Ar tinkamai fokusuoja jūsų fotoaparatas?
2013.01.02  Straipsniai:  Apie fototechnikąTeorijaŽurnalas FOTO    73 22197
 

Turite veidrodinį fotoaparatą ir abejojate, ar jo automatinio fokusavimo sistema yra pakankamai tiksli? Garantinio aptarnavimo skyriuje tikina, kad viskas gerai? Imkite ir įsitikinkite patys, kiek tos autofokusavimo problemos yra tikros, o kiek įsivaizduojamos.





Patikrinti automatinį fokusavimą nėra sudėtinga. Tačiau reikia šiek tiek tiksliau įsivaizduoti, kaip tas automatinis fokusavimas veikia. Tad pradžioje papasakosime šiek tiek apie jo vidinius mechanizmus ir veikimo principus, o vėliau imsimės testo ir žiūrėsime, kaip viskas veikia.

Nuotrauka 1. Šioje nuotraukoje pagrindinis objektas yra elementas.  
Nuotrauka 2. O štai taip atrodo nuotrauka su vadinamuoju „back focus“.  
Nuotrauka 1. Šioje nuotraukoje pagrindinis objektas yra elementas. Jis yra ryškus (tinkamai sufokusuotas), ko ir tikėjomės fotografuodami. Jei fotografuotume žmogaus portretą, norėtume, kad ir jis būtų toks pat ryškus, t. y. tinkamai sufokusuotas.

Nuotrauka 2. O štai taip atrodo nuotrauka su vadinamuoju „back focus“. Jam būdinga tai, kad pagrindinis nuotraukos objektas yra neryškus, o sufokusuota į tolėliau esantį kitą objektą ar foną. Gera žinia yra ta, jog daugeliu atvejų tokios nuotraukos – fotografo klaidos pasekmė, o ne fotoaparato gedimas. Šiek tiek pakeitę savo fotografavimo įpročius tokių klaidų galėsite išvengti.


Fokusavimo jutikliai

Fokusavimo jutikliai yra tose kadro vietose, kur, žiūrint pro optinį ieškiklį, yra matomi juodi arba raudoni taškai ar kvadratėliai. Jie paprastai „paraudonuoja“ (ar „pažaliuoja“), kai fokusavimo mechanizmas „pataiko“, taip pranešdami fotografui, į kurią vietą pavyko sufokusuoti vaizdą. Jei fokusavimo taškas buvo parinktas iš anksto – savo žybtelėjimu jis patvirtina, kad fotoaparatas „pamatė“ tai, ką jūs norite užfiksuoti, ir sėkmingai sufokusavo.
Paprastas fokusavimo jutiklis yra vienmatis fotodiodų masyvas (palyginimui galima pasakyti, kad fotoaparato elektroninė „matrica“ yra dvimatis masyvas). Kitaip sakant, fokusavimo jutiklis yra į „grandinėlę“ sujungtų fotodiodų seka.
AF jutiklis  

Įdomumo dėlei pasakysime, kad naujausiame „Canon 5D Mark III“ fotoaparate naudojamas autofokusavimo jutiklis turi net 76 šviesai jautrias sritis, kurias „padengia“ 61 optiniame ieškiklyje matomas fokusavimo taškas.

Fokusavimo mechanizmas, paremtas šių fotodiodų grandinėlės principu, ieško paties didžiausio kontrasto, kurį nustato pagal pamatuotą šviesos lygį tarp gretimų taškų. Kodėl? Todėl, kad didžiausias kontrastas paprastai rodo geriausiai sufokusuotą vaizdą. Tarkime, kad turime ant popieriaus lapo atspausdintą juodą juostą ir taikomės į jos kraštą. Jeigu sufokusuosime blogai, juosta bus neryški, riba tarp jos ir balto popieriaus bus „išskydusi“ ir pilka. Jutiklis ją matys kaip prasto kontrasto zoną. T. y. gretimų jo fotodiodų užfiksuotas šviesos lygis skirsis nedaug. Aptikęs tokį neryškumą fokusavimo mechanizmas įjungia servovariklį ir bando pastumti objektyvo lęšių sistemą viena kuria kryptimi. Jeigu kontrastas dar labiau prastėja, tai ženklas, kad reikia fokusuoti į priešingą pusę, t. y. kontrasto didėjimo kryptimi. Kai randamas aiškus ir ryškus kontrastas, mechanizmas tai supranta kaip „gerą“ fokusą.
Jau tiek sužinoję turėtumėte nujausti, kad jeigu minėtoji ryški linija eis išilgai fokusavimo jutiklio grandinėlės – sufokusuoti nepavyks. Jutiklis negalės nustatyti, kaip keičiasi kontrastas (šviesos lygis tarp gretimų taškų bus vienodas). Dėl tos pačios priežasties automatinio fokusavimo jutikliai neveiks nutaikyti į baltą sieną, plyną dangų ir bet kur kitur, kur nėra „už ko užsikabinti“. Pabandykite fokusuoti į baltą ir tolygiai apšviestą popieriaus lapą. Objektyvo fokusavimo mechanizmas „važinės“ nuo artimiausio fokusavimo taško iki begalybės ir niekaip „neras“ ryškaus fokuso.
Fokusavimo taškai  

