Kosta Rikos Pura Vida
2016.12.18  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai  6
 
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  

Pura Vida (Grynas Gyvenimas) - tokiu šūkiu mus pasitiko Kosta Rika ir jis lydėjo per visą kelionę. Šalis randasi Centrinėje Amerijoje piečiau Nikaragvos ir šiauriau Panamos. Kosta Rika- viena iš daugiausiai pasaulyje gyvūnų rūšių turinti šalis. Čia vyrauja džiunglės, yra apie 100 ugnikalnių (iš jų 5 aktyvūs) ir įkurta 27 nacionaliniai parkai. Šalis neturi savo kariuomenės, daug lėšų skiria žmonių pragyvenimo lygio kėlimui ir yra labiausiai išsivysčiusi Centrinėje Amerikoje.


Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  


Mes apsistojome Ramiojo vandenyno pakrantėje šiaurės vakaruose,  Guanacaste provincijoje.  Šiuolaikiniai dideli viešbučiai - komfortiški ir puikūs ilsėtis, deja jie nesuteikia visiškai jokios informacijos apie už tvoros esantį pasaulį. Vienas iš geriausių būdų pažinti šalį - išsinuomoti automobilį. Tą ir padarėme. Rekomenduojama nuomotis visureigį, nes Kosta Rikoje begalės upelių, per kuriuos nėra tiltų, ir net važiuojant pagrindiniais keliais kartais tenka įveikti vandens užtvaras.


Pradžiai nuvažiavome į Playa Ostional,  kuri yra viena pagrindinių vėžlių perėjimo vietų visoje Kosta Rikos vakarinėje pakrantėje. Vėžliai deda kiaušinius rugpjūčio - gruodžio mėnesiais, naktimis, nes dienom per karšta. Prieš saulėlydį 17.30 miestelyje susirinko galybė turistinių autobusiukų ir apie 200 turistų vedami gidų pasuko į paplūdimį. Deja, buvo vos keli vėžliai, mat didžioji dalis susirenka gerokai po sutemų.  Vėžliai kaskart padeda po 100-120 kiaušinių, bet sakoma, kad užauga tik 1 iš 100 vėžliukų.

Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  

Maitvanagiams ir žuvims mažutėliai vėžliukai- gardus kąsnelis. Realiai daugiau galimybių pamatyti šimtus perinčių vėžlių - atsidurti ten vos auštant. Sekančią dieną nuvažiavome į Monteverde nacionalinį parką. Tai viena žinomiausių "debesų miškų" (cloudforest) vietovių.  Parkas įsikūręs 1400-1800 metrų virš jūros lygio, dažnai dengiamas debesų; klimatas - vėsokas ir drėgnas. Turistų gausiai lankomas, tik kelių kokybė pasiekti parką tikrai vargana.  Apie 30 kilomentų tenka važiuoti siaurais vingiuotais neasfaltuotais kelias, kalnuose beveik niekur nėra šoninių atitvarų. Monteverde - tikros džiunglės, samanų karalystė, vanduo bėga  medžių kamienais.  Deja, gyvūnai nemėgsta žmonių ir tūno pasislėpę, o paukščiai skraido ties medžių viršūnėmis ir iš apačios juos nelengva stebėti.

Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
AutoAdmin.  Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos


Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  


Visą kitą dieną praleidome Palo Verde nacionaliniame parke. Mažesnę dalį užima džiunglės, o didesnę - pelkės. Tai paukščių rojus. 12km distanciją važiuoti tenka siauru miško keliuku, o parko gale teka upė su gyvenančiais krokodilais. Turistų
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
praktiškai nėra, tad niekas netrikdo laukinės gamtos garsų. Kiekvienam paukščių mėgėjui aplankyti būtina. Tik klaidžioti upės pakrante buvo truputį nejauku - nežinai kur pasislėpęs tyko aukos koks krokodilas. Bevaikštant po džiungles užtikome keletą mažų kapučino beždžionėlių. Dvi turėjo mažus vaikučius, kurie stipriai laikėsi ant nugarų. Palengva beždžionėlių prisirinko bent apie 15, ir stebėti jas pasidarė dar smagiau. Kai kurios nusileido žemiau medžiuose, o viena prislinko prie manęs per porą metrų ir visai nedraugiškai pradėjo rodyti savo dantis. Kažkaip netyrinėjau beždžionių psichologijos, bet man pasirodė, kad joms mes nepatikome. Lyg tyčia atsiminiau Mauglį ir kaip jį pagrobė beždžionės. Teko papustyti padus...

Paskutinę automobilio nuomos dieną nusprendėme pasisukinėti po Vieja ugnikalnio nacionalinį parką. Prastokas kelias virto dar blogesniu, o vis giliau važiuojant į džiungles man kilo mintis, kad kelias darytas Romos imperijos laikais. 13 kilometrų atkarpą važiavome dvi valandas, debesys kabėjo beveik ant galvų, įveikėme kelias upes, ir nesutikome nė vieno žmogaus. Galų gale pasiekėme kažkokį kaimelį, navigacinė sistema rodė pievas, aš sustojau ir tyrinėjau su savim turėtus žemėlapius. Vietinė tika moteris priėjusi ispaniškai ilgai aiškino kur važiuoti. Padėkojęs pasukau jos nurodyta kryptimi ir neužilgo išvažiavome į žmonių pilną pasaulį. Su anglų kalba toli nenuvažiuosi - pamaniau ir sau pažadėjau stipriau mokytis ispaniškai.

Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  

Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  



Likusias atostogų dienas praleidome vaikščiojant po aplink viešbutį esančias džiungles, fotografuojant beždžiones, kolibrius ir kitokius gyvūnus. Ypač patiko stebėti pelikanus. Jie žuvį gaudo netoli kranto, lėtai sukdami apie 100 metrų pločio ratus.  Pamatę žuvį, staigiai sminga žemyn, pagauna ir išnėrę kaip mat praryja. Mėgsta maitintis ir sukti ratus po du ar po tris. Pasimaitinę kurį laiką supasi ant bangų ir vėl po kelis kyla žvejoti. Puikūs žvejai, tikrai retai prašauna !

Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  
Kęsto Balčiūno (londonietis) nuotraukos  

Gyvūnijos ir laukinės gamtos mėgėjai tikrai turėtų aplankyti šią šalį, kurioje beklaidžiojant kartais apima jausmas lyg būtum zoologijos sode.
O jau kylant lėktuvui tikrai liežuvis neapsiverčia sakyti "sudie", o tik - iki sekančio karto, Kosta Rika !!!
Pura Vida !!!

Bendri pastebėjimai apie Kosta Riką: vietinis piniginis vienetas- kolonas, bet lygiagrečiai visur naudojami JAV doleriai. Vizų lietuviškų pasų savininkams nereikia, bet yra 29$ išvykimo mokestis. Pagrindinių kelių būklė gera (maksimalus greitis 80km/val),  mažesni keliai dažniausiai neasfaltuoti, gali būti iššūkis pervažiuoti upes drėgnuoju metų laiku. Benzino 1 litro kaina- 1$.  Pageidautina nors truputį kalbėti ispaniškai, nes absoliuti dauguma paprastų žmonių angliškai nešneka. Laukinėje gamtoje labai pravers geri žiūronai, ir be abejo fotoaparatas.

Visi gyvūnai paveiksluoti su Canon 70-200mm f2,8 mk II, kartais su Canon 2x mk III extenderiu (dėl jo naudojimo žymiai sumažėja fokusavimo greitis). Visos nuotraukos darytos su Canon 6D; kadangi jo fokusavimo sistema labai paprasta, daug padarytų kadrų su gyvūnais buvo neryškūs, ypač fotografuojant kolibrius ir pelikanus.

Londonietis

Londonietis

Turite savo pasakojimą?  Paskelbkite jį čia!

Komentarai
Turinys
  • stepiu_vilkas
    stepiu_vilkas    2016.12.11, 22:51 rašė:
    Gražių padarų nufotkinot.Kaip ta balta voverė vadinas?
  • Londonietis
    Londonietis    2016.12.11, 23:40 rašė:
    Angliškai ji manau vadinasi Variegated Squirrel; būna skirtingų spalvų su pilka uodega.
  • Unė
    Unė    2016.12.18, 09:53 rašė:
    Dėkui už įspūdžius iš Rojaus žemėje ☺
  • Girių dvasia
    Girių dvasia    2016.12.18, 11:07 rašė:
    Dėkui, perskaičiau su malonumu.
  • Londonietis
    Londonietis    2016.12.19, 21:26 rašė:
    Nedraugiškoji kapučino bezdžionėlė

    Nedraugiškoji kapučino bezdžionėlė  
  • busas
    busas    2016.12.24, 06:10 rašė:
    Rojus gamtos fotografams, košmaras vairuotojams, ne tiek dėl prastų kelių, kiek dėl vietinių motociklistų, "kamikadzių", tuose keliuose :) Beje, asmeniškai man, rytinė pakrantė, prie Karibų jūros, labiau patiko. Šalis nedidelė, neskubant, per dieną, galima nuvažiuoti nuo vienos pakrantės iki kitos.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti