Martynas Milkevičius: „Sunkias sąlygas mes, kelionių fotografai, vadiname nuotykiais“
2016.12.14  Straipsniai:  Fotografų pristatymai  10 4362
 
Good Night, Loen  

Kinematografiški Martyno Milkevičiaus (Martynas) gamtos peizažai – tai atskiri įtraukiantys ir žavintys pasauliai. Vietoje nenustygstantis fotografas įsitikinęs, kad svarbiausia yra mėgautis tuo, ką darai, nuolat ieškoti, stebėti, tobulėti, kadangi „kaip narsus karys, į karo lauką eini medalius susidėjęs į dėžutes ir palikęs juos namuose, komodos stalčiuje, nes kiekvieną kartą ir vėl reikia viską pradėti iš naujo“.


Trumpas prisistatymas

Užaugau Vilniuje ir Kaune, puikiai pažįstu kiekvieną jų kampelį. Nors esu miesto vaikis, man artima gamta – visas vasaras praleidau klaidžiodamas po Lietuvos miškus, stovyklaudamas su šeima ar draugais. Būdamas gamtoje visada gerai atsipūsdavau nuo šurmulio ir visuomenės spaudimo, kurie neišvengiami gyvenant didmiestyje, tad mano meilė peizažo ir kelionių fotografijai nėra atsitiktinė.

Martynas Milkevičius  
Martynas Milkevičius

Gamtoje mintys praskaidrėja, ten nebegalvoju apie kasdienius darbus, tikslus. Kita vertus, po kurio laiko ši ramybė pradeda slėgti ir norisi sugrįžti į šurmulį, pasinerti į bendravimą su žmonėmis. Nors ir nelaikau savęs puikiu gatvės ar miesto fotografu, mėgstu pasigriebti kamerą ir tiesiog klaidžioti, kalbinti nepažįstamuosius ar tiesiog ieškoti netikėtų, įdomesnių motyvų, neištirtų užkampių.

Emilio Mihu smuiko virtuozas Trondheimo gatveje  
Emilio Mihu smuiko virtuozas Trondheimo gatveje

Nevardinsiu savo apdovanojimų ir pasiekimų, nes kai dirbi iš širdies ir darai tai, kuo mėgaujiesi, įvertinimai, garsūs klientai ateina savaime. Be abejo, tai svarbu, nes parodo, kad judi tinkama linkme, kad kiti vertina tavo darbus. Tai suteikia jėgų. Bet kaip narsus karys, į karo lauką eini medalius sudėjęs į dėžutes ir palikęs juos namuose, komodos stalčiuje, nes kiekvieną kartą ir vėl reikia viską pradėti iš naujo. Norint pasiekti daugiau reikia kaskart būti šiek tiek geresniam, nei ligi tol.

Kaip pirmą kartą šovė mintis dirstelėti pro fotoaparato ieškiklį? Ar žvelgiant pro jį Tavo matymas, suvokimas kaip nors pasikeičia?

Vieną dieną į rankas paėmus fotoaparatą pasaulis staiga neapsivertė aukštyn kojomis (nors tėtis turėjo vidutinio formato kamerą, per kurios ieškiklį žiūrint jis iš tiesų apsiversdavo). Užaugau menininkų šeimoje, nuo mažens žaidžiau tiek su fotoaparatais, tiek su aliejiniais dažais ir pastelėmis. Su broliu ir sesute visą laiką buvome įtraukti į vienokią ar kitokią kūrybinę veiklą šeimoje – nuo origami lankstymo iki akvarele tapytų kalėdinių atviručių. Įvairiausi rankdarbiai ir menai visą laiką buvo didelė mano gyvenimo dalis. Nuo mažens žinojau, kad yra įrankiai ir jų daug, o suvokimas, kaip ir kur juos panaudoti, ateina iš savęs. Būtent mano paties mąstymas ir laikui bėgant išvystyti sugebėjimai lėmė, kad pagrindiniu įrankiu pasirinkau fotoaparatą. Tai buvo procesas. Mėgstu pajuokauti – iš tiesų fotografijai pilnai atsidaviau tik tada, kai man suėjo 33-eji metai ir, kaip nutinka daugeliui bendraamžių, atsidūriau kryžkelėje, tad turėjau galų gale tvirtai pasirinkti.

Savo interneto svetainėje darbus išskyrei į tris kategorijas: peizažai, portretai ir asmeninės. Labiausiai intriguoja būtent pastaroji kategorija, sujungianti įvairius žanrus. Kuo šie darbai ypatingi, svarbūs Tau?

Taip mėginu svetainei suteikti šiek tiek asmeniškumo, jaukumo, leisti lankytojams žvilgtelėti į mano gyvenimą. Be abejonės, tai tik trupiniai. Turiu didžiulę asmeninių, šeimos gyvenimo nuotraukų kolekciją. Jos labai svarbios. Prisiminimai, išgyvenimai, tiesiog gražios akimirkos.

Flokio mėgstamiausia vieta  
Flokio mėgstamiausia vieta

Ar seniai gyveni Skandinavijoje ir kaip ten atsidūrei? Kokie didžiausi iššūkiai pasitiko atvykus? Kokios patirtys buvo įdomiausios, džiugiausios?

Prieš 15 metų Vilniuje, prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sutikau Kati, savo būsimą žmoną. Nuo to laiko seku paskui ją per visą pasaulį: Suomiją, Estiją, Ameriką, dabar Norvegiją, kur atsidursime dar už metų kitų – niekas nežino. Kalbant apie Norvegiją, tai puiki šalis mėgstantiems gamtą, aktyvų gyvenimo būdą, keliones po gražuolius kalnus ir nuostabias naktis, su kuprine nužygiavus dešimtis kilometrų toli nuo viso šurmulio, pasistačius palapinę ir siurbčiojant gerą viskį prie liepsnojančio laužo. Tokie turbūt ir yra didžiausi Norvegijos privalumai.  

Kalnuose  
Kalnuose

Toli nuo šurmulio  
Toli nuo šurmulio

Och, tie vaizdai  
Och, tie vaizdai


Matyti, kad nemažai keliauji po pasaulį, o drauge keliauja ir fotokamera. Kokiomis sunkiausiomis sąlygomis teko fotografuoti? Ką patartum kolegoms, norintiems iš išvykos parsivežti ne turistinių, o meninių atvaizdų?

Gyvenu dėl kelionių, jos tapo mano ir Kati gyvenimo būdu, tiesiog negalime užsisėdėti namie. Be jų būtų beprotiškai liūdna ir sunku. Keliaujame daug ir skirtingais tikslais. Daugumą meninių vaizdų parsivežu iš „darbinių“ išvykų, kuriose visas laikas skirtas fotografijai. Kiekvieną dieną keliuosi gerokai prieš patekant saulei ir einu miegoti kai kiti jau sapnuoja devintą sapną, o visi restoranai ir vyno rūsiai seniai uždaryti. Dienos metas dažniausiai skirtas naujų motyvų paieškoms, oro prognozių stebėjimui. Norint parsivežti gerų nuotraukų visų pirma reikia kruopščiai pasiruošti,  tinkamai pasirinkti metų laiką, turėti bent kažkokį supratimą apie vietovę. Iš kitos pusės, svarbu nebijoti koreguoti planų besikeičiant orui, šviesai ar netikėtai atradus naujus motyvus. Išvažinėti visus keliukus, užsilipti ant kiek įmanoma daugiau kalnų ir kalnelių viršūnių. Nepraleisti progos pasikalbėti su vietiniais – jie dažnai žino vieną kitą slaptą nuostabią vietelę. Be abejonės, reikia ir gerai orientuotis gamtoje, žinoti, kur saulė teka, kur leidžiasi. Įsivaizduoti, kaip ji apšvies sceną.

Kitų kelionių tikslai yra visai kiti: muziejai, architektūra, naminio sūrio ir vyno ragavimas ekologiškame ūkyje Andalūzijos kalnuose arba tiesiog kelios dienos ramybės su knyga. Iš tų kelionių aš parsivežu taip vadinamas turistines nuotraukas ir, jei labai pasiseka, gal ir vieną kitą vertą aukštesnio įvertinimo. Nėra nieko blogo su turistinėmis, kelionių nuotraukomis, jei jos kokybiškos ir įdomios.

Sunkias sąlygas mes, kelionių fotografai, vadiname nuotykiais. O jų buvo daug ir įvairių.
Vienas iš įsimintinesnių nutiko Goblinų slėnio valstybiniame parke, Jutoje. Mums tik pasistačius palapines, užklupo smėlio audra. Trisdešimt valandų pratūnojome palapinėje, nes buvo neįmanoma išeiti, buvo sunku kvėpuoti ar matyti dešimt centimetrų toliau nosies. Atsibudus kitą rytą, palapinės viduje susiformavo tikrų tikriausios kopos; ausys, nosis, akys pilnos smėlio, burnoje girgždesys. Džiaugiausi, kad mano kamera ir objektyvai buvo sandariuose maišeliuose (jau žinojau, kad tokiose dulkių ir smėlio kupinose vietose tai būtina). Negana to, nakties metu vietinės lapės sugebėjo įsigauti į mūsų maisto dėžę ir gerokai pamažinti jo atsargas. Nepaisant visko, audrai nurimus buvome apdovanoti dieviška šviesa ir puikiomis nuotraukomis.

Dieviška šviesa  
Dieviška šviesa

Pats savo fotografiją apibūdini kaip kinematografišką. Kokie kino autoriai Tau įdomiausi, artimiausi? Kas paskatino tokį kino ir fotografijos medijų estetikos persipynimą?

Apibūdinimą sugalvojau ne pats, o bičiuliai fotografai. Ruud Peters mano polinkį kiek įmanoma geriau fotografijose pertekti nuotaiką įvardijo kaip kinematografišką, o Wim Lassche apie mano nuotraukas vis sakydavo „filmish photoart“. Taip ir gimė pavadinimas Cinematic Photography. Be to, kiekviena kelionė turi savitą nuotaiką ir savo garso takelį. Kaip ir kine, man svarbiausia istorija, charakteris, vaizdų kalba. Tiek kine, tiek muzikoje mano skonis eklektiškas. Jei užkabino, kažkokias stygas užgavo – reiškia viskas gerai. Man patinkančių kino kūrėjų yra be galo daug –  pradedant Stanley Kubrick ir baigiant Sofia Coppola (jos tėtis taip pat sąraše!) Labai patinka filmai, kurių nuotaiką apibūdinčiau kaip debesuotą su pragiedruliais, pvz. Debros Granik „Winter's Bone“.

Iš tiesų niekada neplanavau kažką kažkaip perpinti, dirbtinai sukurti stilių. Tiesiog darau viską taip, kaip jaučiu. Necituoju kitų kūrėjų ir neieškau įkvėpimo jų darbuose. Kita vertus, gal tai, ką matau, girdžiu ir turi įtakos, nes visa tai lieka pasąmonėje.

Blazen sky on fire  
Blazen sky on fire

It's Oh So Quiet  
It's Oh So Quiet

Ar pavyksta uždirbti ne tik iš užsakomosios, bet ir kūrybinės fotografijos? Ko reikia, kad darbai būtų komerciškai sėkmingi?

Nesu Forbes turtingiausių žmonių sąraše, todėl nepatarsiu kažko labai išmintingo. Rinka yra perpildyta nuotraukomis, pasiūla didžiulė, o paklausa sumažėjusi. Tokiomis sąlygomis labai sunku užsidirbti. Reikia iš tiesų kažko ypatingo ir kitokio, kad tavo nuotraukos išsiskirtų iš bendros masės. Kaip ir visiems šiame besikeičiančiame ir dinamiškame pasaulyje svarbu būti lanksčiam, pastoviai mokytis, nebijoti savęs išbandyti visiškai kitokioje fotografijos srityje. Taip pat būtina turėti tikslą, teisingai paskirstyti savo laiką, nesikuklinti ir belstis į kiekvienas duris, žinoma, nevalia pamiršti ir  laimės faktoriaus. Taip, man pavyksta užsidirbti iš kūrybinės fotografijos, bet ne tiek, kad galėčiau pilnai iš to išgyventi. Man pasisekė, nes laimingų atsitiktinumų dėka užmezgiau kontaktus su galerijomis tiek Norvegijoje, tiek Amerikoje, kurios sutiko mane atstovauti ir eksponuoti / parduoti mano darbus. Taip pat daug klientų randu dėl gero įdirbio socialiniuose tinkluose.

Manau, universalaus komerciškai sėkmingos fotografijos recepto dar niekas neišrado, o jei jis būtų, fotografai būtų ten, viršuje, kartu su IT specialistais. Reikia tiesiog mėgautis tuo, ką darai.

Kaip reaguoji atsidūręs prieš objektyvą? Ar mėgsti fotografuotis / būti fotografuojamas?

Nesislepiu už fotokameros, bet žinomu modeliu netapau, tad turbūt arba nelabai mėgstu, arba nelabai gražus.
 
Pafantazuokime – Tavo tobulos fotografijos idėja.

Kai kas sakys, kad tobula fotografija neegzistuoja. Kiti sakys, kad nors ji ir neegzistuoja, tai yra ar turi būti siekis, tikslas, tobulėjimo variklis. O aš apie tai negalvoju, tiesiog fotografuoju ir, nepriklausomai nuo sąlygų, stengiuosi tai daryti kiek įmanoma geriau. 

Lonely In The Dawn  
Lonely In The Dawn

Refuge in the scilence  
Refuge in the scilence

Late Night Tales  
Late Night Tales

Old Mountain Farm  
Old Mountain Farm



Kokie atvaizdai puošia Tavo namų sienas? Koks pastaruoju metu matytas reginys ar kūrinys paliko giliausią įspūdį?

Visas mano namų sienas išimtinai puošia mano amžinatilsi tėčio, tapytojo Kęstučio Milkevičiaus kūriniai: šeimos portretai, Kauno ir Vilniaus senamiesčio vaizdai, liūdni ir niūroki Lietuvos gamtos peizažai. Puošia prisiminimai apie namus, vaikystę, gimtąją šalį.

Pažaiskime asociacijų žaidimą – prie kiekvieno žodžio parašyk pirmą į galvą šovusią mintį.

Aukštis – Kalnai.
Pavojus – Mirksintis išsekusios baterijos indikatorius ilgo išlaikymo metu.
Grožis – Slepiasi visur, tik reikia mokėt jį matyti.
Šviesa – Anthony Doerr – „Neregimoji šviesa“/„All the light we cannot see“. Puiki knyga, kurią ką tik perskaičiau.
Kreivė – Tikiuosi tiek man, tiek visiem mieliesiems skaitytojams ji keliaus tiktai aukštyn.

Kalbėjosi Milda Kiaušaitė




eFoto.lt rubriką „Fotografų pristatymai“ 2016 metais remia
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (www.srtfondas.lt)






Komentarai
Turinys
  • Marius
    Marius 
      2016.12.14, 18:29, vertino: Gerai, , rašė:
    Martyno darbus pamėgau, vos tik Jam pasirodžius Efoto! Neslėpsiu, visad su pavydu žiūrėdavau ir studijuodavau kiekvieną jo įdėtą darbą! Dažnai norėdavau pakalbinti, nors nedrįsdavau! :) Šaunuolis Martynai, linkiu nesustoti ir toliau džiuginti nuostabiais darbais!
  • Martynas
    Martynas 
      2016.12.14, 22:47, rašė:
    Ačiū labai, Mariau! Mieli širdžiai tavo žodžiai ir nuostabūs tavo pačio darbai! Beje būtų smagu kada ir pakalbėti, ir pafotografuoti kartu!
  • Vidmantas M.
    Vidmantas M. 
      2016.12.15, 10:11, vertino: Gerai, , rašė:
    Super, sėkmės tolimesniuose etapuose :)
  • Martynas
    Martynas 
      2016.12.15, 11:08, rašė:
    Ačiū, Vidmantai! :)
  • Edis
    Edis 
      2016.12.15, 23:39, rašė:
    Martynas yra mano mėgstamiausių fotografų viršūnėje, jo darbus kartas nuo karto vis peržiūriu iš naujo. Nors ir turiu kadrų iš tų pačių vietų deja pakolkas dar toli gražu iki to :)
    Niekaip nesuprantu kaip kaikurie atrodytų tokie paprasti kadrai taip gražiai žiūrisi.
    Įdomu buvo skaityti straipsnį ir bent truputį daugiau pažinti šį fotografą.
    Kuo didžiausios sėkmės kūryboje ;)
  • Martynas
    Martynas 
      2016.12.21, 12:25, rašė:
    Ačiū labai, Edi :) 
  • stepiu_vilkas
    stepiu_vilkas 
      2016.12.16, 16:06, vertino: Gerai, , rašė:
    Kol tokie žmonės kelia čia foto, tai efoto gyvuos :)
  • Martynas
    Martynas 
      2016.12.21, 12:25, rašė:
    Ačiū :)
  • Rolandas Urbonavičius
    Rolandas Urbonavičius 
      2016.12.18, 07:29, rašė:
    Nuostabūs darbai, Martynai :)
  • Martynas
    Martynas 
      2016.12.21, 12:25, rašė:
    Ačiū :)
      www.fotobites.lt nuolaida fotoknygoms, albumams, fotožurnalams galioja iki gegužės 1 dienos.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti