Failų formatai
2007.02.20  Straipsniai:  RedagavimasTeorija  16 26889
 

Kiekvienas iš mūsų žino, kad fotografuojam JPEG standartu, kad turim tiek ir tiek megapikselių, kad nuotraukos kuo toliau, tuo daugiau užima vietos fotoaparato atminties kortelėje, iš ko seka, kad grįžtam prie to, jog jau nebegalima be proto pleškinti į kairę ir į dešinę.
Ką darom? Mažinam kokybę, vaizdo dydį, nelabai suprasdami, kokias pasekmes tai turės.
Pabandysiu paaiškinti, kuo ypatingas JPEG standartas, kaip su juo elgtis, o gal yra geresnių pasirinkimų, ne tik JPEG?

Pastaba: vaizdo dydis dažnai netinkamai vadinamas rezoliucija. Rezoliucija - tai vaizdo taškų tankis paprastai matuojamas taškų skaičiumi colyje (DPI ar LPI).

Pagrindiniai vaizdų failų formatai

Pirmiausia apžvelgsiu plačiausiai naudojamus grafikos standartus, kuo jie vienas nuo kito skiriasi.
  • GIF (Graphic Interchange Format) - formatas, sukurtas vienos iš stambiausių interneto tiekėjų specialiai tam, kad vaizdus perduoti per internetą. Failai gaunasi maži, kokybė irgi pakenčiama. Šis formatas tik internete ir tenaudojamas, kadangi palaiko tik indeksuotų spalvų atvaizdus (256 spalvos). Kita GIF versija leidžia į vieną failą sudėti kelis skirtingus atvaizdus, kurie interneto naršyklėse rodomi vienas po kito - taip gaunami trumpos animacijos ir panašiai. Be to, vieną iš indeksuotų spalvų galima padaryti permatomą, todėl paveiksliukas gali būti be fono. Fotografijoje nenaudojamas.
  • PNG (Portable Network Graphics) - panašiai kaip GIF, skirtas grafikai saugoti, bet turi keletą reikšmingų patobulinimų: spalvų skaičius neribojamas o vaizdo permatomumas gali būti tolygus (ne yra/nėra kaip GIF'e)
  • TIFF (Tagged Image File Format) - formatas, specialiai sukurtas saugoti skenuotus atvaizdus. Tai vienas pagrindinių formatų tiek naudojant pagal paskirtį (saugant skenuotus atvaizdus), tiek spaudoje, dirbant su iliustracijomis. Galimi keli suspaudimo algoritmai, kurie įgalina tiek išlaikyti visą informaciją (turint didelį failą), tiek ir suspausti failo dydį (mažėjant kokybei). Šis formatas yra kai kuriuose skaitmeniniuose fotoaparatuose, tačiau naudoti jį nelabai verta. Kodėl - paaiškinsiu vėliau.
  • JPEG (Joint Photographic Experts Group) - plačiausiai naudojamas formatas. Naudojamas suspaudimo algoritmas leidžia kontroliuoti, kiek duomenų prarandama failo mažėjimo sąskaita. Šiuo formatu saugant, iš vaizdo panaikinama ta informacija, kuri nepastebima (arba mažai pastebima) žmogaus akims. Įvairiose programose bei fotoaparatuose skirtingai vadinami suspaudimo lygiai: Photoshop naudoja nuo 1 (prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 12 (geriausia kokybė, didelis failas). Kitos programos naudoja procentus: nuo 1 arba 10 ((prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 100 (geriausia kokybė, didelis failas). Fotoaparatuose lygiai įvardinami dar įvairiau. Pvz. „Canon" fotoaparatuose yra „normal", „fine", „super fine". „Nikon" - „Basic", Normal", „Fine". „Olympus" - „standart", „high", „super high". Ir taip toliau.
  • JPEG 2000 arba J2K - perspektyvinis, labai geras vaizdo formatas vis nepasiekiantis vartotojų. Plačiau http://en.wikipedia.org/wiki/JPEG_2000 jei įdomu.

JPG, RAW ar TIFF?

Grįžtame tik prie fotoaparatų. Daugelyje skaitmeninių foto kamerų nuotrauka apsprendžiama dviem dydžiais: vaizdo dydžiu ir kokybe. Vaizdo dydis - kiek taškų bus per visą nuotraukos ilgį, ir kiek per jos aukštį. Aišku, kuo daugiau - tuo geriau. Sumažinti nuotrauką bus galima visada, ramiai sau atsisėdus prie kompiuterio, ir apkarpyti lengviau bus, o jau atvirkščias veiksmas (iš mažos padaryti didelę) bus kur kas sudėtingesnis, ir gaunama kokybė patenkins tikrai nedaugelį. Be to, norint daryti popierines nuotraukas sumažinta kokybė labai jausis.

