1987 metų rugpjūčio 23 d. okupuotoje Lietuvoje pirmąkart viešai buvo paminėtos Molotovo-Ribentropo pakto metinės, nuskambėjo idėja atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Į mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo, skirtingais vertinimais, susirinko iki 3 tūkst. žmonių. Paraginta paskelbti paktą, slaptuosius jo protokolus (kurių egzistavimą sovietai visą laiką atkakliai neigė) ir panaikinti jo padarinius – Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją ir aneksiją, prijungiant jas prie Sovietų Sąjungos.
1988 m. birželio 3 d. susikuria Lietuvos Sąjūdžio (valdžiai nuraminti, iš pradžių pavadinto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu) Iniciatyvinė grupė.
Tų pačių metų liepą Gedimino (dab. Katedros) aikštėje pradedamas bado streikas, reikalaujant paleisti Lietuvos politinius kalinius. Sovietų valdžia bando sukompromituoti badautojus, teigdami, kad jie naktimis ,,kerta“ lašinius. Bijodami, kad valdžia gali ,,išvalyti“ aikštę nuo nepageidautinų asmenų, Sąjūdžio mitinge Vingio parke rugpūčio 23 d. rašytojas Kazys Saja ,,netyčia“ apie tai prabyla: ,,Šių metų rugpjūčio 19 d. ,,Komjaunimo tiesos“ informacija, pavadinta ,,Kas ten, Gedimino aikštėje?“ man buvo tarsi sauja tabako, švystelėta zoosodo beždžionėlei į akis. Iš kur ir kieno tas stalinistinis tonas?.. Badavimą paskelbę vyrai šiandieną yra pas mus, čia. Aš labai džiaugiuosi, kad jų nesuėmė, kaip buvo kalbėta, pranašauta...“
Dar po metų, rodydami trijų Baltijos tautų vienybę, tūkstančiai jų atstovų išeina į magistralinį kelią (Minskas-)Vilnius-Ryga-Talinas, turėjusį numerį M12. 19 val. apie dviejų milijonų žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Tompėjos pilies bokšto Taline. Susikibusios rankos maždaug 20 minučių sujungė Baltijos šalių sostines. Realiai, apčiuopiamai. Akcija pranoko visas organizatorių prognozes ir viltis. Žmonių entuziazmas buvo neišmatuojamas – vien Lietuvoje Baltijos kelin stojo apie milijonas žmonių. Visoje trasoje plevėsavo Trispalvės su juodais gedulo kaspinais, degė žvakutės. Ryškiu laisvės siekiančių simboliu tapęs Baltijos kelias atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį, privertė vėl M. Gorbačiovo skelbiamos „perestrojkos“ sąlygomis kalbėti apie Laisvės Bylą. Tą pačią dieną Lietuvos Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai paskelbė bendrą kreipimąsi į pasaulio tautas ir valstybes, priminė apie savo demokratines ir prigimtines teises, kurias šiurkščiai pamynė Sovietų Sąjunga.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą. Jame skelbiama, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.
Dar nesu visai atsigavęs nuo pasigauto gripo, tad tik padėkosiu Jums už įdomų ir prasmingą istorinį reportažą. Stiprybės ir sėkmės fotožurnalistikoje, garbus Leonardai. Su malonumu glaudžiu šį darbą prie mėgstamų :-)