nėra nieko amžina. O didžiausia gyvenimo tragedija - suvokti, kad net ir sielvartas kažkada praeina. Niekas neturi prasmės. :) O laimė - tik stotelė tarp "per mažai" ir "per daug" :))
Pritariu kolegai, mums tikrai dar yra iš ko mokintis, tad ačiū geriems mokytojams:)
savaip (išsitrynęs) 2009.11.11, 23:12, rašė:
Sužavėjo šis darbas. Šaltis, liūdesys ir prabėgantis laikas, kuris kaip tas didelis miestas - toks nepažįstamas, neaprėpiamas. Kad ir kiek jį stengtumeisi perprasti, vistiek jame pasiklysti. Atrasti atsakymai užmina dar daugiau mįslių...
Man mergina į baleriją panaši.Pati tokia trapi,o laiko palyginus didelį skėtį.Šalikas tarytum smaugia ją(gal nuo šalčio?)Bet iš tiesų,jis žavilgai plevėsuoja.
žinoma. kad jau apie tai, nepatiko skėtis - per daug pilkas ir tolygus. Baltas žiūrėtųs įdomiai ar šiaip koks kontrastingesnis. bet visa kita - nuostabi nuotrauka :)