.

Kitas, rečiau naudojamas režimas yra stroboskopas. Šiuo režimu fotografuojant kadras apšviečiamas ne vieną, o kelis kartus. Kiek kartų turi blykstelėti blykstė ir kokiu galingumu - nustatoma blykstės valdymo panelėje, prieš tai apskaičiavus, kiek laiko truks išlaikymas. Reikia turėti omenyje, kad šiuo režimu dirbanti blykstė „nesikalba" su fotoaparatu, neveikia joks ekspozicijos matavimas. Fotoaparatas tik duoda komandą blykstei pradėti, ir nuo to momento blyksteli norima kartų skaičių. Impulsų skaičius ir galingumas priklauso nuo to, ko mes norime. Tarkim, norime nufotografuoti nelabai greit judantį objektą, kuris per sekundė pajuda metrą. Norime, kad kadre būtų penki vaizdai, t.y. tas pats objektas apšviestas penkiose padėtyse. Fotoaparate nustatom išlaikymą vienai sekundei, diafragmą teks parinkti bandymų keliu. Tada blykstėje nustatome penkių hercų dažnį (penki blyksniai per sekundę), ir kad blykstelėtų penkis kartus. Galingumas, kaip ir diafragma, nustatomas bandymų keliu. Tokiu atveju turime penkis blyksnius per sekundę, kurią eksponuojamas kadras - gausime viename kadre penkis vaizdus. Tačiau jei stroboskopą nustatysime dideliu dažniu (50 Hz) daug impulsų, gausime lyg su paprastu šviestuvu pastoviai apšviestą kadrą - vaizdas bus išplaukęs.

Kadangi dažniausiai maksimalus leidžiamas sinchronizacijos greitis būna ne greičiau, nei 1/400 sekundės, saulėtą dieną fotografuoti su atverta diafragma būtų praktiškai neįmanoma - šviesos srautas valdomas būtent jos pagalba. Tokiems atvejams yra dar papildomas blykstės režimas, kuris, deja, veikia tik su dedikuotais fotoaparatais ir su visiškai automatiniu režimu. Tai greito sinchronizavimo režimas (high shutter speed, HSS), kai sinchronizacija leidžiama prie bet kokios išlaikymo trukmės, pavyzdžiui, 1/4000 sekundės.

Dar vienas papildomas režimas - sinchronizavimas pagal antrą užuolaidėlę (rear curtain synchro). Šiuo režimu fotografuojant dažniausiai naudojami ilgesni, nei 1/90 sekundės išlaikymai. Veikimo principas - blykstė apšviečia kadrą akimirksnį prieš užsidarant užuolaidėlei. Šiuo metodu pagrįstas shutter-drag vadinamas fotografavimo stilius, kai kadre esanti aplinka pakankamai eksponuojama, ir tik paskutiniu momentu apšveičiamas pirmas planas. Galima gauti labai įdomių efektų, tereikia kantrybės.

Nelabai galinti vadintis režimu, bet svarbi funkcija yra blykstės švietimo kampo reguliavimas. Jei fotografuojama TTL režimu - švietimo kampas nustatomas automatiškai, bet tai galima daryti ir rankiniu būdu. Įdomius efektus galima gauti fotografuojant plačiakampiu objektyvu nustačius siaurą blykstės švietimo kampą.

Nuotolinis valdymas

Fotografuojant kartais norisi apšviesti objektą kaip nors kitaip, ne vien ant fotoaparato pritvirtinta blykste - kad ir kaip sukiojama būtų jos galva. Tam yra du pasirinkimai - arba specialus ilgas laidas, leidžiantis blykstę sujungti su fotoaparatu, arba blykstės belaidis režimas. Pastarasis būdas patogesnis jau vien dėl to, kad nereikia bijoti užkliūti už laidų, patogiau fotografuoti, galimas atstumas nuo fotoaparato iki blykstės daug didesnis. Belaidžiai režimai būna kelių tipų:

• Pats paprasčiausias ir primityviausias - kai blykstė suveikia nuo kitos blykstės šviesos impulso. Blykstės korpuse būna įmontuotas fotoelementas, kuris „pamato" kitos blykstės blykstelėjimą, ir akimirksniu įjungiama sava blykstė. Privalumas gal tik vienas - paprastumas, suderinamumas su bet kokia blykste, kuri duoda vieną blyksnį. Trūkumų daugiau - reikia eksperimento būdu nustatyto ne tik blykstės galingumą, bet ir fotoaparato parametrus, be to, tokios blykstės paleidimui reikalinga paleidžiamoji blykstė, kuri duoda tik vieną impulsą. Tuo tarpu praktiškai visos įmontuotos blykstės duoda du blyksnius - vienas ekspozicijos įvertinimui, silpnas, kitas - kadro apšvietimui, stiprus. Dar blogiau su raudonų akių efekto šalinimu - ten blyksnių gali būti dešimt ir daugiau. Tokiu atveju belaidė blykstė užsidega nuo paties pirmojo paleidžiančios blykstės blyksnio, ir nespėja įsikrauti iki to laiko, kai reikia apšviesti kadrą. Tam gaminami specialūs nuotolinių blyksčių paleidėjai, jungiami prie fotoaparato blykstės lizdo - iš esmės tai tos pačios blykstės, tik labai mažo galingumo, o kai kurios dar ir uždengtos IR spindulių filtrų, kad neatsirastų nepageidaujamų atspindžių. Tokie įtaisai blyksteli vieną kartą, duodami signalą blykstelėti nuotolinei blykstei.
  
  
• Kai kurios dedikuotos blykstės ir fotoaparatai turi galimybę veikti nuotoliniu režimu, kaip paleidžiamąją blykstę naudojant įmontuotą fotoaparate. Tai jau tobulesnis nuotolinis blykstės valdymas - blykstė automatiškai nusistato pagal fotoaparato nustatymus, atitinkamai paskaičiuodama impulso stiprumą. Šiuo režimu dirbant nereikia nei nustatinėti blykstės galingumo, nei eksperimentuoti su fotoaparato nustatymais - viskas veikia visiškai automatiškai.
  
  
• To paties gamintojo blykstės, skirtos tam pačiam fotoaparato modeliui turi galimybę dirbti panašiai, kaip ir prieš tai aprašytu režimu, tik kaip pagrindinė paleidžiamoji yra naudojama išorinė, uždėta ant fotoaparato blykstė. Skirtumas dar ir toks, kad galima sudaryti kelias grupes ir tokių pačių blyksčių, kurių viena grupė bus pagrindinė, antra - truputį silpniau, užpildanti šešėlius, trečioji - fono apšvietimui. Tokiu būdu iš trijų blyksčių galima pasidaryti pakankamai universalią apšvietimo sistemą.
  
  

Šie išvardinti nuotolinio valdymo būdai veikia šviesos blyksnių pagalba. Yra gaminami specialūs prietaisai, kurie leidžia nutolusią blykstę valdyti radio bangų pagalba - tokiu atveju dar labiau padidėja veikimo atstumas - tereikia ant fotoaparato uždėti specialų siųstuvą, o prie blykstės - imtuvą.

Dar vienas būdas paleisti blykstę be fotoaparato - garsinė sinchronizacija. Principas paprastas - mikrofonas, priėmęs kažkokį garsą, įjungia blykstę. Tokiu būdu galima nufotografuoti procesus, kurių plika akimi niekaip nespėsime pamatyti - lekianti kulka, sprogstantis balionas ir kt.

Blyksčių priedai

Jei aplinka nedėkinga blykstės naudojimui, arba reikalingas specifinis apšvietimas, šiek tiek gali padėti specialūs priedai. Aprašysiu kelis iš jų:

• Balta kortelė. Dažniausiai profesionaliose blykstėse ji jau būna kartu su blykste - ji būna ištraukiama arba, rečiau - atlenkiama. Blykstės galvą nustačius 45-90 laipsnių kampu dalis šviesos atspindima nuo kortelės, taip apšveičiant pirmą kadro planą, likusi šviesa atspindima nuo kitų paviršių. Taip pat šiek tiek padidėja apšviečiantis plotas, didesnė šviesos sklaida.
  
  
• Difuzoriai (sklaidytuvai). Jie dažniausiai naudojami, kai yra tiesioginis apšvietimas. Gerokai padidina šviečiantį plotą, švelnina šviesą, minkština šešėlius, ant odos rečiau atsiranda blikai. Trūkumas - difuzoriai „atima" šiek tiek (1-2 EV) šviesos srauto, todėl reikia naudoti galingumo korekciją.
  
  
• Stogeliai („bouncer"). Jie vieni nuo kitų skiriasi plotu ir šviesos paskirstymu. Naudojami, kai blykstės galva pakelta 90 laipsnių kampu. Ir privalumai, ir trūkumai panašūs į difuzorių - gal kiek didesnis šviesos praradimas, ypač jei nėra į ką atsispindėti likusiai šviesai.
  
  
• Koncentratoriai. Naudojami, kai blykstės šviesos srautą reikia kiek galima susiaurinti, pavyzdžiui, fotografuojant smulkius daiktus. Būna įvairių tipų, kurių paprasčiausias - piltuvėlio formos priedas, kurio platusis galas dedasi ant blykstės galvos. Eksperimentuojant galima gauti puikių netradicinių rezultatų.
  
  
• Spalvoti filtrai. Paskirtis, manau, aiški - šviesa būna ne balta, o norimos spalvos.
  
  
• Makro fotografijai skirti difuzoriai - žiedo, kvadrato formos. Kartais beveik pakeičia makro fotografijai skirtas blykstes.
  

Blykstės naudojimo analizė

Blykstė nukreipta tiesiai, lygiagrečiai objektyvui. Taip fotografuojant aiškiai apšviečiamas tik pirmas planas, antras planas lieka nepakankamai apšviestas. Be to, veidas „pasidaro plokščias", be šešėlių, atsiranda blikai ant veido. Tokio apšvietimo reikėtų vengti.




Šiuo atveju blykstė nukreipta į lubas. Pakankamai apšviestas visas kadras, nėra didelio kontrasto tarp pirmo ir antro planų. Šešėliai ant veido atrodo kur kas natūralesni - atspindėta, švelni šviesa krinta iš viršaus.