Antras dydis, apie kurį jau buvo kalbėta - kokybė, t.y. JPEG formatu fotografuojant - suspaudimo laipsnis. Primygtinai rekomenduoju nusistatyti ir didžiausią vaizdo dydį, ir mažiausią suspaudimo laipsnį - paskui neteks gailėtis, kad „toks gražus kadras, ir nieko normaliai nesimato"...

...

Vis pasigirsta, kad „reikia fotografuoti į RAW", kad gaunama kokybė geresnė, nei naudojant JPEG. Kaip yra iš tikro?

Tam, kad paaiškinti, turiu labai jau supaprastintai pavaizduoti, kaip dirba skaitmeninis fotoaparatas.

Per objektyvoi lęšius atsispindėjusi nuo fotografuojamo objekto šviesa krenta ant matricosi. Kompaktiniuose fotoaparatuose jos plotis būna paprastai nuo ~4 iki ~8 mm, aukštis - nuo ~3 iki ~6 mm., o įstrižainė - nuo ~5 iki ~10 mm (skaičiai apytiksliai, tačiau galima maždaug palyginti su APS-C DSLRi (dažniausiai naudojami dabar skaitmeniniai veidrodiniaii fotoaparatai), kur matricos dydžiai yra atitinkamai ~23mm, ~17 mm ir įstrižainė ~28mm. Pilno kadro skaitmeniniuose fotoaparatuose (Full frame DSLR) matrica yra tokio pat dydžio, kaip ir juostelės kadras, t.y. 36 x 24 mm, įstrižainė - 43,3 mm).

Matrica analoginį signalą, t.y. spalvą, šviesos stiprumą paverčia skaitmeniniu signalu. Tada tik nuskaityta, bet dar neapdorota informacija (neapdorota todėl, kad šviesa išskaidoma į tris šviesos kanalus - raudoną, žalią ir mėlyną) siunčiama į fotoaparato procesorių, kuris visus tuos sluoksnius sujungia, sumažina, suspaudžia bei pritaiko kontrasto, spalvingumo, baltos balanso ir kitas korekcijas, atsižvelgdamas į duotus nustatymus. Viso to proceso rezultatas - JPEG (arba, kai kuriose kamerose - TIFF) failas.

O RAW yra visa ta neapdorota informacija, kuri įrašoma į kortelę aplenkiant procesorių bei visas jo atliekamas korekcijas. Aišku, failo dydis įspūdingas - apie 10 MB, tačiau kokios jo koregavimo galimybės! Pavyzdžiui, turbūt yra tekę fotografuoti be blykstėsi kambaryje su dirbtiniu apšvietimu? Spalvos nuotraukoje tikrai nebus natūralios. Tas pats ir su sniego, rūko fotografavimu. Galima, aišku, pasinaudoti rankiniu baltos balanso nustatymu, tačiau tai užima pakankamai daug laiko. O RAW galima pakoreguoti taip, kad balta nuotraukoje ir būtų balta, o ne tik kažkas panašaus.

Taip pat RAW formatas leidžia ištaisyti gan grubias eksponavimo klaidas - jei per tamsu, tai šviesinant nebus tokio kokybės nuostolio, kaip kad koreguojant JPEG failą. RAW formatas visai pagrįstai lyginamas su negatyvu tradicinėje fotografijoje. Baltosi balansas ir eksponavimo korekcija - tik keli šio formato privalumai. O kur dar kiekvieno spalvos kanalo lygio reguliavimas, praplėsto dinaminio diapazono galimybės, kai kuriuose fotoaparatuose netgi detalumas geresnis, kai konvertuojama į JPEG ne fotoaparato procesoriaus pagalba, o specialių, tam pritaikytų programų. Netgi automatiškai konvertuojant iš RAW į JPEG tų pačių programų pagalba kokybė bus geresnė.

RAW ar TIFF? Pastarasis formatas į kortelę rašomas jau po fotoaparato procesoriaus apdirbimo, taigi, informacijos nuotraukoje bus beveik tiek pat, kaip ir JPEG formatu saugant, tik failo dydis atitiks, o gal ir viršys RAW failo dydį. Todėl visiškai nesąmoningas atrodo kai kurių gamintojų akcentavimas, kad tame ar kitame fotoaparate palaikomas TIFF formatas - šiek tiek didesnė kokybė nepateisina keletą kartų didesnės failo apimties.

