Kalbinome vieną geriausių efoto.lt bendruomenės gatvės fotografu
Andrių Valicką (Čefyro Katiną)
Pradžia
Fotografija susidomėjau netyčia, prieš kokių trejetą metų. Šeimos taryba nusprendė, kad reikia naujo fotoaparato – senoji muilinė pasirodė per lėta katinams fotografuoti. Na ir nusipirkom tokį, su
zūmu, megapikseliais ir
makro.
Tada ir prisiminiau kažkada turėtas menines ambicijas, ir pradėjau pleškint viską iš eilės – debesis, vabalus, trobesius ir šiukšliadėžes, na ir gatvę, nes visada “po ranka”. Užsikabinau. Kiek vėliau įsigijau “Zenitą” (iki šiol bloguoju prisimenu), o fotografavimas juosta jau įpareigojo mažinti mygtuko paspaudimų skaičių ir kiek ilgau pagalvoti apie tai, ką ir kodėl fotografuoju. Apsistojau ties gatvės fotografija, ja iki šiol ir užsiimu.
Dabar naudoju porą juostinių “Nikonų”: vienas paprastesnis, rankinio fokusavimo FE, kitas – dar praėjusiame amžiuje buvęs gana pažangus, autofokusinis F90. Ir porą jiems tinkamų objektyvų – “Nikkor” 35‘tukas ir šiek tiek klibantis plačiakampis Mir 20.
O turėjęs/naudojęs esu daug ir visokių, nuo automatinių nutaikyk - paspausk, iki visiškai antikvarinių. Žaisliukus mėgstu, patinka prisipratint, suprasti daikto charakterį, panaudojimo būdus, bet stengiuosi neužsižaisti. Priemones renkuosi panašiai kaip batus – kad būtų patogūs, patvarūs, vinys nekyšotų, ir eitų ten, kur liepi. Nemanau, kad fotografijų stilius smarkiai pasikeistų įsigijus, tarkim, leiką. Na, gal labiau saugočiau.
O juostas naudoju dažniausiai „greitas“, juodai baltas. «Kodako tri-x‘us arba “Fuji”
neopanus. Iš praktinių sumetimų – gražus mano akiai kontrastas, faktūra, leidžiasi paspaudžiamos. Tiesa, kartais pamėginu ir spalvotai fotografuoti, į skaidres. Bet daugiau asmeniniam albumui.
Tematika
Pagrindinė tema buvo ir išlieka ta pati – miestas ir žmonės mieste. Kartais pasitaiko, pavadinkime,– krizių, bet dar tikrai nesijaučiu jos išsėmęs. Gal dabar labiau linkstu prie trumpų serijų, konkretesnės vietos ar laiko, bet papasakot istoriją vienu kadru vis dar norisi.
| | Rodyti serijąČefyro Katinas: Rock'n'roll (1 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (2 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (3 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (4 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (5 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (6 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (7 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (8 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (9 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (10 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (11 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (12 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (13 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (14 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (15 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (16 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (17 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (18 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (19 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (20 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (21 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (22 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (23 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (24 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Rock'n'roll (25 nuotrauka)
|
|
Stilistika
Jei kalbėti muzikiniais terminais, tai
granžas. Tai stilius, pakibęs kažkur tarp socialinės dokumentikos ir meninės fotografijos, pankroko, lyrikos, absurdo. Buvo tokia grupė „
Grazhdanskaya oborona“, esu didelis jos gerbėjas. Tai va – į tą pusę.Gal tik tyliau. O įtakoja daug kas – skaitytos knygos, dailės kūriniai, išgertas kavos kiekis, nuotaika, šviesa (esu nuo jos labai priklausomas), kokia nors idiotiška iškaba ar plakatas. Fotografų autoritetų turiu nemažai, visų nevardinsiu, bet, pavyzdžiui : Roy de Carava, Jindrich Streit, Bruce Davidson. Iš lietuvių klasikų mėgstu Aleksandrą Macijauską, Vitą Luckų.
Kalbėti vaizdais
Gal ir nemėginu kalbėti. Mėginu matyti. O ką pamatysiu ir kaip tai parodysiu – iš anksto tikrai nežinau. Būna tokių momentų, kai vieta, šviesa, objektas ir kokia nors nebaigta mintis mano paties galvoje susijungia, trakšteli. Jei spėju tuo momentu atsirast ten, kur reikia, ir paleist užraktą – būna kadras. Dažniausiai, deja, nespėju.Arba nepataikau.
Žiūrovas
Turtingas. Kad darbus pirktų ir ant sienos kabintų. O jei rimtai, tai kiekvienam fotografui turbūt norisi, kad žiūrovas žvilgtelėtų giliau, po nuotraukos paviršiumi.
Nebūtinai jis ten pamatys tai, ką fotografas norėjo parodyti, bet jei darbas sukėlė kokius nors jausmus ar pojūčius, tai gerai. Reakcija „o kas bl..t čia?“ irgi tinka. Bet apie žiūrovą fotografuodamas stengiuosi negalvoti, tai trukdo.
Momentas
Esu tinginys, jei kalba pasisuka apie postprodukciją. Manau, galėčiau Fotografuoti ir polaroidu, jei ne medžiagų kaina.
Kaifuoju nuo paties fotografavimo. Bet kai tenka ryškint susikaupusias juostas, skenuoti, retušuoti, spausdinti... Et, jokio malonumo ir vieni nusivylimai.
