Turite veidrodinį fotoaparatą ir abejojate, ar jo automatinio fokusavimo sistema yra pakankamai tiksli? Garantinio aptarnavimo skyriuje tikina, kad viskas gerai? Imkite ir įsitikinkite patys, kiek tos autofokusavimo problemos yra tikros, o kiek įsivaizduojamos.
Patikrinti automatinį fokusavimą nėra sudėtinga. Tačiau reikia šiek tiek tiksliau įsivaizduoti, kaip tas automatinis fokusavimas veikia. Tad pradžioje papasakosime šiek tiek apie jo vidinius mechanizmus ir veikimo principus, o vėliau imsimės testo ir žiūrėsime, kaip viskas veikia.
Nuotrauka 1. Šioje nuotraukoje pagrindinis objektas yra elementas.
Nuotrauka 2. O štai taip atrodo nuotrauka su vadinamuoju „back focus“.
Nuotrauka 1. Šioje nuotraukoje pagrindinis objektas yra elementas. Jis yra ryškus (tinkamai sufokusuotas), ko ir tikėjomės fotografuodami. Jei fotografuotume žmogaus portretą, norėtume, kad ir jis būtų toks pat ryškus, t. y. tinkamai sufokusuotas.
Nuotrauka 2. O štai taip atrodo nuotrauka su vadinamuoju „back focus“. Jam būdinga tai, kad pagrindinis nuotraukos objektas yra neryškus, o sufokusuota į tolėliau esantį kitą objektą ar foną. Gera žinia yra ta, jog daugeliu atvejų tokios nuotraukos – fotografo klaidos pasekmė, o ne fotoaparato gedimas. Šiek tiek pakeitę savo fotografavimo įpročius tokių klaidų galėsite išvengti.
Fokusavimo jutikliai
Fokusavimo jutikliai yra tose kadro vietose, kur, žiūrint pro optinį ieškiklį, yra matomi juodi arba raudoni taškai ar kvadratėliai. Jie paprastai „paraudonuoja“ (ar „pažaliuoja“), kai fokusavimo mechanizmas „pataiko“, taip pranešdami fotografui, į kurią vietą pavyko sufokusuoti vaizdą. Jei fokusavimo taškas buvo parinktas iš anksto – savo žybtelėjimu jis patvirtina, kad fotoaparatas „pamatė“ tai, ką jūs norite užfiksuoti, ir sėkmingai sufokusavo.
Paprastas fokusavimo jutiklis yra vienmatis fotodiodų masyvas (palyginimui galima pasakyti, kad fotoaparato elektroninė „matrica“ yra dvimatis masyvas). Kitaip sakant, fokusavimo jutiklis yra į „grandinėlę“ sujungtų fotodiodų seka.
Įdomumo dėlei pasakysime, kad naujausiame „Canon 5D Mark III“ fotoaparate naudojamas autofokusavimo jutiklis turi net 76 šviesai jautrias sritis, kurias „padengia“ 61 optiniame ieškiklyje matomas fokusavimo taškas.Fokusavimo mechanizmas, paremtas šių fotodiodų grandinėlės principu, ieško paties didžiausio kontrasto, kurį nustato pagal pamatuotą šviesos lygį tarp gretimų taškų. Kodėl? Todėl, kad didžiausias kontrastas paprastai rodo geriausiai sufokusuotą vaizdą. Tarkime, kad turime ant popieriaus lapo atspausdintą juodą juostą ir taikomės į jos kraštą. Jeigu sufokusuosime blogai, juosta bus neryški, riba tarp jos ir balto popieriaus bus „išskydusi“ ir pilka. Jutiklis ją matys kaip prasto kontrasto zoną. T. y. gretimų jo fotodiodų užfiksuotas šviesos lygis skirsis nedaug. Aptikęs tokį neryškumą fokusavimo mechanizmas įjungia servovariklį ir bando pastumti objektyvo lęšių sistemą viena kuria kryptimi. Jeigu kontrastas dar labiau prastėja, tai ženklas, kad reikia fokusuoti į priešingą pusę, t. y. kontrasto didėjimo kryptimi. Kai randamas aiškus ir ryškus kontrastas, mechanizmas tai supranta kaip „gerą“ fokusą.
Jau tiek sužinoję turėtumėte nujausti, kad jeigu minėtoji ryški linija eis išilgai fokusavimo jutiklio grandinėlės – sufokusuoti nepavyks. Jutiklis negalės nustatyti, kaip keičiasi kontrastas (šviesos lygis tarp gretimų taškų bus vienodas). Dėl tos pačios priežasties automatinio fokusavimo jutikliai neveiks nutaikyti į baltą sieną, plyną dangų ir bet kur kitur, kur nėra „už ko užsikabinti“. Pabandykite fokusuoti į baltą ir tolygiai apšviestą popieriaus lapą. Objektyvo fokusavimo mechanizmas „važinės“ nuo artimiausio fokusavimo taško iki begalybės ir niekaip „neras“ ryškaus fokuso.
Paprasto veidrodinio fotoaparato optinis vaizdo ieškiklis su pažymėtais fokusavimo taškais. Raudonai išskirti fokusavimo jutikliai – vienmačiai ir vienas kryžminis (centre).
Iš šios nuotraukos galima suprasti, kad tikroji fokusavimo jutiklių padėtis gali skirtis nuo matomos optiniame ieškiklyje (AF jutiklius žyminčios raudonos linijos pasislinkusios kvadratėlių centro atžvilgiu). Esant tokiam nedideliam nuokrypiui, fotoaparatas kartkartėmis gali sufokusuoti vaizdą ne visai ten, kur norėsite. Tiesa, tai būtų labai retai, galbūt užsiimant makrofotografija.
Vienmačiai ir kryžminiai jutikliai
Visuose veidrodiniuose fotoaparatuose centrinis fokusavimo jutiklis yra ypatingas – „kryžminio“ jautrumo. Kitaip sakant, jame yra dvi fotodiodų grandinėlės, sudėtos kryžiumi. Todėl šis jutiklis gali fokusuoti į bet kuria kryptimi (horizontalia ar vertikalia) kintantį kontrastą. Dauguma kitų jutiklių, ypač žemiausios klasės fotoaparatuose, paprastai būna vienmačiai. Tik naujausiuose vidutinės ir aukštesnės klasės fotoaparatuose kryžminių jutiklių gali būti daugiau nei vienmačių. Tokie aparatai fokusuoja tiksliau, ypač esant prastam apšviestumui. Beje, yra jutiklių ir su keturiomis grandinėlėmis, dvi papildomos išdėstytos įstrižai, kas užtikrina dar tikslesnį ir spartesnį fokusavimą. Pažinkite savo fotoaparatą – išsiaiškinkite, kokio tipo jutikliai yra ir kur jie išdėlioti.
Jutiklių parinkimas
Dažniausiai fotografai kaip problemas įvardija tokius dalykus, kaip „front focus“ ir „back focus“. Vienu atveju fotoaparatas fokusuoja per arti, kitu – per toli. Na, nusitaikėte į savo panelę, o nuotraukoje ji „sulieta“, vaizdas sufokusuotas į sieną. Argi nėra apmaudu? Be abejo, bet šiuo atveju greičiausiai kaltas būsite pats, nes per daug pasikliovėte fotoaparato automatika.
Įprastai fotoaparatui leidžiama pačiam pasirinkti automatinio fokusavimo taškus iš viso jų masyvo ir pagal tai sufokusuoti vaizdą. Fotoaparatas gali kažkokiu būdu „nuspręsti“, kad siena už panelės yra svarbiau. Kodėl – čia jau klausimas fokusavimo „intelektui“. Ką tokiu atveju daryti? Tiesiog išjunkite išplėstą ar zoninį automatinį fokusavimą visame kadre ir fokusavimo taškus rinkitės patys. Daugelyje fotoaparatų tai galima padaryti keturkrypte svirtele (mygtuku), kai fotoaparatas yra parengtas fotografuoti. Aktyvus fokusavimo taškas ieškiklyje būna išskirtas ryškiu juodu rėmeliu. Daugybė fotografų naudoja vien tik centrinį fokusavimo tašką, nes jis yra kryžminis ir jautriausias. Paprastai čia galioja taisyklė – „nusitaikykite, o tada perkomponuokite“. Juk pagal kompozicijos taisykles retai kada pagrindinis sufokusuotas objektas ar žmogus turi būti viduryje. Taigi, nusitaikykite, paspauskite užrakto mygtuką iki pusės, o tada, jo neatleisdami, nukreipkite fotoaparatą kitur. Ir tuomet spauskite užrakto mygtuką iki galo. Taip išvengsite bereikalingų fokusavimo klaidų.
Testas
Jeigu visi fotoaparato nustatymai ir pastangos vis tiek nepadeda ir visi požymiai rodo, kad su automatiniu fokusavimu yra kažkas negerai, matyt, laikas padaryti paprastą fokusavimo tikslumo testą.
Horizontalus fokusavimo jutiklis fokusuoja jį kertančią juodą juostą.
Horizontalus fokusavimo jutiklis fokusuoja jį kertančią juodą juostą. Kairėje – vaizdas kontrastingas, du gretimi jutiklio taškai gali „matyti“ visiškai skirtingas spalvas (juodą ir baltą) ir pagal tai įvertinti, jog sufokusavo gerai. Dešinėje – „sulietas“, nesufokusuotas vaizdas, dėl tolygiai kintančio kontrasto jutiklio gretimų taškų reikšmės (šviesos lygis) skiriasi nedaug. Jei jutiklis būtų orientuotas ne skersai, o išilgai juodos juostos, jis „matytų“ vienodą (nekintantį) vaizdą ir visai negalėtų sufokusuoti.
Kryžminis jutiklis geras tuo, kad dažniausiai gali rasti fokusavimo tašką bet kuria kryptimi.
Kryžminis jutiklis geras tuo, kad dažniausiai gali rasti fokusavimo tašką bet kuria kryptimi. Vertikaliai orientuota jo dalis šiuo atveju negalės aptikti kontrasto skirtumo, tačiau horizontaliai orientuotoji jį ras.
Galimos „tikros“ problemos
Prieš pradėdami testą pabandysime paaiškinti, kokios fizinės problemos gali būti susijusios su blogu fokusavimu.
Visų pirma, paneigsime mitą, kad automatinis fokusavimas priklauso nuo objektyvo. T. y. nėra tokio dalyko, kad su vienu objektyvu fotoaparatas fokusuos gerai, o su kitu – blogai. Žinoma, jeigu nėra programinės autofokusavimo korekcijos, o tik „varžtinė“.
Įmanoma, kad su skirtingais objektyvais fokusavimas bus skirtingas. Bet tokia galimybė yra tik aukščiausios klasės fotoaparatuose, kuriuose numatyta programinė fokusavimo korekcija. Tačiau jeigu problema tvarkoma mechaniniu būdu, objektyvams tai įtakos neturi. Skaitykite toliau.
Pasitaiko tokia problema, kad realūs fokusavimo jutikliai yra šiek tiek ne toje vietoje, kaip jie pavaizduoti ieškiklyje. Tokiu atveju galite „pataikyti ne ten“. Tačiau... labai retai ir greičiausiai fotografuojant tik makrovaizdus, kur nedidelė paklaida bus aiškiai matoma. Realiame gyvenime toks „nepataikymas“ kažin ar bus juntamas.
Rimčiausia problema yra tuomet, kai kelias nuo objektyvo iki fokusavimo taškų yra kitoks, nei iki fotoaparato vaizdo jutiklio, kuriame kuriama nuotrauka. Jūs fokusuojate į kažkokį vaizdą, mechanizmas veikia puikiai, o rezultatas blogas. Būna ir taip, kad fokusavimo jutiklių masyvas stovi kreivai ir dalis jų fokusuoja gerai, dalis blogiau, dalis – visiškai pro šalį. Jeigu turite laiko ir nebijote krapštytis po fotoaparatą, galite jutiklių masyvo padėtį keisti trimis varžtais. Padarę daugybę testinių nuotraukų ir ilgai pasikapstę šitą problemą galėsite išspręsti.
Kaip tai daryti
Pirmiausia atsisiųskite testui skirtą diagramą (straipsnio gale, 16x25 cm arba iš straipsnio
focustestchart.com/focus21.pdf). Šiam testui geriausia turėti šviesų objektyvą, tarkim, „penkiasdešimtuką“ su F1.4 ar F1.8 maksimalia diafragma. Tada geriausiai matyti fokusavimo „nepataikymai“.
Apšvietimas turi būti geras, kad fokusavimo sistema veiktų nuosekliai. Geriausia yra saulės arba kaitrinių lempų, t. y. nemirksinti, šviesa. Tinka ir kompaktinės liuminescencinės („taupiosios“) lempos.
Atsispausdintą testų skalę dėkite ant stalo. Šalimais ant trikojo įtaisykite fotoaparatą, nukreipkite jį 45° kampu į skalę ir nutaikykite į vidurinę liniją. Fotoaparate nustatykite rankinį fokusavimo taškų parinkimą, pasirinkite vidurinį kryžminį fokusavimo tašką ir pradėkite fotografuoti.
Testų skalę padėkite ant stalo, o prie trikojo pritvirtintą fotoaparatą nukreipkite 45° kampu į skalę ir taikykitės į vidurinę liniją. fokusavimo tikslumo testas
fokusavimo tikslumo testasFotografuokite iš arti ir paskui nuotraukose įvertinkite, ar gerai matyti būtent per tą juostą einanti ryškumo zona. T. y. ar ji nepasislinkusi į kurią nors vieną pusę. Su šia skale galite išbandyti visus fokusavimo taškus – kadangi pagrindinėje fokusavimo linijoje yra kontrastingo teksto, veiks visų krypčių fokusavimo taškai.
Rezultatų interpretacija
Peržiūrėkite visas padarytas testinės skalės nuotraukas. Skalėje yra eilutė su tekstu „This text should be perfectly in focus“ (angl. „Šis tekstas turėtų būti idealiai sufokusuotas“). Tad jeigu šis tekstas iš tikrųjų idealiai ryškiai sufokusuotas – tai jau geras rezultatas. Fokusavimo ryškumas tiek į vieną, tiek į kitą pusę nuo šio teksto turėtų mažėti, kol vaizdas visiškai „susilieja“. Tiesa, jeigu darysite testą su objektyvu, kurio maksimali diafragma mažesnė nei F2.8, labai didelio ryškumo sumažėjimo nepajusite.
Jeigu minėta teksto eilutė visiškai susiliejusi, o ryški yra tolimesnė arba artimesnė liniuotės dalis – turite tikrą fizinę fokusavimo problemą. Žinoma, turint omenyje, kad toks pat netikslumas kartojasi nuolat. Jeigu iš 10 nuotraukų tik viena netinkamai sufokusuota, greičiausiai tai nėra bėda.
Fokusuota naudojant centrinį kryžminį fokusavimo jutiklį.
Fokusuota naudojant centrinį kryžminį fokusavimo jutiklį. Centrinė linija ryški. Galima įžvelgti, kad arčiau fotoaparato esanti zona atrodo šiek tiek ryškesnė. Jeigu ir jūs gausite tokį patį rezultatą – nesijaudinkite, toks lengvas ryškumo plokštumos pasislinkimas yra normalus. Žinoma, jeigu centrinė linija taip pat išlieka ryškiai sufokusuota.
Taip gali atrodyti testų skalė, jeigu jūsų fotoaparato fokusavimo mechanizmas turi „front focus“ problemą
Taip gali atrodyti testų skalė, jeigu jūsų fotoaparato fokusavimo mechanizmas turi „front focus“ problemą. Kaip matote, sufokusuota arčiau, nei taikytasi, centrinė linija jau aiškiai „sulieta“. Jeigu kiekvienoje nuotraukoje, taikantis į centrinę liniją, gaunate tokį ar panašų rezultatą – jūsų fotoaparatas fokusuoja „per arti“.
fokusavimo mechanizmas fokusuoja „per toli“
Ta pati skalė tuomet, kai fokusavimo mechanizmas fokusuoja „per toli“ (už fotografuojamo objekto), kitaip sakant, turi „back focus“ problemą.
Atkreipkite dėmesį, kad, ypač su didesnio židinio nuotolio objektyvais, ryškumo zona gali būti pasislinkusi vos vos atgal. Jeigu centrinis tekstas irgi ryškus – tai ne problema ir ne „back focus“.
Štai ir viskas. Taip paprastai galite pasitikrinti veidrodinio fotoaparato fokusavimo problemas (laimei, dažniausiai įsivaizduojamas). Jeigu šiuo paprastu tikslumo testu abejojate – panaršę internete rasite begalę medžiagos šia tema. Ji labai populiari.
Tomas Vaidelis