Veidrodinis
i fotoaparatas
Fotografijos entuziastai naudoję kompaktiškus fotoaparatus anksčiau ar vėliau pradeda žvalgytis ko nors rimtesnio: ruošiamasi pirkti didesnį universalų ar veidrodinį fotoaparatą. Dažnai išsirinkti konkretų fotoaparatą būna lengviau nei nuspręsti, ko iš tiesų reikia. Tad šis straipsnis skirtas apžvelgti didesnių fotoaparatų ypatybes.
Didelius mėgėjiškus fotoaparatus galima suskirstyti į 3 grupes:
UniversalūsVeidrodinis ir ne veidrodinis (universalus) fotoaparatai išvaizda panašūs
Tai didesni nei kompaktiški fotoaparatai. Pasižymi geresniu objektyvu
i, patogesniu valdymu.
Labai pravartus fotoaparatas kelionėms. Nuotraukos nebus visad tokios geros kaip veidrodinių fotoaparatų, tačiau ir sveria tokie fotoaparatai žymiai mažiau nei veidrodiniai.
Didelio optinio didinimo (ultrazoom'ai)Tai fotoaparatai foto medžioklei. Didelis optinis
i didinimas (super tele objektyvas
i) tai anaiptol nėra privalumas kaip dažnai manoma. Tai tik ypatybė. Tokiu objektyvu patogu fotografuoti paukščius (Lietuvoje) ar laukinius gyvūnus (kelionėse), tačiau kasdieniniam vartojimui, turistiniams vaizdeliams aparatas mažiau naudingas.
Veidrodiniai fotoaparataiUniversalus, didelis daiktas su savais privalumais ir trūkumais. Apžvelgsime tai.
Beje minėsime tik mėgėjiškus veidrodinius APS-C formato jutiklių fotoaparatus, priskiriamus „entry level" (mėgėjų) klasei. Profesionalūs fotoaparatai kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Kažin ar verta juos čia aptarinėt. Nors bendri fotoaparatų veikimo principai yra tie patys, visgi.
PAPILDYTA:Sisteminiai fotoaparatai - tai nauja fotoaparatų klasė. Jie yra panašūs į veidrodinius fotoaparatus: turi keičiamus objektyvus ir didelį jutiklį. Už veidrodinius fotoaparatus sisteminiai yra šiek tiek mažesni, bet nuotraukų kokybe nenusileidžia.
Veidrodinių ir neveidrodinių fotoaparatų skirtumai
Veidrodinių fotoaparatų veikimo principai aprašyti eFoto
žodyno skyrelyje
Veidrodiniai fotoaparatai.
Detaliau aptarsime pagrindines veidrodinių fotoaparatų ypatybes.
Vaizdo jutiklio kokybė. Veidrodinių fotoaparatų vaizdo jutikliai yra gerokai didesni, todėl jais gautas vaizdas kokybiškesnis: mažiau triukšmų, didesnis spalvų ir šviesumų diapazonas. Didesnis jutiklis
i taip pat tinkamesnis kūrybiškai fotografijai: galima mažinti ryškumo zoną.
Veidrodiniuose dažniausiai naudojami vaizdo jutikliai 1,5-2 kartus mažesni už foto juostos kadro dydį - tai vadinamasis „Crop" faktorius (Canon gamina „Full frame" veidrodinius fotoaparatus, kurių jutiklio dydis atitinka juostelės kadro dydį, bet tai jau kita klasė). Tuo tarpu kompaktiniai ir universalūs turi mažesnius jutiklius. Lentelėje palyginami dydžiai:
|
Jutiklis
|
Įstrižainė, mm
|
Plotis, mm
|
Aukštis, mm
|
Kompaktinių fotoaparatų jutiklių dydis
|
1/3.2"
|
5.680
|
4.536
|
3.416 |
1/2.5"
|
7.182
|
5.760
|
4.290
|
1/1.7"
|
9.500
|
7.600
|
5.700
|
2/3"
|
11.000
|
8.800
|
6.600
|
Daugumos veidrodinių fotoaparatų jutiklių dydis
|
1.8" (APS-C)
|
28.400
|
23.700
|
15.700
|
Juostos kadro dydis
|
35 mm juosta
|
43.300
|
36.000
|
24.000
|
Veidrodinio fotoaparato jutikliu gautas vaizdas kokybiškesnis ir todėl, kad juose jutiklis naudojamas tik tą laiko tarpą, kai fotografuojama, likusią laiko dalį vaizdas veidrodžių sistemos pagalba (nuo to ir pavadinimas - „veidrodinis") perduodamas į vaizdo ieškiklį. Veidrodinio skaitmeninio fotoaparato veikimo principas pavaizduotas žemiau paveikslėlyje. O neveidrodinio aparato jutiklis „įdarbintas" visą laiką - ir fotografuojant, ir fokusuojant, ir ieškant vaizdo fotografavimui. Dėl to jutiklis šyla - didėja spalviniai triukšmai. Kai kurių profesionalių fotoaparatų jutikliai specialiai šaldomi, kad kokybė būtų geresnė.
Keičiami objektyvai. Dažniausiai kompaktiniai ir universalūs fotoaparatai komplektuojami su pakankamai universaliu objektyvu, stengiamasi pritaikyti juos visiems gyvenimo atvejams. Tai privalumas. Tačiau esant šiek tiek didesniems poreikiams, nei užstalės fotografavimas, dažnai reikia pagal situaciją pasirinkti objektyvą. Juo labiau, kad sena patarlė sako: „Kas tinka viskam - netinka niekam". Kuo universalesnis objektyvas, tuo kokybė bus prastesnė. Mažų pigių fotoaparatų objektyvai prasti ir dėl prasto stiklo ar tiesiog plastmasinių lęšių.
Vaizdas esant įvairiam židinio
i nuotoliui (perskaičiavus 35mm)
Čia manau esant vietai įterpti paaiškinimą, kaip gamintojai reklamuoja savo fotoaparatus, naudodamiesi iksais. Žinoma, tai tik kompaktinių „privalumas". Ant fotoaparato rašomi iksai rodo, kiek kartų skiriasi tolimiausias objektyvo židinioi nuotolis nuo trumpiausio. Pavyzdžiui, jei objektyvo židinio nuotolis bus 35 - 420 mm (paskaičiuojant 35 mm ekvivalentu, t.y. tikrąjį židinio nuotolį dauginant iš „crop" faktoriaus, kuris kompaktiniuose fotoaparatuose siekia 7 ir daugiau), iksai apskaičiuojami paprastai: 420/35=12 x . Tačiau tai yra iš principo neteisingas fotoaparato parametras, ypač kai deklaruojamas „12 x optinis pritraukimas". Todėl, kad prie 35 mm židinio nuotolio vaizdas atrodo tarsi atitolintas (plačiakampis objektyvas). Ir atitolintas jis bus iki maždaug 50 mm (bendrai priimtas dydis, daugmaž atitinka 35 mm juostos kadro įstrižainę) - tada bus matomas vaizdas, atitinkantis realų dydį. Taigi, didinimas prasideda tik nuo 50 mm, iki tol buvo vaizdo mažinimas. Perskaičiuojam iksus: 420/50=8,4x. Čia būtų jau tikslesnis artinimo parametras. Bet ir tokiu atveju siūloma pamiršti iksus ir domėtis milimetrais. Kaip orientyrą pridedame lentelę (viskas skaičiuojama 35 mm ekvivalentu) su milimetrais ir kas nuo jų priklauso:
Iki ~21 mm
|
Ultraplačiakampis, „Fish-eye"
|
Objektyvas mato labai plačiu kampu, todėl ypač kraštuose esantys objektai iškraipomi. Labai „ištempiama" perspektyva - arčiausiai esantys daiktai atrodo labai nutolę nuo šiek tiek toliau esančių daiktų. Naudojamas peizažams, interjerams. Su tokiu objektyvu fotografuojant portretą gausime šaržą.
|
21 - 35 mm
|
Plačiakampis
|
Vaizdas matomas pakankamai plačiu kampu. Intervalo pradžioje kadro kraštuose linijos dar gali būti deformuotos. Mažiau, bet ištempiama perspektyva. Puikiai gali būti naudojami peizažams fotografuoti.
|
35-50 mm
|
Standartinis
|
Vaizdą perteikia maždaug tokį, kokį matome: nei didina, nei mažina.
|
50-100 mm
|
Teleobjektyvas
|
Tinka portretams, įvykiams fotografuoti |
Nuo 100mm |
Super tele objektyvas |
Vaizdas matomas labai siauru kampu, suspaudžiama, iškraipoma perspektyva. Foto medžioklei, specifiniams poreikiams.
|
Būtent veidrodiniai turi galimybę pakeisti objektyvą kitu. Galima turėti keletą objektyvų, pagal situaciją juos keisti. Tai didelis privalumas. Žinoma, kaina bei svoris dideli - yra objektyvų sveriančių kilogramus bei kainuojančių dešimtis tūkstančių litų. Tačiau yra galimybė rinktis, tobulinti ir pildyti savo įrankį.
Fokusavimo greitis. Šis taip pat siejasi su fotoaparato konstrukcija. Veidrodiniuose yra įdiegtas atskiras modulis, leidžiantis greitai ir tiksliai sufokusuoti norimą vaizdą. Ne veidrodiniuose tai daro daro procesorius analizuodamas vaizdą jutiklyje. Visas tas darbas užima nemažai laiko. Netgi fokusuojant rankiniu būdu (tuose kompaktiniuose fotoaparatuose, kurie turi šią galimybę) pirma pasukamas žiedas ant objektyvo arba paspaudžiamas mygtukas, ir tik po kurio laiko matosi rezultatas. Veidrodinio fotoaparato objektyvo fokusavimo žiedo pasukimo rezultatas
matosi iškart, nes tarp norimo sufokusuoti objekto bei fotografo akies nėra jokios elektronikos. Realiai neveidrodiniuose fotoaparatuose rankinis fokusavimas
i yra beprasmis - tai labai sunkiai panaudojama funkcija. Iliustracijoje schema, kaip dirba veidrodinis
i fotoaparatas.
A dalis - vaizdas matomas pro ieškiklį (veidrodis nuleistas, jutiklis nedirba, fokusavimo modulis įjungtas arba naudojamas rankinis fokusavimas, matant realų vaizdą). B dalis - fotografavimas (veidrodis pakeltas, vaizdas eina tiesiai į jutiklį pro vaizdo ieškiklį nieko nesimato). Vaizdo ieškiklis. Kompaktiškų fotoaparatų vaizdo ieškiklis mažas, dažnai nepatogus. Universalūs fotoaparatai dėl didelio optinio didinimo dažnai turi tik elektroninį ieškiklį. Tik veidrodiniai fotoaparatai turi tikrą, gerą vaizdo ieškiklį rodantį realų vaizdą. Nors šiuose dažnai rodoma ne visas vaizdas o tik 92-95% jo. Bet tai netrukdo patogiam fotografavimui. Veidrodinių fotoaparatų ieškikliai skiriasi šviesumu ir patogumu. Tad visad pravartu veidrodinius fotoaparatus išmėginti savom rankom. Dėl minėtų funkcionavimo ypatybių veidrodiniuose fotoaparatuose fotografuojamas vaizdas matomas tik vaizdo ieškiklyje. Nors yra ir išimčių: Olympus diegia Live View sistemą, kuri leidžia veidrodiniuose fotoaparatuose fotografuojamą vaizdą stebėti LCD ekrane.
Išorinė blykstėi. Kai kuriems universaliems fotoaparatams galima prijungti išorinę blykstę. Veidrodiniai tai gali visi. Papildoma, išorinė blykstė leidžia ne tik geriau apšviesti tamsius paviršius, bet ir kokybiškiau paskirstyti blykstės šviesą. Profesionaliam darbui išorinė blykstė privaloma.
Akumuliatorių darbo laikas. Visi fotoaparatai maitinami akumuliatoriais. Vieni turi specifinius (forma, talpa) akumuliatorius, kiti gi turi galimybę naudoti paprastus, AA tipo, vadinamuosius „pirštelius". Tačiau veidrodiniai fotoaparatai visada veiks ilgiau, nei neveidrodiniai, nežiūrint į šių mažumo. Taip yra todėl, kad veidrodiniams akumuliatorių nereikia dauguma tų atvejų, kada mažesni „siurbia" ypatingai daug srovės. Veidrodiniai srovę naudoja tik kardo darymo metu: fokusavimo varikliuko sukimui, veidrodžio pakėlimui bei procesoriaus darbui užtikrinti. Kaip jau buvo minėta aukščiau, vaizdo perdavimui į vaizdo ieškiklį srovės nereikia. Veidrodiniuose objektyvo židinio nuotolis keičiamas ranka, kai tuo tarpu ne veidrodiniuose tai daro variklis. Ne veidrodiniuose dar daugiau energijos naudoja pastoviai fotografavimo metu veikiantys fotoaparato jutiklis, procesorius ir vaizdo ieškiklis. Šios sistemos dirba visą laiką - fotografuojame, ieškome kadro, fokusuojame. O tam reikia pakankamai daug srovės. Tai ir paaiškina veikimo laiko skirtumą.
Kompaktiškumas ir svoris. Tai turbūt vienintelis pliusas kompaktinių-universalių skaitmeninių pusėje. Veidrodinis fotoaparatas su geru objektyvu bei blykste gali sverti ir kelis kilogramus, norint jį paruošti darbui reikia pakankamai ilgo laiko tarpo, jis labai pastebimas, kai nori nufotografuoti nepastebimai.
Pabaiga
Taigi, išsiaiškinome senai žinomą tiesą: didesnis fotoaparatas yra geresnis.
Bet ar visad reikia didesnio, geresnio? Daugelyje atveju gali pakakti kuklesnio pasirinkimo.
Ar norite fotoaparatą visad turėti su savim? Imkit kompaktišką fotoaparatą. Nešiotis didesnius ir jėgų ir kantrybės anksčiau ar vėliau pritrūks. Didelis ir triukšmingas veidrodinis fotoaparatas nelabai patogus artimai foto medžioklei.
Ar tikrai jums reikalingi įvairūs objektyvai? Gal pakaks universalaus fotoaparato su pakankamai funkcionaliu 28-300mm objektyvu? Keičiant objektyvus veidrodiniuose fotoaparatuose anksčiau ar vėliau atsiranda vargai su dulkėm ant jutiklio.
Ar tikrai nereikia filmavimo galimybės ir patogaus LCD vaizdo ieškiklio? Veidrodiniai fotoaparatai stokoja kelių kasdieniniam fotografavimui būtinų galimybių.
Ar dauguma nuotraukų spausdinsite A4-A3 formatu? Dauguma mažesnių fotoaparatų mažų jutiklių problemų pasimato tik didelėse nuotraukose. Ar tikrai fotografuosit daugiausia žurnalams ir parodoms?
PAPILDYMAS:Tarpinė grandis tarp kompaktiškų ir veidrodinių fotoaparatų - tai sisteminiai fotoaparatai. Jie vos mažesni už veidrodinius, bet nuotraukų kokybe jiems paprastai nenusileidžia.
Na, jei atkalbėt nuo brangaus pirkinio nepavyko ir esate maksimalistas, belieka pirkti veidrodinį :) Kokį? Tai jau kito straipsnio tema.
Rekomenduojami fotoaparatai:www.efoto.lt/fotoaparataiStraipsnio autoriai:
Andriusha ir
Ignas .