Paprasto veidrodinio fotoaparato optinis vaizdo ieškiklis su pažymėtais fokusavimo taškais. Raudonai išskirti fokusavimo jutikliai – vienmačiai ir vienas kryžminis (centre).





Fokusavimo paklaida  

Iš šios nuotraukos galima suprasti, kad tikroji fokusavimo jutiklių padėtis gali skirtis nuo matomos optiniame ieškiklyje (AF jutiklius žyminčios raudonos linijos pasislinkusios kvadratėlių centro atžvilgiu). Esant tokiam nedideliam nuokrypiui, fotoaparatas kartkartėmis gali sufokusuoti vaizdą ne visai ten, kur norėsite. Tiesa, tai būtų labai retai, galbūt užsiimant makrofotografija.


Vienmačiai ir kryžminiai jutikliai

Visuose veidrodiniuose fotoaparatuose centrinis fokusavimo jutiklis yra ypatingas – „kryžminio“ jautrumo. Kitaip sakant, jame yra dvi fotodiodų grandinėlės, sudėtos kryžiumi. Todėl šis jutiklis gali fokusuoti į bet kuria kryptimi (horizontalia ar vertikalia) kintantį kontrastą. Dauguma kitų jutiklių, ypač žemiausios klasės fotoaparatuose, paprastai būna vienmačiai. Tik naujausiuose vidutinės ir aukštesnės klasės fotoaparatuose kryžminių jutiklių gali būti daugiau nei vienmačių. Tokie aparatai fokusuoja tiksliau, ypač esant prastam apšviestumui. Beje, yra jutiklių ir su keturiomis grandinėlėmis, dvi papildomos išdėstytos įstrižai, kas užtikrina dar tikslesnį ir spartesnį fokusavimą. Pažinkite savo fotoaparatą – išsiaiškinkite, kokio tipo jutikliai yra ir kur jie išdėlioti.

Jutiklių parinkimas

Dažniausiai fotografai kaip problemas įvardija tokius dalykus, kaip „front focus“ ir „back focus“. Vienu atveju fotoaparatas fokusuoja per arti, kitu – per toli. Na, nusitaikėte į savo panelę, o nuotraukoje ji „sulieta“, vaizdas sufokusuotas į sieną. Argi nėra apmaudu? Be abejo, bet šiuo atveju greičiausiai kaltas būsite pats, nes per daug pasikliovėte fotoaparato automatika.
Įprastai fotoaparatui leidžiama pačiam pasirinkti automatinio fokusavimo taškus iš viso jų masyvo ir pagal tai sufokusuoti vaizdą. Fotoaparatas gali kažkokiu būdu „nuspręsti“, kad siena už panelės yra svarbiau. Kodėl – čia jau klausimas fokusavimo „intelektui“. Ką tokiu atveju daryti? Tiesiog išjunkite išplėstą ar zoninį automatinį fokusavimą visame kadre ir fokusavimo taškus rinkitės patys. Daugelyje fotoaparatų tai galima padaryti keturkrypte svirtele (mygtuku), kai fotoaparatas yra parengtas fotografuoti. Aktyvus fokusavimo taškas ieškiklyje būna išskirtas ryškiu juodu rėmeliu. Daugybė fotografų naudoja vien tik centrinį fokusavimo tašką, nes jis yra kryžminis ir jautriausias. Paprastai čia galioja taisyklė – „nusitaikykite, o tada perkomponuokite“. Juk pagal kompozicijos taisykles retai kada pagrindinis sufokusuotas objektas ar žmogus turi būti viduryje. Taigi, nusitaikykite, paspauskite užrakto mygtuką iki pusės, o tada, jo neatleisdami, nukreipkite fotoaparatą kitur. Ir tuomet spauskite užrakto mygtuką iki galo. Taip išvengsite bereikalingų fokusavimo klaidų.

Testas

Jeigu visi fotoaparato nustatymai ir pastangos vis tiek nepadeda ir visi požymiai rodo, kad su automatiniu fokusavimu yra kažkas negerai, matyt, laikas padaryti paprastą fokusavimo tikslumo testą.
Horizontalus fokusavimo jutiklis fokusuoja jį kertančią juodą juostą.  

Horizontalus fokusavimo jutiklis fokusuoja jį kertančią juodą juostą. Kairėje – vaizdas kontrastingas, du gretimi jutiklio taškai gali „matyti“ visiškai skirtingas spalvas (juodą ir baltą) ir pagal tai įvertinti, jog sufokusavo gerai. Dešinėje – „sulietas“, nesufokusuotas vaizdas, dėl tolygiai kintančio kontrasto jutiklio gretimų taškų reikšmės (šviesos lygis) skiriasi nedaug. Jei jutiklis būtų orientuotas ne skersai, o išilgai juodos juostos, jis „matytų“ vienodą (nekintantį) vaizdą ir visai negalėtų sufokusuoti.


Kryžminis jutiklis geras tuo, kad dažniausiai gali rasti fokusavimo tašką bet kuria kryptimi.  

Kryžminis jutiklis
geras tuo, kad dažniausiai gali rasti fokusavimo tašką bet kuria kryptimi. Vertikaliai orientuota jo dalis šiuo atveju negalės aptikti kontrasto skirtumo, tačiau horizontaliai orientuotoji jį ras.





Galimos „tikros“ problemos

Prieš pradėdami testą pabandysime paaiškinti, kokios fizinės problemos gali būti susijusios su blogu fokusavimu.
Visų pirma, paneigsime mitą, kad automatinis fokusavimas priklauso nuo objektyvo. T. y. nėra tokio dalyko, kad su vienu objektyvu fotoaparatas fokusuos gerai, o su kitu – blogai. Žinoma, jeigu nėra programinės autofokusavimo korekcijos, o tik „varžtinė“.
Įmanoma, kad su skirtingais objektyvais fokusavimas bus skirtingas. Bet tokia galimybė yra tik aukščiausios klasės fotoaparatuose, kuriuose numatyta programinė fokusavimo korekcija. Tačiau jeigu problema tvarkoma mechaniniu būdu, objektyvams tai įtakos neturi. Skaitykite toliau.
Pasitaiko tokia problema, kad realūs fokusavimo jutikliai yra šiek tiek ne toje vietoje, kaip jie pavaizduoti ieškiklyje. Tokiu atveju galite „pataikyti ne ten“. Tačiau... labai retai ir greičiausiai fotografuojant tik makrovaizdus, kur nedidelė paklaida bus aiškiai matoma. Realiame gyvenime toks „nepataikymas“ kažin ar bus juntamas.
Rimčiausia problema yra tuomet, kai kelias nuo objektyvo iki fokusavimo taškų yra kitoks, nei iki fotoaparato vaizdo jutiklio, kuriame kuriama nuotrauka. Jūs fokusuojate į kažkokį vaizdą, mechanizmas veikia puikiai, o rezultatas blogas. Būna ir taip, kad fokusavimo jutiklių masyvas stovi kreivai ir dalis jų fokusuoja gerai, dalis blogiau, dalis – visiškai pro šalį. Jeigu turite laiko ir nebijote krapštytis po fotoaparatą, galite jutiklių masyvo padėtį keisti trimis varžtais. Padarę daugybę testinių nuotraukų ir ilgai pasikapstę šitą problemą galėsite išspręsti.

Kaip tai daryti

Pirmiausia atsisiųskite testui skirtą diagramą (straipsnio gale, 16x25 cm arba iš straipsnio focustestchart.com/focus21.pdf). Šiam testui geriausia turėti šviesų objektyvą, tarkim, „penkiasdešimtuką“ su F1.4 ar F1.8 maksimalia diafragma. Tada geriausiai matyti fokusavimo „nepataikymai“.
Apšvietimas turi būti geras, kad fokusavimo sistema veiktų nuosekliai. Geriausia yra saulės arba kaitrinių lempų, t. y. nemirksinti, šviesa. Tinka ir kompaktinės liuminescencinės („taupiosios“) lempos.
Atsispausdintą testų skalę dėkite ant stalo. Šalimais ant trikojo įtaisykite fotoaparatą, nukreipkite jį 45° kampu į skalę ir nutaikykite į vidurinę liniją. Fotoaparate nustatykite rankinį fokusavimo taškų parinkimą, pasirinkite vidurinį kryžminį fokusavimo tašką ir pradėkite fotografuoti.

Testų skalę padėkite ant stalo, o prie trikojo pritvirtintą fotoaparatą nukreipkite 45° kampu į skalę ir taikykitės į vidurinę liniją.
fokusavimo tikslumo testas  
fokusavimo tikslumo testas


Fotografuokite iš arti ir paskui nuotraukose įvertinkite, ar gerai matyti būtent per tą juostą einanti ryškumo zona. T. y. ar ji nepasislinkusi į kurią nors vieną pusę. Su šia skale galite išbandyti visus fokusavimo taškus – kadangi pagrindinėje fokusavimo linijoje yra kontrastingo teksto, veiks visų krypčių fokusavimo taškai.

Rezultatų interpretacija

Peržiūrėkite visas padarytas testinės skalės nuotraukas. Skalėje yra eilutė su tekstu „This text should be perfectly in focus“ (angl. „Šis tekstas turėtų būti idealiai sufokusuotas“). Tad jeigu šis tekstas iš tikrųjų idealiai ryškiai sufokusuotas – tai jau geras rezultatas. Fokusavimo ryškumas tiek į vieną, tiek į kitą pusę nuo šio teksto turėtų mažėti, kol vaizdas visiškai „susilieja“. Tiesa, jeigu darysite testą su objektyvu, kurio maksimali diafragma mažesnė nei F2.8, labai didelio ryškumo sumažėjimo nepajusite.
Jeigu minėta teksto eilutė visiškai susiliejusi, o ryški yra tolimesnė arba artimesnė liniuotės dalis – turite tikrą fizinę fokusavimo problemą. Žinoma, turint omenyje, kad toks pat netikslumas kartojasi nuolat. Jeigu iš 10 nuotraukų tik viena netinkamai sufokusuota, greičiausiai tai nėra bėda.

Fokusuota naudojant centrinį kryžminį fokusavimo jutiklį.  

Fokusuota naudojant centrinį kryžminį fokusavimo jutiklį. Centrinė linija ryški. Galima įžvelgti, kad arčiau fotoaparato esanti zona atrodo šiek tiek ryškesnė. Jeigu ir jūs gausite tokį patį rezultatą – nesijaudinkite, toks lengvas ryškumo plokštumos pasislinkimas yra normalus. Žinoma, jeigu centrinė linija taip pat išlieka ryškiai sufokusuota.



Taip gali atrodyti testų skalė, jeigu jūsų fotoaparato fokusavimo mechanizmas turi „front focus“ problemą  

Taip gali atrodyti testų skalė, jeigu jūsų fotoaparato fokusavimo mechanizmas turi „front focus“ problemą. Kaip matote, sufokusuota arčiau, nei taikytasi, centrinė linija jau aiškiai „sulieta“. Jeigu kiekvienoje nuotraukoje, taikantis į centrinę liniją, gaunate tokį ar panašų rezultatą – jūsų fotoaparatas fokusuoja „per arti“.



fokusavimo mechanizmas fokusuoja „per toli“  


 Ta pati skalė tuomet, kai fokusavimo mechanizmas fokusuoja „per toli“ (už fotografuojamo objekto), kitaip sakant, turi „back focus“ problemą.





Atkreipkite dėmesį, kad, ypač su didesnio židinio nuotolio objektyvais, ryškumo zona gali būti pasislinkusi vos vos atgal. Jeigu centrinis tekstas irgi ryškus – tai ne problema ir ne „back focus“.
Štai ir viskas. Taip paprastai galite pasitikrinti veidrodinio fotoaparato fokusavimo problemas (laimei, dažniausiai įsivaizduojamas). Jeigu šiuo paprastu tikslumo testu abejojate – panaršę internete rasite begalę medžiagos šia tema. Ji labai populiari.
Tomas Vaidelis

PrijungimasDydis
Fokusavimo testas - DIAGRAMA - 16x25 cm.gif122.19 KB

Komentarai
  • 15 čigonų
    15 čigonų 
      2013.01.02, 03:12, vertino: Gerai, , rašė:
    1) Nėra tokio dalyko, kad su vienu objektyvu fotoaparatas fokusuos gerai, o su kitu – blogai.
    2) 
    Įmanoma, kad su skirtingais objektyvais fokusavimas bus skirtingas.

    Tai dėl visa ko, nėra ar įmanoma? :( 
  • Leo R.
    Leo R. 
      2013.01.02, 08:38, rašė:
    O kaip straipsnio autorius paaiškins atvejus, kai tas pats objektyvas prie skirtingų židinių fokusuoja skirtingai?
  • Fiskius
    Fiskius 
      2013.01.02, 09:29, rašė:
    Pritariu, pati slyklsciausia problema ir ja butina zinoti kiekvienam perkant objektyva.
    Nes pasiimi, pasibandai ant testo viskas ok, nusiperki, iseini i gatve, ziuri, kad zhopa :)
  • andriens (išsitrynęs)    2013.01.02, 09:40, rašė:
    Tu išvis turėtum straipsnį parašyt apie tą sigmą, daug kam nervų ir pinigų sutaupytum :)
  • Fiskius
    Fiskius 
      2013.01.02, 10:01, rašė:
    Kai pabaigsiu spresti sia problema, butinai parasysiu :), kol kas galiu tik ispeti, kad abi pentaxines sigmos 85mm vilbroje yra kreivos :) Acme nepriima is vilbros, liepe pardavineti ir siusti i garantini :))))
  • tikras
    tikras 
      2013.01.02, 11:06, rašė:
    ne vien žydino bet diafragmos ir atstumo,turiu stiklą kuris iš arčiau prašauna į vieną puse iš toliau jau į kitą
  • 0144
    0144 
      2013.01.02, 19:33, rašė:
    Leo R. rašė:
    O kaip straipsnio autorius paaiškins atvejus, kai tas pats objektyvas prie skirtingų židinių fokusuoja skirtingai?


    cia nedokumentuota visu sigma zoomu ypatybe :)

  • Fiskius
    Fiskius 
      2013.01.02, 19:43, rašė:
    Ne tik zoomu ;)
    Mano sigma 85mm va kaip daro:

    i1263.photobucket.com/albums/ii624/Remigijus_Grubinskas/abu_...

    Abiejuose kadruose fokusuota i ta apvalu daikta "number 1"  centriniu fokuso tasku :)
  • made not in china
    made not in china 
      2013.01.02, 23:43, rašė:
    Lygiai taip, pat kaip Canonų, Nikonų ir tt...... :)
  • 0144
    0144 
      2013.01.02, 23:48, rašė:
    ne lygiai, tikrai ne lygiai :)
  • made not in china
    made not in china 
      2013.01.03, 00:15, rašė:
    Hmmm, esu turėjęs tokių reiškinių su Canon 16-35f2,8II; Canon 24-70 f2,8; canon 70-200f2,8 be IS (be sergitos įsikišimo niekas nesigavo), Nikkor 14-24f2,8; Nikkor 17-35f2,8(abiem teko atsikratyti) ir nei su viena Sigma neturėjau tokios problemos. Esu naudojęs zoomines Sigmas100-300f4; 17-35f2,8-4; 24-70f2,8 seną versiją ir šiek tiek bigmą 50-500. Taip, kad mano akimis žiūrint nematau jokio skirtumo tai sigma ar nikoras ar kokia nors L-kė....:)Galėčiau netgi teikti, kad statistiškai(mano atveju) netgi Sigma iš viso neturi problemų šiuo klausimu....:)
  • 0144
    0144 
      2013.01.03, 00:58, rašė:
    idomiai, man teko tik su sigmu tokiomis bedomis susidurti. o ir kolegu efotieciu patirtis pagrinde sigmas karia.
    ziurint i keiksmu srauta susidare ispudis kad sigma siuo poziuriu ypac issiskiria.
  • made not in china
    made not in china 
      2013.01.03, 01:14, rašė:
    Manau kad šių faktų negalima apsoliutinti. Pats puikiai suprasdamas kas yra sigma visas sigmas išskyrus 17-35f2,8-4 prieš įsigijant nuodugniai testavau ir tikrai nepasakysiu kiek atmečiau dėl vienokių ar kitokių problemų. O vat su Canonais buvau užliūliuotas "alia L-kė" tais laikais net patikėt buvo sunku, kad susidursiu su problemomis ir jas pirkau netestavęs tiesiog užsakiau ką gavau tą gavau, tik su 24-70f2,8 žinant jų reputaciją, buvo visai kita istorija.
    Bet kas labiausia pritrenkė, kai pats pirmas mano Nikkoras 14-24f2,8 lygiai tokius pačius pokštus krėtė. Plačiam gale turėjau fokusuot vos ne sau į batus kad pataikyti į kažką už 5 metrų, o siauram gale fokusuodamas už 5 metrų galėjau matyti ryškius tik savo batus....:) Va čia buvo šokas, bet po to praktika parodė, kad šiandien su kokybės kontrole susipykę apsoliučiai visi gamintojai....:)
  • Marina
    Marina 
      2013.01.03, 18:34, rašė:
    O man yra įtarimų, kad į Lietuvą suveža visą broką ir visus aparatus ir objektyvus pirkau tik iš B&H parduotuvės ir skirtus JAV rinkai, o ne eksportui. Gal neturiu pakankamai kvalifikacijos, bet nieko blogo nepastebėjau.
  • made not in china
    made not in china 
      2013.01.03, 21:40, rašė:
    Brokas iš viso neturėtų pasiekti vartotojo. Bent jau aš taip įsivaizduoju save gerbiantį gamintoją, tik pamažu tai tampa utopija....:)
  • Marina
    Marina 
      2013.01.04, 13:29, rašė:
    Būtent, ir žiūrėk koks menkutis gamintojo brokas parankus ir prekiautojui - vis didesnį pelną gali gauti, šiais laikais padorumu mažai ką sujaudinsi ( pastabą nurašykim mano senatviniam marazmui)
  • gedasst
    gedasst 
      2013.01.03, 01:44, rašė:
    Ne, ne tik Sigmas.
    Draugo D7000 ta pati daro su Nikkor50f1,8D
    kai D90 nedare jokiu nesamoniu.
    Pentaxas ta pati daro su originaliais stiklais (vienas is tokiu ciupinejau 31mm lima ant K-5. Tik kad seimininkas fotografuoja f8, tai nepastebi :)

    Galiu duoti kisene prisikti, kad del viso to kalta... (pernelyg protinga technika, testuota laboratoriju salygomis).

    Sitas 45laipsniu kampo testavimas tinka tik... juostiniams aparatams testuoti, kuriems WB nesikeicia. Nes dabar, kai i AF sistemas iveltas (teisingai - IVELTAS) bangos ilgis, neteisingai pasirinkus bangos ilgi, AF eina is proto - skirtingoje sviesoje gaunamas skirtingas fokuso rezultatas.
  • Samlivas (išsitrynęs)    2014.01.04, 21:30, rašė:
    Fokusuoja skirtingai todel , kad paprasciausiai prie atviros diafragmos labai plonas DOF . O fotiko sistema jau nebesusitvarko, tiksliau nemato kur rysku ,o kur labai rysku. Taig 99% kaltas bodis. Paimk D4 D600 D800 ar atatinkamus Canon aparatus ir tie nekokybiski stiklai prades veikti kaip geri :D Cia ta AF korekcija yra delto, kad jei stiklo atstumas skirsis negu naumatytas teoriskai iki matricos... Cia itakos turi iskleres veidrodelis labai.... Veidrodelio padeciai pasikeitus keisis viskas . Kazkada turejau Zenit ir kas man sove i galva paregulioti veidrodelio padeti... Galutinis variantas sufokusuoju gerai, o nuotraukos jau bluras :D Taigi ta korekcija ir sustato tous taskus ant i kad ir AF matrica ir matrica matytu vienodai... Jei tipo sokineja AF -mesk fotika ir nesakyk, kad kalta sigma :D .
  • Dark Schneider
    Dark Schneider 
      2013.01.02, 14:09, rašė:
    Į šitą ir aš atkreipiau dėmesį, ir nustojau toliau skaityti :) Jeigu nepriklausytų nuo objektyvų nebūtų ir korekcijos aparate atskiriems objektyvams, o tik viena - paties aparato.
  • made not in china
    made not in china 
      2013.01.02, 09:55, rašė:
    Iš esmės pats testas yra neteisingas. Pati didžiausia klaida yra fokusavimas į plokštumą 45 laipsnių kampu. Tam reikalui būna spec taikiniai kur fokusuojama į statmeną plokštumą ir tik skalė paversta 45 laipsnių kampu. Beja ankstesnės to pačio focustestchart taikinių versijos buvo kur kas teisingesnės.
  • Fiskius
    Fiskius 
      2013.01.02, 10:02, rašė:
    Pritariu, bet baziniam pasitikrinimui tinka ir toks testukas. Jei kazkas negerai, tada jau reikia rimtesnio pasieskoti.
  • okeanas
    okeanas 
      2013.01.02, 22:18, rašė:
    Būtent
    rezultatai horizontaliai/vertikaliai/45Laipsniai
    skirsis iš esmės
  • gedasst
    gedasst 
      2013.01.03, 01:48, rašė:
    O kai sausi i artejanti - tolstanti zmogu, gausi dar idomesni rezultata.
  • gedasst
    gedasst 
      2013.01.03, 01:47, rašė:
    Pritariu 100 procentu.
  • Vytenis P.
    Vytenis P. 
      2013.01.02, 10:41, rašė:
    Ir kalbant apie perkomponavimą fiksavus ryškumą, būtina paminėt mažo ryškumo gylio įtaką. Šviesius 50-kus naujokams rekomenduojame daugelis, o apie elementarias fokusavimo juo klaidas nutylime ;) Sakysite  - "elementari geometriją, tai turi suprast kiekvienas...". Aš tuo labai abejoju, jei daugelis net teisingo rĖžimo  nepasirenka, nauodami tą daiGtą  :)))
  • Xamas
    Xamas 
      2013.01.02, 10:54, rašė:
    Placiau gal galima. Aciu
  • Vytenis P.
    Vytenis P. 
      2013.01.02, 11:06, rašė:
    Sufokusavus ir perkomponuojant, sufokusuotas taškas praktiškai niekada nelieka toje pačioje plokštumoje, nes sukant aparatą apie fotografo ašį, fokusavimo taškas brėžia apskritimą. Esant didesniam ryškumo gyliui (diafragma 4 ir daugiau), jo sąskaita tas pasikeitimas nejuntamas, o kai prie atvirų diafragmų ryškumo gylis mažas, ypač jei objektas arti, perkadravus ryškumas nuo akies gali nuropot ant ausies, ar nosies :)
  • Leo R.
    Leo R. 
      2013.01.02, 11:56, rašė:
    Perdedi gerokai. Naudoju ir 50 mm, ir 85 mm - visada centrinis taškas, visada perkomponavimas, diafragmos dažniausia 2.2-2.8. Bėdų dėl to neturiu. Kur jau su fokusu prašauta - tai aiškiai matosi, kad ne dėl perkomponavimo.

    P.S. sprendžiant pagal įvertinimus esu viena akim žabalas, kita - žvairas :) Nes nepastebiu tūkstančiuose nuotraukų nefokuso ten, kur daugumos nuomone jis turi būti :)
  • made not in china
    made not in china 
      2013.01.02, 12:37, rašė:
    O vat čia jau priklauso nuo to į kurią pusę yra išlenkta ryškumo zona (idealiai tiesių kiek žinau nėra dar pagaminta).jei ryškumo zonos lenktumo radiusas sutampa su fotoaparato - viskas Ok, bet jei ryškumo zona išlenkta į atvirkščią pusę - gali būti nemaloniai nustebintas naudodamas vien tik centrinį tašką ir perkadravimą......:) Bet čia jau nuo kiekvieno objektyvo individualiai priklauso.
    PS su televykais bus mažiau problemų, o vat su plačiakampiais visai kita istorija tik gelbsti didelė ryškumo zona prie plataus kampo.
  • Vytenis P.
    Vytenis P. 
      2013.01.02, 16:13, rašė:
    Pavyzdį nuo f.4, kur jau tikrai ryšku, paėmiau gal per grubiai. Gal net prie 50/2 jau didelių bėdų nebūtų. O toliau ir rašiau "prie atvirų diafragmų", t.y. 1.4, 1.8. Daugelis tokias atviras bažnyčioj naudoja.
  • Ei Premjere
    Ei Premjere 
    nesiseka
      2013.01.03, 17:48, rašė:
    man kvailam paiškink kam tas atviras naudot, jai sąlygos leidžia jau nuo 4 ? , o foną plaut reik kojom, arba televykais :)
  • Vytenis P.
    Vytenis P. 
      2013.01.04, 11:15, rašė:
    Tai kartais sąlygos leidžia ir nuo 16 ar net 22 :)) Bet net peizažus prie tokių diafragmų fotografuojam ne visada. Ką prie f.4 kojomis bepriplausi, jei tei ne vidutinis formatas? O televykas ir liks televykas. Tik pas mus jis tampa "ubago portretnyku" :)
  • Cezaris
    Cezaris 
      2013.01.10, 06:21, rašė:
    Sveiki.. šiaip naujoku jauciuosi ir nelabai įsikirtau į tamstos pasakymą "foną plauti kojom", tai gal būtų galima konkrečiau papasakot?
  • Marina
    Marina 
      2013.01.03, 18:40, rašė:
    Ar dėl tamsos tokios diafragmos? Fotografavau daug bažnyčių, F/9 , štatyvas, viskas OK
  • Fiskius
    Fiskius 
      2013.01.03, 18:49, rašė:
    jaunieji, kunigas besimosikuojantis rankomis, zieda nesantis vaikas ir t.t. kaip tada su statyvu ir f9? :)
  • Marina
    Marina 
      2013.01.03, 19:11, rašė:
    Turėjau omeny, kad visad fotografavau tuščioje bažnyčioje, o su žmonėm tai jau čia nieks nepadės, :)
  • Fiskius
    Fiskius 
      2013.01.03, 19:42, rašė:
    padės f1.4 ir ISO3200 ar daugiau ;)
  • Marina
    Marina 
      2013.01.03, 21:27, rašė:
    Žmones atpažinsit, bet nuotraukos į gerą kokybę nepretenduos niekaip, bet tai mano nuomonė ir Jums aš jos tikrai nenoriu primesti
  • Fiskius
    Fiskius 
      2013.01.04, 09:53, rašė:
    www.meninenuotrauka.lt/lt/wedding/
    Perziurekit ;)
    Didzioji dauguma nuotrauku su f1.4-f1.8 ;)
  • Ei Premjere
    Ei Premjere 
    nesiseka
      2013.01.04, 11:42, rašė:
    kokį čia chalturščiko puslapį nurodei, veidai kaip kisielius, iš nugaros ketvirtis foto, kompozicija tai...Kaimas, ryškumas nebent yra:)
  • Fiskius
    Fiskius 
      2013.01.04, 13:07, rašė:
    nurodziau puslapi kuriame aiskiai matosi jog ir su f1.4 nuotraukos pretenduoja i kokybe :)
  • Ei Premjere
    Ei Premjere 
    nesiseka
      2013.01.04, 13:10, rašė:
    kur pozuoja, o čia chebra repažą judantį gaudo su 1,4, na uždaryk per 1,5 karto ir no problemų:)
  • Marina
    Marina 
      2013.01.04, 11:46, rašė:
    Peržiurėsiu būtinai, ir tikrai nuoširdžiai ko nors pasimokinsiu
  • Rita S.
    Rita S. 
      2013.10.10, 21:27, rašė:
    oho...puikios foto... :)
  • Vytenis P.
    Vytenis P. 
      2013.01.04, 11:19, rašė:
    Kartais ir dėl tamsos. Bet dažniausiai dėl gražesnio fono. f.9 nuo štatyvo tai įsivaizduoju tik vieną nuotrauką - bendra nuotrauka bažnyčioje su kunigu. Na, dar viena - bendra šventoriuje :)
  • Marina
    Marina 
      2013.01.04, 13:20, rašė:
    Pilnai su Jumis sutinku, mano užduotis ir buvo fotografuoti bažnyčios vidų, altorius, paveikslus, nieko judančio ir kad būtų viskas ryšku, o su atvira diafragma, žinoma įdomiau, aš ir pati mėgstu atviras diafragmas ir išplautą foną. Tik bažnyčiose, kurių apvažiavau gan daug, visgi apšvietimas yra gan prastas,o didelio ISO atveju galų gale porą nuotraukų gali nuo triukšmų ir išvalyti, nors rezultatas vistiek prastesnis, nei iš karto nufotografavus su mažu ISO. Bet didelio aš vengiu ir nemėgstu ir jei tik įmanoma naudoju kuo mažesnį. Taip kad ilgos diskusijos galų gale susiveda į tai, ką tau reik nufotografuoti, o tuomet jau renkiesi diafragmą, ISO, štatyvą arba ne, apšvietimą ir visą kitą. Ačiū Jums Vytenį už pastabą, :)
  • Xamas
    Xamas 
      2013.01.02, 16:39, rašė:
    Aciu.
  • 0144
    0144 
      2013.01.02, 19:38, rašė:
    galima butu dar papildyti tavo taiklu pastebejima tuo, kad daugeliui objektyvu fokusavimo plokstuma nera plokscia, o jos centras isgaubtas i fotografuojancio puse, taigi su tam tikrais objektyvais(daugiausia zoomais), perkomponavimas gali buti mirtinas reikalas.

    cia galima pasiskaityti apie sia problema kuria smarkiai pasizymi 24-70L:
    www.photozone.de/canon_eos_ff/528-canon2470f28ff?start=1...
  • Strielcius
    Strielcius 
      2013.01.03, 09:51, rašė:
    apie tai ir aš buvau susimastęs kadais, todėl dabar kai fotografuoju atvira diafragma 1.8 stengiuos pirma sukomponuoti ieškiklyje,parinkti fokusavimo tašką arčiausiai norimos ryškios vietos, tada sufokuosuot ir tada tik pykšt
  • Slimis
    Slimis 
      2013.01.05, 06:42, vertino: Gerai, , rašė:
    Su nikkor 35mm ant 1.8f ir reiktu rinktis artimesni fokuso taska? (d7000)imdavau visad centrini. kartais fokusas pro sali bet net nznau ka kaltint. visad maniau kad patirties dar truksta

      www.fotobites.lt nuolaida fotoknygoms, albumams, fotožurnalams galioja iki gegužės 1 dienos.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti