Buvau Palangoj. Ant tilto. Trumpai. Šią šaltą žiemą.
Nesnigo.
Tilto murmesys ramino jūrą, o milijonai pėdų... Pirmyn, atgal... Ritmingai, tarsi sutartinėj.
Buvau visai visai ant krašto ir matės horizonto linkis. Sustingęs ledas sulig kiekviena banga vis tiltui vijos aplink kojas.
Tyla ir girgždesys - čia tarsi aš viena, čia tarsi su visais. Tarp tų sušalusių veidų. Ir matos toliai už ledų.
Palanga man asmeniškai visada primena tik tris dalykus: Anapilį, kuris jau uždarytas, sovietmečiu statytus kurortinius namelius ir "Nelieskite mėlyno gaublio". Kita arba nesvarbu, arba man niekada nepatirta.
*Žodžiai iš oratorijos "Nelieskite mėlyno gaublio".