Kadras iš siaubo filmo, kai eini sau švilpaudamas mišku, apšalęs nuo to beprotiško grožio ir žvilgsnis. Tykojantis žvilgsnis. Ir tau einant pro šalį tik kapt, ir tavęs nebėr. Prarijo vienas tų milžinų augalų.... Būūū... :)
P.S. Nėr teisybės šiam pasauly – kai tu visą dieną praleidi miške, nosimi bebraidydamas po samanas ir ieškodamas... Ir nerasdamas nė vienos. Nė vienos... Žibuoklės... Žliumbiju... Ir nei pampersai nepadėjo. Kad ir sausos kelnės, bet nosis tai šlapia visvien...
kažkada skaičiau fantastinį romaną "Trifidų dienos"- tai ten siužetas,kaip ir sakai, apie augalus - grobuonis, kurie dar ir judėdavo... kas link žibučių, tai jų reiktų ieškoti drėgnesniuose lapuočių miškuose ir šiuo metu, pageidautina, pietų pusėje... sekmės :)