Snapšotas žavus tuo, kad šiek tiek neužbaigtumo, grubumo jam net ir tinka. Nepersūdant, žinoma. Turbūt nelabai ir galėčiau rimtai užsiimti žanrais, kuriems reikalingas ilgas ir nuobodus apdirbimas, numirčiau
fotošopu spuogus spaudydamas. Negalėčiau pasakyt, kad gatvės fotografijai kantrybės nereikia, – reikia, bet ta kantrybė kitokia – išlaukto momento, sutikto žvilgsnio, nutrintų batų ir skaudančių kojų, nuolat neateinančio to vienintelio kadro ir sukarpytos juostos šiukšliadėžėje. O kuo žavi? Tuo ir žavi – savo trapumu, ekspresija ir tam tikra dalimi fatalizmo. Ką ir kaip nufotografuosi, žinai tik labai apytikriai. Žinoma, ir adrenalino dozė, lendant su kamera ten, kur gal ir nereiktų lįsti.
| | Rodyti serijąČefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (1 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (2 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (3 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (4 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (5 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (6 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (7 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (8 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (9 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (10 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (11 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (12 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (13 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (14 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (15 nuotrauka)
Čefyro Katinas: 2011-ųjų vasara (16 nuotrauka)
|
|
Siužetai ir modeliai
Niekad nebuvau stiprus visokiuose postmoderniuose diskursuose. Anonimiški – gal keisčiau į nepažįstami. Vieša vieta – visada pilna nepažįstamųjų. Su fotoaparatu viešumoje norom-nenorom atsiduri savotiškame burbule. Iš praeivio tampi stebėtoju, kuris gali suardyti susidariusią pusiausvyrą pernelyg grubiu įsikišimu. To stengiuosi vengti. Žinoma tenka ir pabendrauti, užkalbinti, ar būti užkalbintam, nusišypsoti, bet toks kontaktas būna trumpas. Na, nebent su kunigaikščiu Vilgaudu ar kokiu kitu šnekesniu veikėju susiduri, – tada visaip gali baigtis. Nesu portretistas, į
dūšią modeliui lįsti nenoriu – man įdomiau žmogaus (na, arba net ne žmogaus, o tik žmogaus prisilietimo) ir negyvos aplinkos santykis, o jis retai atsiranda, kai fotografuojamasis susitelkęs tik „atrodymui prieš objektyvą“.
Kaip ir daugelis piliečių, fotografuoju savo šeimą, vaiką, gimines, draugus ir pažįstamus, šiuo metu net dažniau, negu nepažįstamuosius gatvėje. Bet tokios nuotraukos nėra skirtos viešam naudojimui . Taigi, ko gero, ne, tiesioginių kontaktų netrūksta.
Stebėjimas
Aplinką stebiu visada, net jei fotoaparatas guli kuprinėje ar namie. Taip pat klausausi, uodžiu. Toks žioplinėjimas ir „varnų gaudymas“ jau tapo įpročiu.
Žmona pyksta.
Pro kameros akutę pasižiūriu paprastai paskutiniu momentu. Arba visai nežiūriu. Negražu girtis, bet savo objektyvų matymo kampą pažįstu neblogai, visai pusėtinai pavyksta ir be ieškiklio surasti poziciją ir sukadruoti. O fotografuoju labai įvairiai – nėra vieno recepto visoms galimoms situacijoms. Kartais užtenka ramiai prieiti ir po kelių akimirkų spustelti mygtuką, kartais pabėgėti, kartais spragtelti prabėgom, daliai sekundės sustabdžius žingsnį, kartais stovėti ir laukti, vaizduojant architektūra besidomintį turistą, kartais pilti tiesiu taikymu iš pusantro metro, kartais – nuo juosmens ar ištiesus ranką. Dažnai apskritai palikti vargšus modelius ramybėje, kai matai juos baigščiai šnairuojant į pakeltą fotoaparatą. Kada ir kaip elgtis, pasako nuojauta, ir dažniausiai neapvilia. Konfliktų ar didesnio nepasitenkinimo iš šalies sulaukiu retai. Dar apie techniką – labai naudinga ant objektyvo sužymėta atstumų skalė, privėrus diafragmą, su platesnio kampo objektyvu galima apsieiti be vėluojančio ir paklystančio autofokuso.
- Kalvarijų turgus ir du autopor..
| | Rodyti serijąČefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (1 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (2 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (3 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (4 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (5 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (6 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (7 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (8 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (9 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (10 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (11 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (12 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (13 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (14 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (15 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (16 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (17 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (18 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (19 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (20 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (21 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (22 nuotrauka)
Čefyro Katinas: Kalvarijų turgus ir du autoportretai (23 nuotrauka)
|
|
Mano gatvės fotografija
Gatvės fotografija man – turbūt net ne nuotraukos. Jos svarbios, bet svarbiau yra galimybė tą pačią kasdienišką banalybę, rutiną išgyventi įdomiau ir intensyviau. Kitaip laikas praeitų, išbluktų net nepastebėtas. Dabar pasilieka kažkokie atspindžiai, nuotrupos. Kaip rašė Miloradas Pavičius (leisiu sau pacituoti): „Mums duotas nepaprastas statybų marmuras: valandos, dienos, metai, o miegas ir vynas – tai tinkas. Vargas tam, kieno piniginėje dukatus suryja variokai ir kam naktis suryja dienas!..“.
Kalbėjosi
Aistė Jucytė
Daugiau „Čefyro katino“ nuotraukų: