Net neįtariau, kad tai paprasčiausias ledo gabalas :) Turite išskirtinį pastabumą ir sugebėjimą įžiūrėti fantastišką grožį, kurio kitas net neįtartų esantį... Sėkmės kūryboje :)
Kartais, vaikščiodami pajūriu ar paupiu, netikėtai randame įdomios formos ar atspalvio akmenėlį. Kartais pažvelgę į dangų, matome debesis, primenančius mistinių būtybių veidus ar figūras. O kartais nieko įdomaus nematome ir nerandame. Tad ir šį kartą, manau, kad man tiesiog pasisekė rasti kažką įdomesnio. Ačiū už komplimentus, bet mūsų kolegų tarpe yra kur kas pastabesnių ir gabesnių žmonių, iš kurių mokausi stebėti aplinką ir joje esančius daigtų fragmentus. Manau, kad įvairios smulkmenos ugdo ne tik pastabumą, bet ir gilesnį mąstymą. Mėgstu manipuliuoti, tad ir šį kartą nagus labai niežtėjo...:) Visgi, gal už dvigubą (veidrodinį) ledo gabalo vaizdą, diletantai manęs labai nebars :) Kam patinka autentiškumas, gali padalinti kadrą vertikaliai pusiau ir paversti ant šono . Paprasta, ar ne...:) Gero vakaro, Aleksandra :)
Labai ačiū, Dainiau :) Fotografija įdomus dalykas. Prisimenu vaikystėje, radę mažą stiklo šukę, žiūrėdavom pro ją į Saulę. O kiek visko pamatydavom besukiodami, bevartydami, kiek džiaugsmo ir emocijų būdavo, kai Saulės spindulys stiklo gabalėlyje apšviesdavo dar nematytus "pasaulius"...!:) Arba tie stikliniai rutuliukai, kuriuose buvo "tikras" kosmosas...:) Tądien radau ledo gabalą. Tupinėjau, apžiūrinėjau, žvelgiau, lyg vaikystėje, pro jį į Saulę ... Toks išskirtinis atrodė. Tik didelis ir sunkus, namo neparsineši - beliko tik nufotkinti. Dabar peržvelgiu tuos kadrus, pažaidžiu, lyg su kaleidoskopu, ir vis vaizde atrandu kažką naujo, nematyto. Norisi ir draugams parodyti. Ir laimės tiek daug..., kaip, anuomet, vaikystėje... !:) Kažin, kada aš užaugsiu...:)))
Čia kaip - dievybė dievybę pagamino? Ar savo augintinį rankose laiko? :) Kaip ten bebūtų, tas padariukas žiauriai fainas. Kažin, jis žemės padaras ar ateivis? :)