Ką daryti, kai noras fotografuoti neišblėsta net nusileidus saulei? Arba jei fotografuojama patalpoje, kurioje nepakanka apšviestumo? Paprastai imame trikojį, parenkame pakankamai ilgą išlaikymą ir spaudžiame užrakto paleidimo mygtuką. Štai ir puikus kadras! O ką daryti, jei siužetas juda? Turbūt vienintelė išeitis - kreiptis pagalbos į blykstę. Ji gelbsti ir kitais atvejais, kai vienaip ar kitaip reikia koreguoti apšvietimą.
Straipsnis spausdintas žurnale "
Naujoji komunikacija"
Galimybės
Blykstės konstrukcija ganėtinai paprasta. Pagrindinės sudedamosios dalys yra impulsinė lempa, maitinimo šaltinis ir valdymo blokas. Senesnės blykstės paprastai valdymo neturėdavo ir visuomet veikdavo maksimaliu galingumu. Dabartinės blykstės turi ne tik galimybę keisti galingumą, bet ir skirtingus darbo režimus, tokius kaip, pavyzdžiui, stroboskopinis režimas, taip pat būna blyksčių, turinčių sukiojamą „galvą". Visi šie patobulinimai fotografui suteikia daugybę sprendimo variantų kiekvienai fotografavimo situacijai.
Agnės Vaicekauskaitės nuotr., Mėgėjiškai nuotraukai fotoaparate integruotos blykstės dažniausiai pakanka *
Mažiausiai galimybių turi integruojamos blykstės. Jos paprasčiausios pagal savo konstrukciją ir būna sumontuotos daugumoje dabartinių tiek kompaktinių, tiek ir veidrodinių fotoaparatų. Profesionaliam darbui integruotos blykstės paprastai nenaudojamos, nes dažnai nepakanka jos galimybių, tačiau mėgėjus visiškai tenkina.
Pagrindinis blykstės parametras, nusakantis galingumą, yra vedantysis skaičius. Jis nurodo maksimalų atstumą, kuriuo blykstė dar pakankamai apšviestų fotografuojamą objektą, jei diafragmos skaičius būtų F1, o fotografuotume į ISO 100 jautrumo juostelę ar matricą.
METZ 58-AF1 ir METZ 48-AF1 *
Daugiausia galimybių ir reguliavimo būdų turi profesionalios išorinės blykstės. Dirbdamos išvien su fotoaparatu jos gana aktyviai dalyvauja fotografavimo procese ir atskirais atvejais netgi padeda fotoaparatui tamsoje surasti fokusuojamą objektą. Kaip taip įmanoma?
Blykstėje įmontuota infraraudonųjų spindulių sistema, padedanti nustatyti atstumą iki fotografuojamo objekto, todėl fotografuojant su tokia blykste būna išjungiama fokusavimą palengvinanti fotoaparato lemputė ir visas matavimas vyksta būtent per minėtą sistemą. Ši sistema dar naudojama konkrečiai situacijai reikalingam šviesos kiekiui apskaičiuoti.
Kadangi pagrindiniai fototechnikos gamintojai vis stengiasi vienas kitą nustebinti, rinkoje atsiranda vis daugiau naujovių. Taip nutiko ir su blykstėmis. „Nikon" ištobulino OTF (Off The Filmplane) sistemą. Tai TTL (Through The Lens) ekspozicijos matavimo sistema, kai fotografuojant matuojamas nuo matricos ar juostos atsispindėjęs šviesos srautas. Fotografavimo momentu, atsidarius užraktui, įjungiama blykstė ir impulsas neišjungiamas tol, kol pasiekiama pakankama ekspozicija. „Canon" išrado kitą - nė kiek ne prastesnį būdą - E-TTL (Evaluative Through The Lens). Šioje sistemoje matavimas vyksta kiek kitaip. Prieš fotografavimą blykstė padaro keletą silpnų impulsų, pagal kuriuos fotoaparato eksponometras pamatuoja apšviestumą ir apskaičiuoja reikiamą blykstės impulso dydį fotografavimo metu. Dar vienas metodas sukurtas „Minolta" atstovų - tai ADI (Advance Distance Integration). Šioje sistemoje teisingas vedantysis skaičiaus parenkamas išmatavus atstumą iki fotografuojamo objekto, bendrą natūralų apšviestumą ir kontrolinius blykstės impulsus.
Pasinaudojus blykste iš stiklinės pilamas vanduo nuotraukoje gali virsti nedideliu kriokliu. *
Gausybė sistemų - didesnė pasirinkimo laisvė vartotojui. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir gerai, tačiau iš tikrųjų pasirinkimas labai apribotas. To priežastis - nėra suderinamumo tarp skirtingų gamintojų gaminamų blyksčių ir fotoaparatų. Todėl negalima naudoti „Canon" fotoaparato su „Nikon" blykste ar atvirkščiai. Išeitų, jei man labiau patinka dirbti su E-TTL sistema, esu priverstas įsigyti „Canon" firmos gaminius. Žinoma, yra galimybė įsigyti nepriklausomų gamintojų, tokių kaip „Metz", blykstę. Ji su nedideliais priedais tinka visų platformų fotoaparatams, tačiau jei pats fotoaparatas nepalaiko norimo matavimo būdo, jokia blykstė jo ir neprivers dirbti tuo režimu.
Naktinis režimas. Peter Emmett nuotrauka. *
Fotografavimas su blykste taip pat turi keletą subtilybių, kurias vertėtų žinoti. Pavyzdžiui, fotografuojant žmogaus veidą patalpoje, jei blykstė turi galimybę sukioti „galvą", reikėtų stengtis šviesos srautą nusukti į sieną ar lubas. To nepadarius, t. y. nukreipus blykstę tiesiai į žmogų - stipri tiesioginė šviesa „suvalgytų" veido formas, be to, gali atsirasti nepageidaujamų atspindžių. Fotografuojant tamsoje arba prieblandoje reikėtų apsispręsti, ar svarbus natūralus apšvietimas, nes blykstės impulsas, palyginti su silpna vakaro šviesa, yra daug kartų galingesnis. Jeigu nutarsime, kad natūralaus apšvietimo įtaka reikalinga, reikės aktyvuoti arba naktinio portreto režimą, arba ekspoziciją parinkti be blykstės, nustatyti gana ilgą išlaikymą ir tik po to įjungti blykstę, kad ji teisingai apšviestų pirmąjį planą.
Dėl itin trumpo blykstės išlydžio laiko galime užfiksuoti sustingusius net labai greitai judančius daiktus, tokius kaip į taurę pilamas vynas ar plasnojantis drugelis. Kad blykste apšviestas judantis vaizdas būtų kuo ryškesnis, r
Nuotrauka: http://www.flickr.com/people/joslynan/ *
eikia stengtis fotografuoti kuo tamsesnėje patalpoje - kad kiek įmanoma mažiau įtakos turėtų natūrali šviesa. Tokiu būdu galime gauti visiškai sustingusius, ore kabančius vandens purslus ar kitus greitai besiformuojančius objektus. Nufotografuoti visą objekto kelią galima pasinaudojus stroboskopo (keletas vienas paskui kitą einančių blykstės impulsų) funkcija, tik šiuo atveju būtinai reikės juodo fono. Fotografuoti reikėtų taip: apytiksliai pamatuojame, per kiek laiko fotografuojamas objektas (pavyzdžiui, šokinėjantis kamuoliukas) kerta visą kadrą, tada nustatome tokį išlaikymą ir blykstėje įjungiame stroboskopo funkciją, paleidžiame objektą ir pradedame fotografuoti. Nuotraukoje matysis tiek objekto vaizdų, kiek impulsų bus nustatyta blykstėje. Paprastai galima rinktis nuo 1 iki 50 impulsų.
Dar vienas įdomus blyksčių naudojimo būdas - tai „Master - Slave" funkcija. Šiuo būdu dvi ir daugiau tokią funkciją palaikančių blyksčių galima naudoti vienam siužetui fotografuoti. Pagrindinė blykstė nustatoma į „Master" poziciją ir sujungiama su fotoaparatu, o kitos sustatomos pagal sumanymą „Slave" pozicijoje. Tokiu būdu fotoaparatas matuoja visų naudojamų blyksčių skleidžiamą šviesą ir parenka reikiamus ekspozicijos parametrus. Šviesa būna ne vienakryptė, todėl nuotrauka atrodo gyvesnė. Pasitelkus fantaziją ir plačias technines galimybes akivaizdu, kad fotografavimui per mažai šviesos nebūna.
Straipsnis spausdintas žurnale "
Naujoji komunikacija"
Šešt., 2007.12.29, 13:23 rašė: 
