Saulius Žiūra: trys fotoistorijos
2010.09.13  Straipsniai:  Žurnalas FOTO  Fotografų pristatymai  9 3355
 
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Po Lietuvos rinktinės pergalės (sveikinam! ;) visa Lietuva ūžė, šėlo. Tikėjomės, kad gausi eFoto bendruomenė puls rodyt savo fotoreportažus - juk ne kasdien šalį vienija ne pyktis, o džiaugsmas. Bet ... reportažų nėra. Atsikalbinėjimai 'mes šventėm, o ne dirbom' netinka - tikras fotografas niekad nepamiršta fotoaparato. Gera proga įamžinti įvykį ir pasidžiaugti su kitais - pražiopsota ...
Bet Lietuvoje gerų fotožurnalistų yra. Pristatome Saulių Žiūrą.


Saulius Žiūra prieš penketą metų neplanavo tapti profesionaliu spaudos fotografu. Tačiau taip susiklostė jo gyvenimo  aplinkybės, jog teko pradėti naują gyvenimo etapą. Tada jis prisiminė vaikystės fotografinius eksperimentus, susisiekė  su savo senu pažįstamu fotografu Kęstučiu Rimu vanagu, tuo metu vadovavusiu agentūrai „Baltijos fotografijos linija“,  ir ėmėsi fotožurnalistikos. vėliau teko padirbėti verslo žurnale „Fortuna privata“. Tikriausiai neatsitiktinai šių metų  geriausių spaudos fotografų rinkimuose Saulius tapo reportažo temos nugalėtoju. Jis fiksuoja fotoistorijas ne vien genamas   profesinio intereso. „Reportažai spaudos leidiniuose tampa nebe tokie paklausūs. Mažėja spausdintinių leidinių tiražai, sunkėja  jų gyvenimas, todėl ir kokybiškos fotografijos poreikis sumenko“, – apgailestauja Saulius. Kita vertus, gyvenimas teka sava vaga,  nekreipdamas dėmesio į spausdintinės ir internetinės žiniasklaidos grumtynes. vieni įvykiai nuskamba ir pritraukia dešimtis  fotografų. Kiti įvykiai praplaukia tyliai – juos pastebi ir įamžina tik žvejo kantrybę turintys gyvenimo reportažo entuziastai.  Saulius Žiūra būtent toks – žvejoja fotoistorijas ramiai, neskubėdamas, kiekvieną kartą bandydamas pastebėti naujų dalykų.  „Tiesą sakant, važinėdamas į žvejybą ir apsisprendžiau pasukti link fotografijos“, – šypteli Saulius.

I Juodasis penktadienis

Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Pirmosiomis gegužės dienomis kareiviai  su skydais vaikė demonstrantus Graikijoje.  Kovą mirtinos grumtynės virė Kirgizijos  sostinėje Biškeke, kai buvo sukurstytos riaušės ir iš šalies išvytas prezidentas. Tą kartą  žuvo apie 70 žmonių, o vietinių fotografų  nuotraukos apskriejo visą pasaulį.  Tikriausiai dar ne vienas panašus susirėmimas įvyks  šalyse, kur žmonių nervai ištampyti ekonominės ir politinės krizės, o jais meistriškai  manipuliuoja šešėlinės, užkulisinės jėgos.
2009 m. sausio 16 d. Saulius susidėjo fotokrepšį ir nužingsniavo į mitingą link Seimo.  Šį kartą tai nebuvo darbinė užduotis. Neilgai  trukus jis pateko į įvykių sūkurį. „Ekstremaliose situacijose dažnai nėra kada galvoti apie  kompoziciją. Kai skrieja guminės kulkos ir  gniūžtės, tiesiog įsijauti į padėtį ir veiki automatiškai“, – tikina  vyriškis. Šį karštą įvykį  fotografavo ne vienas profesionalas, tačiau išsamių fotoreportažų nebuvo paskelbta. Tiesa,  vieną įsimintiną kadrą užfiksavo fotomėgėjai  ir pateikė interneto portaluose. „Kai stebiu,  kaip vertina reportažines fotografijas kitų šalių profesionalai, matau, kad nugalėtojų darbai neapsieina be kraujo. Kita vertus, turėdami  šimtąją sekundės padėčiai įvertinti geriausi pasaulio reportažininkai sugeba  išspausti tobulą  kompoziciją. Jie momentinio įvykio fiksavimą  pakelia į meninės fotografijos lygį“,  – teigia  Saulius.
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  

Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  


II Šeima iš Eritrėjos Vilniuje


Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Šeima iš Eritrėjos atvyko į Lietuvą pabandyti įsitvirtinti naujam gyvenimui. Pradžioje  jie gyveno Rukloje, pabėgėlių stovykloje.  Tada pirmą kartą Sauliui teko juos fotografuoti. Po poros metų fotografas vėl su jais  susitiko Vilniuje. Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjunga surengė konkursą „Susipažinkime“, tad Saulius Žiūra nusprendė sukurti šitos šeimos vienos dienos istoriją. „Pasiprašiau šios šeimos  – Jemil, jo žmonos Salam ir  sūnaus Aymen, – kad leistų fiksuoti jų kasdienes akimirkas. Net šiek tiek nustebau, kaip  maloniai jie įsileido į savo namų gyvenimą.  Stebėjau, kaip jie džiugiai pasitinka dieną,  vyksta į darbą, vakare žaidžia su  vaiku, ruošia keletą savo nacionalinių patiekalų, valgo rankomis, vėliau daro ypatingą, tris kartus  užpilamą kavą. Retai kitos tautos šeima tave  prisileidžia taip arti. Kiek žinau, vyras dirbo  „Senukų“ prekybos centro sandėlyje, žmona  – naktinėje „McDonald’s“ pamainoje, tačiau  vėliau neteko darbo, dėl šaltoko klimato pradėjo sirguliuoti sūnus ir, deja, išvyko iš Lietuvos“, – aiškina Saulius.
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  










Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  

III Šimtametis Šiluvos klebonas

Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Monsinjoras Eduardas Simaška į kunigus  buvo įšventintas 1936 m. birželio 21 d. Kauno katedroje. Saulius Žiūra kartu su „Fortuna  privata“ žurnaliste Eugenija Grižibauskiene vyko susitikti su senuoju kunigu jo šimto  metų jubiliejaus išvakarėse. Kunigas jiems  pasakojo savo gyvenimo istoriją: „Troškimą  būti kunigu sužadino patys kunigai. Kaimyno  brolis buvo įstojęs į kunigus, o ir mano brolis  1919 m. pradėjo studijuoti seminarijoje. Kai  brolis mokėsi, vasarą pas mus atvažiuodavo  daug jo draugų klerikų; aš visur maišydavausi  ir pats galiausiai panorau tapti kunigu.“  Seminarijoje Eduardui Simaškai teko mokytis daug  kalbų, o geriausiai sekėsi graikų. Po karo jis  buvo partizanų ryšininku. 1946 m. jį suėmė  ir išvežė į KGB rūsius Vilniuje. Ten kelis mėnesius truko naktiniai tardymai, kankinimai.  „Man pasiūlė bendradarbiauti arba važiuoti  ten, „kur ir gyventi nenorėsi, ir mirti negalėsi“, – atsiminė kunigas. Jis buvo nuteistas 10  metų kalėti Sibiro koncentracijos lageriuose.   Pradžioje nuvežė į Šiaurės Uralą, kur atrinkti  stipriausi vyrai tiesė geležinkelį. „Žiemą gyvenome palapinėse: nei baltinius kas keičia, nei  pirčių, – nieko. Didžiausiame šaltyje baltinius  nusivelki ir iš jų uteles kratai į sniegą. Pabundi ryte, žadinti šalia gulintį, o jis jau miręs“, –  skaudžiais išgyvenimais dalijosi kunigas.  Gilus ir atkaklus tikėjimas padėjo jam ištverti ir  anglies kasyklose Intoje. „Intos anglių kasyklose visą dieną stovėdavome iki kelių vandenyje ir kasdavome anglį, o paskui šlapi, esant  45 laipsnių šalčiui, laukdavome lauke, kol visi  susirikiuos“,  – pasakojo monsinjoras. Slapta  lagerio katilinėje Eduardas Simaška sugebėjo 7 metus diena iš dienos aukoti šv. Mišias.  „Vietoj altoriaus – taburetė, raziną iš vakaro  įmesdavome į vandenį, kad išbrinktų ir virstų  į vyną“, – prisiminė E. Simaška. Nors sugrįžus į Lietuvą teko sunkiai dirbti atstatinėjant  apgriuvusias bažnyčias, įkyriai persekiojant  sovietiniams pareigūnams, jis džiaugėsi žmonėmis ir gyvenimu:  „Apskritai gyvenime man  nieko netrūko... Žmonės nėra reiklūs, kiekvieną maloniai priimk ir pakalbink, ypač vaikus,  ir viskas bus gerai. Žmonės prisiriša prie atviro kunigo. Linkiu tokiems ir būti.“
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  
Sauliaus Žiūros nuotrauka  


•••
Jau baigdamas rašyti apie šias tris Sauliaus fotoistorijas supratau, jog jos keistu  būdu tarpusavyje susijusios.  Įniršę, ant  valdžios įtūžę jauni riaušininkai, besipliekiantys su vidaus kariuomene, nes  jaučiasi socialiai nuskriausti, tikrą badą ir  vergovės pragarą perėjęs kunigas,  besidžiaugiantis žmonėmis ir ramybe, naujieji imigrantai, čia atvykstantys ieškoti  geresnio gyvenimo ir demonstruojantys  jaukius šeimos santykius, – paradoksaliai  demonstruoja šių dienų Lietuvos emocinį portretą. Fotoistorijose perteikiami  gyvenimo kontrastai: smurtas ir dvasinė  ramybė, neapykanta ir šeimos meilė. Tik  vienas žingsnis skiria gyvenimo pilnatvę  ir jo neurozes.  
Beje, Saulius Žiūra dabar kuria ir ilgalaikes fotoistorijas, kurios trunka jau kelerius metus ir bus fiksuojamos ateityje.  Istorinis reportažas dar tik pradeda prigyti Lietuvos fotografijos tradicijoje.

Sauliaus Žiūros patarimai

1. Svarbu gera idėja, tema nebūtinai turi būti aktuali visuomenei – svarbiausia, kad ji būtų  įdomi pačiam autoriui. Net paprasčiausia  tema gali būti pateikta nebanaliai ir įdomiai,  atskleidžiant asmeninį požiūrį į ją.
2. Kaip ir kiekvienas pasakojimas, fotopasakojimas turi būti nuoseklus temos išdėstymas su  pradžia ir pabaiga.
3. Techninė pusė ne tokia reikšminga, svarbu  išlaikyti vaizdinį vientisumą, tarkim, jei nuotraukos nespalvotos, tai visos nespalvotos,  neturi būti netvarka.



Saulių Žiūrą kalbino Marius Matulevičius
Žurnalas „Foto“




Komentarai
Turinys
  • Sirmais
    Sirmais    2010.09.13, 13:14 rašė:
    Tikrtai tikiu,kad dar parodys!(O ir sutikimas tai tik šiandien vakare.)Šiaip",gūdžiais" sovietiniais metais,nesnaudžiau,buvau ir superfinaluose Maskvoje,ir olimpiečių sutiktuvėse.Dabar,manau, laikas pasirodyti jaunesnei kartai-o ir galimybės su skaitmena žymiai didesnės...
  • eFoto redaktorius    2010.09.13, 13:22 rašė:
    Reportažas turi būt rodomas 'karštas', o ne už kelių dienų. Tai anksčiau visi kantriai savaitę ar mėnesį ('Jaunimo gretos'?) laukdavo :)
  • Axas
    Axas    2010.09.13, 13:47 rašė:
    Reportažas-reportažui nėra lygus... Vieni greitai "genda" kiti "brandinasi" ilgesnį laiką, kiti dar kitokie... :)
  • Artiom
    Artiom    2010.09.13, 13:31 rašė:
    patiko reportazas, ypac apie klebona. puiku labai :)
  • Kunigas
    Kunigas    2010.09.13, 13:56 rašė:
    II ir III patiko
  • bost01
    bost01    2010.09.13, 17:28 rašė:
    Geras straipsniukas, geras fotografas :]
  • Svajuncikas
    Svajuncikas    2010.09.13, 20:27 rašė:
    Kazkaip pasigedau fotografo nuotraukeles prie straipsnio, kaip jis atrodo tas Saulius Žiūra... mistinis fotografas.
  • Longas
    Longas    2010.09.17, 23:36 rašė:
  • abphoto.lt
    abphoto.lt    2010.09.14, 22:02 rašė:
    reportažų  prifotografuoju nemažai, bet kas dėl jų rodymo efoto... kažkaip atrodo, kad ne visi labai sėkmigi gaunas, tad ir nuo didesnio rodymo atsisakau :) o dėl vakar tai oi kaip keikiaus, kad turėjau sėdėt kitoj Lietuvos pusėj ir tik per telika žiūrėti

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti