Mindaugas Baltmiškis, efoto žinomas
MiDiBi slapyvardžiu, iš daugelio peizažistų išsiskiria savo švariomis, erdviomis, minimalistiškomis peizažo fotografijomis, kviečiančiomis ne tik gėrėtis gamtos didybe, bet ir parimti, susimąstyti šviesos skambesyje.
Jūsų dėmesiui: minimalistinis-minimaliai.
Trumpai apie save.Man trisdešimt treji. Gimiau ir augau Klaipėdoje. Gyvenu Norvegijoje.
Kaip pirmą kartą šovė mintis dirstelėti pro fotoaparato ieškiklį? Pirmąjį fotoaparatą įsigijau būdamas dvidešimt trejų. Tai buvo skaitmeninė muilinė, pirkta, matyt, dėl mados. Fotografija įtraukė netikėtai, akimirksniu. Įsigijau
Nikon D80. Po to sekė mokymosi metai, pilni bandymų, galerijų lankymo ir panašių užsiėmimų. Su minėtuoju Nikonu ir atlikti visi mano skaitmeniniai darbai. Esu visiškas savamokslis.
Kaip susižavėjai peizažo fotografija? Kokie jos subtiliausi niuansai, didžiausi iššūkiai?Peizažas – geriausias būdas perteikti kitiems, ką matau prieš save neištariant nei žodžio. Didžiausias iššūkis – tai padaryti tiksliai. Nemeluosiu, tokiam pasirinkimui įtakos turėjo įspūdingas vakarų Norvegijos kraštovaizdis.
Skaitmeninėje fotografijoje kvadratas nėra labai įprastas, juolab kalbant apie peizažus. Taigi, kodėl kvadratai? Manau, jis labai tinkamas paprastiems, minimalistiniams darbams. Pagrindinė priežastis, kodėl tokia pateikimo forma žavi mane, tai kompozicija. Galiu pratrepsėti valandų valandas, kol gaunu norimą rezultatą. Kvadratas suteikia mažiau erdvės, bet didesnę laisvę komponuojant. O ir pati kompozicija čia subtili, kaprizinga. Bet todėl ir malonu.
Dairaisi aplink, staiga kyla noras sukurti nuotrauką, spustelėti mygtuką... Kas vaizdinį padaro „savą“?Vienatvė ir ramybė. Esu šiek tiek vienišius. Manau, minimalistinis kraštovaizdžio reginys nėra skirtas linksmiems darbams. Norisi atrasti grožį objekte, kuris yra niūrus, liūdnas, vienišas. Dažniausiai fotografuoju vienas. Neturiu nei vieno pažįstamo, kuris domėtųsi fotografija. Ne visi žino mano pomėgį. Aktyviausiai dalyvauju tik efoto erdvėje.
Tavo fotografijos žavi tam tikra „švara“, minimalizmu, erdvės suvaldymu. Kaip pasirenki, ką regimame atvaizde atmesti? Kaip „išvalai“ žvilgsnį nuo perteklinių detalių?Dažniausiai į aplinkinius dalykus žvelgiu remdamasis simetrijos principais, tuo tarpu minimalizmas – daugiau mąstymo būdas. Kai fotografuoju, minimalistinių kompozicijų neieškau sąmoningai. Bet būtent jos mane sudomina labiausiai.
Įsimintiniausia fotografuojant nutikusi istorija...Fotografuodamas gamtoje būnu vienas. Išsitraukęs kamerą mieste taip pat nematau aplinkinių. Tad visos nutikusios istorijos yra nuotraukose.
Štai Mindaugo Baltmiškio kadras.
Prašau pabaigti mintį:Kai fotografuoju aš... jaučiu malonumą.
Jei galėčiau keliauti erdvėje ir laike… keliaučiau į Niujorką ketvirtajame dešimtmetyje.
Jei sutikčiau savo mėgiamiausią fotografą… paprašyčiau, kad nufotografuotų mane.
Fotografų tradiciškai prašome vienu kadru iliustruoti save ar savo darbo vietą.
Štai Mindaugo Baltmiškio rytas!Kalbėjosi
Milda Kiaušaitė