Fotografuota blykste „į kaktą", laikant fotoaparatą vertikaliai. Labai negražiai atrodo šešėlis už fotografuojamojo nugaros - tokiais atvejais fonas turėtų būti kuo toliau, kad nepatektų į kadrą.




Blykstė sinchronizuota pagal antrą užuolaidėlę, naudojant dviejų sekundžių išlaikymą. Diafragma ir blykstės galingumo korekcija buvo pasirinkta eksperimento būdu. Dešinė kadro pusė eksponuota be blykstės, prie įprasto kambario apšvietimo. Kairė - prieš pat užsidarant užuolaidėlėms nušvietus blykstei. Kadangi susimaišė dvi skirtingos spalvinės temperatūros, nuotrauka paverta į juodai baltą.


Naudotas blykstės šviesos koncentratorius, šviesta iš viršaus, pasitelkiant belaides technologijas. Diafragma ir blykstės galingumas pasirinkti eksperimento būdu - dėl tokio mažo apšviečiamo ploto automatika veikė neteisingai.




Naudota stroboskopo funkcija. Išlaikymas 1 sekundė, pasirinkti 5 blyksniai prie 5 Hz dažnio. Blyksnių galingumas bei diafragma parinkti eksperimento būdu, fotografuota visiškoje tamsoje, kad nebūtų pašalinio apšvietimo.


Taip pat stroboskopo funkcija. Kadangi dantratukas sukasi geroai greičiau, nei juda žaislas, pasirinktas 1/15 sekundės išlaikymas, dažnis apie 20 Hz. Diafragma bei galingumas - eksperimentuojant.




Derintas koncentratorius ir belaidė blykstė. Taurė pastatyta prieš baltą foną, kuris koncentratoriaus pagalba ir buvo apšviestas. Blykstės švietimo laikas toks trumpas, kad įgalina pamatyti paprastai plika akimi nematomus vaizdus.



Apšviesta taikant belaidę technologiją - šviesta iš viršaus. Fotografuota automatiniu režimu, tad nereikėjo pasirinkinėti nei diafragmos, nei blykstės galingumo.




Fotografuota garso sinchronizacijos pagalba - blykstė įsijungė nuo leduko atsitrenkimo į stiklą garso. Išlaikymas nustatomas arba kelioms sekundėms, kad užtektų numesti leduką, arba fotografuojama nuotolinio pultelio pagalba „bulb" režimu. Blykstelėjus blykstei nuotolinio pultelio mygtukas atleidžiamas. Tokiu būdu reikia fotografuoti visiškoje tamsoje, kad, esant ilgam išlaikymui, neapsišviestų kadras.
(Daugiau tokių nuotraukų: Linas Liaukonis. Akimirkos)

Patarimai

• Stenkitės nemaišyti skirtingų šviesos šaltinių - jei fotografuojate blykste, tai nešvieskite stipriomis kaitrinėmis lempomis, jei apšvietimas kambaryje nuo lango, nejunkite blykstės - gali būti nepageidaujamų ir nemalonių siurprizų su spalvomis.
  
  
• Įpraskite kuo greičiau įvertinti nufotografuotą kadrą ir pagal jį pakoreguoti blykstės galingumą.
  
  
• Jei jau tenka fotografuoti su blykste „į kaktą" - stenkitės išvengti veidų stambiu planu - gauti rezultatai jūsų tikrai nepradžiugins, o ir modelis nepadėkos.
  
  
• Stenkitės perprasti blykstės valdymą, kad esant reikalui galėtumėte greitai susiorientuoti, o ne studijuoti blykstės instrukciją.
  
  
• Fotografuojant prie sienos pastatytus žmones ar objektus, net ir naudojant netiesioginę blykstės šviesą, ant sienos gali matytis jų šešėliai, ypač jei fotoaparatą laikote portretiniu režimu, o blykstė nukreipta į viršų. Tokiu atveju stenkitės pastatyti fotografuojamuosius kuo toliau nuo sienos, kad krintantis šešėlis nepakliūtų į kadrą.
  
  
• Stenkitės naudoti papildomus blyksčių priedus šviesos sklaidymui - jie padės dar kokybiškiau apšviesti kadrą.

Apibendrinimas

Kiekvienas, nors trumpai pabandęs pafotografuoti su blykste, pamatys, jog ji - galingas ginklas fotografo rankose, tačiau, kaip ir su bet kuriuo sudėtingu prietaisu, ja naudotis nėra paprasta. Reikia labai daug praktikos, tada ateina įgūdžiai, o tada jau nebereikia galvoti, kokiu režimu fotografuoti - viskas daroma automatiškai. Tačiau niekada nereikia pamiršti saiko - blykstė neturi to natūralaus grožio, šiltumo, minkštumo, ką turi natūralus apšvietimas.

Autorius

• 

  Andriusha: Mano širdies damos   Komentarai [24]

   
• 

  Andriusha: Išlaikyta istorija   FOTOISTORIJA [10]

   
• 

  Andriusha: Nemėgstu fotografuotis.   Komentarai [8]