Po "senienos" sluoksniu slepiasi lengvas humoras, atsispindintis vos vos pastebimoje jaunikio šypsenoje. Šiek tiek kliūna stogo "prasišvietimas" viršutiniame dešiniajame kampe - tokia frontali ir kompozic
iškai "sausa" (skaityk - kanoniška) nuotrauka reikalautų paprastai tiesių linijų, netvarkingo, bet nuspėjamo ritmo (horizontalios sienos sijos, vertikalūs tvoros kuolai), o išlindęs stogas (greičiausiai - kreivas) tai šiek tiek griauna, nelieka darnos. Iš kitos pusės, tai gali būti, kito žiūrovo akimis, tas reikalingas cinkelis, labai nežymiai pagyvinantis kadrą (tuo atveju, jei stogą žiūrovas apskritai pastebės).
Šiaip gi šiek tiek vestuvinio kičo nusikratęs kadras - sendintos nuotraukas dabar (ar vis dar) madoje. Šią nuotrauką gelbsti būtent jaunikio keistoka, vos matoma šypsena, nestandartiškai neromantiškos pozos (vėlgi - humoras). Pavyko. :)
Heh, gal ir kliūva vos vos nežymiai tas stogo kampelis, bet jis čia tiek informacijos apduoda.. Nendrinis stogas, huh, gali orientuotis kuriam Lietuvos gale porelė susiraišojo saitais. O ir šiaip tokia tarpinė jungtis tarp horizontalių vertikalių linijų ir medžio ir suknelės ovalumo.. Trys elementai škias.. Šauni nuotrauka
Bet, kad Linas taip ramiai sėdėtų, tai aš dar nematęs :D :D Kažkodėl jaunikio veidas daug ramesnis nei jaunosios :) aš įsivaizdavau, kad šis žingsnis labiau "sustresina" vyrus :D Šauni nuotrauka.
Ar ir po vestuvių tos puodynės liko sveikos? Jos čia labai tinka, šalikas pamiršo jas paminėti rašydamas apie ritmą. Galvos ir puodynės beveik atitinka greitėjantį ritmą ;-) Senose grupinėse-proginėse nuotraukose dažniausiai būdavo centrinė kompozicija (tausodavo negatyvo, nuotraukos plotą, gal ir rimtumas, momento svarbumas taip būdavo pabrėžiamas). Bet, kaip daugumas pastebi, tai rimtai-linksma šiuolaikiška nuotrauka nuteikianti prisiminimams ir pamąstymui apie prabėgantį laiką. Labai patiko.