Kada rekomenduojama naudoti RAW formatą? Fotografuojant didelio kontrastingumo nuotraukas (pavyzdžiui dangus ir tamsi žemė), nuotraukas, kurios gali reikalauti papildomo apdirbimo (pvz. dėl baltos balanso), taip pat tais atvejais, kai galimos eksponavimo klaidos.

Čia parašiau tik dalį viso to, ką turėtų žinoti norintis ne tik nufotografuoti, bet ir gauti gerą bei kokybišką nuotrauką.

Autorius: Andriusha

Komentarai
Turinys
  • Paudras
    Paudras 
      2007.02.20, 11:30 rašė:
    ačiū užu straipsnį.
    raw ir jpg skirtumus teoriškai suprantu. bet gal kas galėtų parodyt kaip tai praktiškai atrodo nuotraukose. tarkim nufotografuot tą patį kadrą abiejais formatais. ir po to su kompu bandyt vienodais žingsniais apdirbinėt. įdomu, koks realus skirtumas yra...
  • Andriusha
    Andriusha 
      2007.02.20, 12:39 rašė:
    Bus, jei laiko užteks :)
  • eFoto redaktorius    2007.02.20, 14:40 rašė:
    na taip, tai prašosi atskiro, išsamesnio vizualesnio straipsnio :)
    Gal Andriushaar kas imsis padaryti :)
    Aš negaliu - DSLR neturiu :)) batsiuvys be batų :)
  • Sociologas
    Sociologas 
      2007.02.21, 16:22 rašė:
    straipsnis gal ir neblogas, bet asmeniškai man atrodo, kad RAW naudoti reiketų tada, kai visiškai nieko nerauki apie White balansa ir ISO ir t.t. Aishku, kai tai yra studijinis darbas, tada RAW naudojamas del kitų priežasčių, bet kasdieniam fotografavimui tokių objektų kaip plunksnos ant veidrodžio ir dar tokiais formatais (apie 1000x700 px), manau, kokybė nė kiek nenukentėtų. O fotografuodamas RAW kiekvienas, mokantis tik paspausti knopkę, gali "gaminti" meną, vėliau apdirbinėdamas savo RAW rezultatą kompe. Mano nuomone, kiekvienas save gerbiantis foto mėgėjas visų pirma turėtų išmokti ne tik knopkę maigyt, bet ir ant Full Manual fotografuot. Pabrėžiu - tai tik mano nuomonė.
  • Andriusha
    Andriusha 
      2007.02.21, 16:39 rašė:
    Pastebėjimas pradžiai: ISO lygiai taip pat lieka reikšmingas ir fotografuojant su RAW, bet tai jau kita kalba.
    Dėl plunksnos - manai, fotografavau 1000x700? :) Be to, man detalumas gaunasi geresnis, kai iš RAW darai JPEG. Ir daugiau reguliuot galiu visko (ekspozicija, šešėliai, šviesumas, kontrastas). Net ir labai stengdamasis, negaliu to koregavimo pavadint "meno gaminimu". Be to, konkrečiai šiuo atveju WB buvo nekeistas.
    Taip, full manual yra gerai, tačiau kam jį naudot, kai automatika kuo puikiausiai kartais susitvarko ir pati? Galų gale, yra ekspokorekcija.
    Ir kam fotogafuot prastesniu, mažiau kokybišku formatu, jeigu galima kitaip? O tu ką, fotografuodamas JPEG nė kiek nekoreguodamas spaudi nuotraukas arba dedi į galerijas? Tai jei aš galiu pakoreguot prarasdamas mažiau kokybės - tai blogai?
    Aišku, kraštutinumai nėra protingiausia išeitis. Nei kasdienis RAW naudojimas, nei paskui "meno gaminimas" nėra profesionalumo požymis. Tačiau kai žinai, ką darai - tada kitas reikalas.
    Ir pabaigai - jei kadras tikrai nevykęs, joks RAW konverteris nepadarys jo kokybišku ir maloniu akiai.
  • Sociologas
    Sociologas 
      2007.02.21, 19:29 rašė:
    tikra tiesa. Apie nevykusį kadrą. Bet dėl detalumo galiu ginčytis iki pažaliavimo :) Kiek kartų dariau su savo (EOS 400D) RAW ir konvertavimą į jpg, jokio realaus skirtumo nebuvo.
  • Andriusha
    Andriusha 
      2007.02.21, 21:26 rašė:
    Kam ginčytis, jei yra testai www.dpreview.com
    Beje, ne visų kamerų JPEG iš RAW yra detalesnis. Tavo gali būti kaip tik tas variantas :)
  • maurus
    maurus 
      2009.02.09, 11:08 rašė:
    Pasiziurek su Canon EOS 400D pavyzdi ;)

    RAW konvertuotas i TIF ir paprastas JPG_palyginimas (tas pats kadras)

    RAW konvertuotas i TIF ir paprastas JPG_palyginimas  
  • maurus
    maurus 
      2009.02.09, 16:58 rašė:
    RAW/DNG ir JPG palyginimas.

    Lightroom'e neredaguotas RAW failas eksportuotas i dng formata, is dng issaugota kaip tif - palyginimui su JPG.
    Tas pats kadras - zr.: print screen'a.


    RAW/DNG ir JPG palyginimas  
  • baltavarna
    baltavarna 
      2007.02.21, 20:17 rašė:
    Tam ginče sudalyvausiu ir aš. Fotkinant RAW ir konvertuojant į JPG kokybė tikrai išlieka geresnė.
  • baltavarna
    baltavarna 
      2007.02.21, 20:21 rašė:
    Vat kas mane domina tai DPI, labai mažai informacijos turiu apie tai. Ką jie nuliame, kada ir kiek jų turi būti.

  • Andriusha
    Andriusha 
      2007.02.21, 21:25 rašė:
    DPI dydis reikšmingas tik spausdinant nuotraukas. Jis nurodo, kiek taškų bus atspausdinta vieno colio ilgio linijoje. Taigi, jei turėsime 100 pikselių ilgio ir vieno pikselio pločio liniją, skirtingais DPI ji bus skirtingai atspausdinta:
    300 DPI raiška bus atspausdinta maždaug 1/3 colio ilgio linija (į colį telpa 300 taškų)
    100 DPI bus 1 colio
    50 DPI bus 2 colių ilgio.
    Na, jei neaiškiai arba neteisingai parašiau - taisykit :)
    Aš anksčiau irgi pergyvendavau dėl DPI :) Dabar vienu pergyvenimu mažiau :)
  • baltavarna
    baltavarna 
      2007.02.24, 11:41 rašė:
    Andriusha rašė:

    300 DPI raiška bus atspausdinta maždaug 1/3 colio ilgio linija (į colį telpa 300 taškų)
    100 DPI bus 1 colio
    50 DPI bus 2 colių ilgio.



    Nu matyt kažką netaip suprantu.... kuo mažiau taškų tuo didesne linija spauzdina, išeina taip?

    Paklausiu kitaip. Va prireikė atsispausti nuotrauka kurios matmenys yra 1848x1414 ir 180 DPI, reika atspausti minimum A4 formatu. Kadras nereikalauja įpatingos kokybės, bet spaudžiant iš tokios raiškos, toki formata, turėtu gautis nekažkas. 
    Pasinaudojau PS ir padidinau DPI iki 300, ar galiu tikėtis geresnės kokybės atspaudo?


  • eFoto redaktorius    2007.02.24, 14:05 rašė:
    manipuliuodamas DPI nieko gero negausi. Vaizdas negerėja nuo skaičiuko pakeitimo. 180DPI - puiki kokybė. Minilabe dažnai mažiau būna.
  • Andriusha
    Andriusha 
      2007.02.24, 14:31 rašė:
    DPI didinimo su PS rezultatas - tiesiog padidintas vaizdas, t.y. padaryta daugiau taškų.
    O dėl praeito aiškinimo - kuo mažiau ne taškų, o kuo mažesnė spausdinimo raiška, tuo ilgesnė linija. Elementaru, Vatsonai - jei turi 100 akmenukų ir nori išdėlioti juos į vieną eilę, tai:
    300 AĮM (Akmenukų Į Metrą, t.y. atitikmuo DPI :D ) raiška dėliodamas gausi 0,3 metro ilgio eilę, nes šiaip į metrą tilptų 300 akmenukų, o kadangi tu teturi tik 100 - pats kaltas, gaunasi 100 akmenukų /300 AĮM =0,3333 metro :)
    100 AĮM raiška - 1m ilgio,  nes tokia raiška į metrą telpa 100 akmenukų ( 100 akmenukų / 100 AĮM = 1 m)
    50 AĮM raiška - 2 m ilgio, nes 100 akmenukų / 50 AĮM = 2 metrai.

    Taigi, kad ir kaip dėliosi, akmenukų kiekis liks tas pats :)
    Ui, prirašiau aš čia taip, kad pats nebesusigaudau :) Gal dar labiau nesumaišysiu :D
  • baltavarna
    baltavarna 
      2007.02.24, 18:44 rašė:
    nu jasno.... atsispaudžiau aš ta nuotraukėlę, tą  su priaugintu DPI, gavosi visai nieko, kaip iš tokios rezoliucijos ant A4 lapo tai sakyčiau net pergerai :)

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti