Arklių gūnios ir erdvėlaivis "Buran"
Lima: 2009.12.08, 05:52 R  Grupė: Aviacija 17
 
Gruodžio 7 d. pasaulis pažymėjo Tarptautinę Aviacijos dieną.Ta ptoga sveikinu visus grupės narius ir siūlau susipažinti su įdomia asmenybe. Sutrumpintas mano interviu su Vida Baltrušaitiene, spausdintas “Aviacijos pasaulyje” 2002 m. Kaip sveikinimą siūlau pasiklausyti nuostabią Nautilus Pompilius - Odinokaya ptica (Vienišas paukštis) ir pasižiūrėti puikių Buran'o nuotraukų

1988 metų lapkričio 15-osios rytą į kosmosą iškeliavo raketa “Energija”, nešdama ant savo nugaros daugkartinio naudojimo kosminį laivą “Buran”. Kosmose atsiskyręs nuo raketos, “Buranas” apskriejo Žemę ir po 140 minučių pradėjo nusileidimą. Pasiekęs 110 km aukštį, laivas įėjo į tankiuosius atmosferos sluoksnius. Atėjo laikas patvirtinti savo gyvybingumą 38 tūkstančiams keramikinių izoliacinių plokštelių, kurios dengė “Buraną”. Jos išlaikė 1200 laipsnių karštį. Nuo laivo paviršiaus atsiskyrė tik 4 plokštelės (amerikiečiai nurodo, kad 5). “Buranas” egzaminą išlaikė. Tokie ir panašūs pranešimai mirgėjo to meto spaudos pirmuosiuose puslapiuose. Lietuva liūdėjo praradusi paskutinę galimybę turėti savo kosmonautą. Kaip paguodą jam, Rimantui Stankevičiui, buvo patikėta ore sutikti iš kosmoso grįžtantį “Buraną” ir palydėti jį iki nusileidimo tako Baikonuro aerodrome. Lakūnams bandytojams buvo pasakyta: “Be kelių sėkmingų automatinių bandymų, žmonės neskris”. Laivo vado vietoje į kosmosą skrido fotokamera.

¤nėraAš sužinojau ir kitą versija, kodėl “Buranas” pirmajam skrydžiui į kosmosą pakilo be ekipažo, todėl ir pasakojimą pradėjau nuo termoizoliacinių plokštelių. Net dabar jokiame internetiniame portale nerasite informacijos, kuo gi pranašesnės buvo sovietinės plytelės už JAV erdvėlaivių ir kad tik dėl to skirtumo įvyko tragedija ir žuvo visas amerikiečių astronautų ekipažas. Tik keli žmonės Lietuvoje žinojo, kas buvo plytelių gamybos technologijos autorius ir kur jos buvo gaminamos. 1981 metais, kai amerikiečiai į kosmosą pakėlė savo pirmąjį daugkartinio naudojimo kosminį lėktuvą “Kolumbija”, Maskvos aviacijos institutas 8-niems Sąjunginiams tekstilės institutams davė užduotį rasti būdą, kaip sudaigstyti 3 cm storio neaustinę medžiagą (panašią į veltinį). Vienas iš tokių institutų buvo Kaune, o laboratorijai vadovavo siuvimo technologė Vida Baltrušaitienė, todėl ir Maskvos užduotį įveikti teko jai. Tuo metu Sąjungoje sudaigstyti tokio storio medžiagą mechaniniu būdu buvo neįmanoma, ir Vida pradėjo siuvimo mašinos, kuri pajėgia persiūti bent jau 1 cm storio audinio sluoksnį, paieškas. Moteris nuvažiavo į Aukštuosiuose Paneriuose buvusią pluošto gaminių gamyklą, ten vienas iš cechų siuvo gūnias arkliams – daigstė 1 cm storio veltinį. Vidai pavyko įkalbėti gamyklos vadovybę paaukoti vieną iš mašinų “sulaužymui” ir su jaunu auksiarankiu meistru Petru ėmėsi darbo: ką išpjovė, ką privirino, ką prailgino, ir palengva daigstomos medžiagos storis didėjo. Kauniečiai konkursą laimėjo, ir Vida buvo pakviesta dalyvauti kosminio laivo “Buran” projekte. Darbas truko 8 metus. Apie tai žinojo vienintelis instituto direktorius. Abiem buvo suteikti antri slaptumo laipsniai. Buvo įkurta spec. laboratorija, kurioje Vidos vadovaujami dirbo aštuoni žmonės. Į Kauną iš Dimitrovogrado gabeno itin slaptus konteinerius su nedaigstytu ir chemikaluose nemirkytu stiklo ar anglies pliošto veltiniu. Laboratorijoje tik susiūdavo ir vėl išveždavo atgal. Išlaidos buvo didžiulės, ir galiausiai kauniečiams buvo patikėtas visas termoizoliacinių plytelių gamybos procesas. Iš Pamaskvėje esančios “Himvolokno” gamyklos atveždavo neapdirbtą pluoštą, o Kaune jį perveldavo, “Kauno audiniuose” praleisdavo per kalandras (du besisukančius volus-presus) ir sudaigstytus išveždavo tiesiai į Tušino aviacijos gamyklą bandymams. “Burano” konstruktoriai turėjo “Shatl” termoizoliacinių plytelių pavyzdžius, žinojo kokie reikalavimai joms keliami (nepralaidžios drėgmei, šilumai, lengvos ir patvarios), o kaip jas tokias padaryti – Vidos laboratorijos darbas. Taip “gimė” dešimt kolektyvinių išradimų, buloninė medžiaga lietpalčiams ir daug kitų naudingų dalykų... Kosmoso programoms Tarybų Sajunga pinigų negailėjo. Vienos “Burano” bandomosios termoizoliacinės 42x42x3,5 cm gabaritų plytelės gamyba kainavo 1800 rublių. Tai pasakiusi, ponia Vida užduoda man retorinį klausimą: “Ar pameni, kokie tuo metu buvo inžinierių atlyginimai?”

Vida laisvalaikiu sumodeliavo naujus kosmonautų darbinius kostiumus ir kosminis centras juos patvirtino, o siuvo juos Kauno tekstilės institute, kuris jau tuo metu gamino ir visą kosmonautų apatinį trikotažą. Bet grįžkime prie plytelių ir kodėl, pasak ponios Vidos, “Buraną” pirmame skrydyje į kosmosą valdė automatinė nusileidimo sistema. Šiluminė izoliacija reikalinga dideliais greičiais atmosferoje kylant ir leidžiantis atsiradusios trinties su oru šiluminei energijai sugerti ir neleisti kosminiam objektui perkaisti. Nors 1981 metais “Kolumbijai” įeinant į atmosferą, buvo sužinota, kad šiluminė energija praktiškai 25% mažesnė už paskaičiuotą, ir tai leido amerikiečiams kituose skridimuose beveik puse tonos sumažinti šiluminę izoliaciją, “Burano” konstruktoriai “apklojo” savąjį aparatą bemaž trigubai storesniu sluoksniu iš išorės ir vidaus. Dėl per didelio svorio saugumo sumetimais buvo atsisakyta ekipažo su sunkia amunicija, reikalinga kosmonautų gyvybinėms funkcijoms ir saugumui užtikrinti.

Mano vaizduotėje buvusios keramikinės plytelės, panašios į vonios sienų plyteles, subyrėjo, kai paėmiau į rankas niekuo nuo veltinio nesiskiriančio jau sudaigstyto pluošto plokštelę, vieną iš tų, kuriomis kauniečių dėka buvo apsaugotas “Buranas”. Lengva, lanksti, persiūta centimetriniais dygsniais. Bet jų, įvairaus dydžio ir storio buvo per 38 tūkstančius. Netrukus po “Burano” skrydžio Lietuvoje gimė Sąjūdis. Sąjunginio pavaldumo Kauno tekstilės institutas pirmasis Lietuvoje perėjo į respublikinį pavaldumą. Visi ryšiai su kosmosu nutrūko. 1991 metų pradžioje skambutis iš Maskvos pranešė, kad Vidai ir dar porai kolegų paskirti III laipsnio Darbo šlovės ordinai už termoizoliacinių medžiagų sukūrimą kosminiam laivui “Buran” ir apdovanojimas įvyks Kremliuje. Lietuvą draskė sausio įvykių skausmas, ir visi trys nutarė ordinų neimti. Taip baigėsi Vidos kosminė epopėja. 14-os išradimų ir 9-ių mokslinių straipsnių (duomenys 2002) autorė 9 metus vadovavo vienai didžiausių tuo metu Lietuvoje UK siuvimo įmonių “E.Walters Baltic” Prienuose. Tik praėjus 10-čiai metų nuo darbo sutarties su kosminiu centru nutraukimo, Vida man papasakojo savo aviacinę istoriją.

Janina Leonavičienė


Komentarai
Turinys
  • Qzė
    Qzė 
      2009.12.08, 08:03, vertino: Gerai, , rašė:
    labas rytas ,išduok paslaptį -kada miegi ,jeigu 6 val.ryto tokią "disertaciją" pateiki :)
  • Lima
    Lima 
      2009.12.08, 08:10, rašė:
    Taigi dabar ir eisiu miegoti;)) Aštuntą ryto - pats tas;)
  • darWin
    darWin 
      2009.12.08, 10:31, rašė:
    Tik siaip, nieko pries autore nei pries saunia heroje... Mano ziniomis Buranui (nors ir kopijuotam nuo JAV) taip ir nepavyko tapti patikimu keltu vien del nesugebejimo apsisaugoti nuo karscio. Projektas zlugo kaip nepatikimas. Beje, keltus iskelia raketos nesejos ir ju greitis kilimo metu nera toks kad keltu karscio pavoju. Karstis susidaro griztant i zeme dideliu greiciu. JAV keltai atmosfera pasitinka pilvu, po to i prieki atsuka uzpakali su ijungtais varikliais kad stabdytu (skrenda atbuli). Taigi silumine problema is dalies issprende. Sikart sovietu noras buti pranasesniais neisipilde.
    Nera taip jau sunku gaminti patentus kai turi finansavima toki koki reikia. Nezinau tokio instituto Lietuvoje, kuris nebutu dirbes karinei ir kosmoso pramonei.
    Aviacija ir kosmonautika - atskiros sritys
    Amerikiečių astronautų ekipažas zuvo pakilimo metu del gedimo raketos nesejos pagrindiniame kuro bake o ne del anuju ploksteliu. Per televizija rode kaip tai ivyko.
  • Qzė
    Qzė 
      2009.12.08, 13:40, vertino: Gerai, , rašė:
    na ,kad erdvėlaivis ,stabdydamas apsisuktų "subine" į priekį sunku patikėti .
    o vienas iš amerikiečių erdvėlaivių tikrai sudegė besileisdamas( 2003 metai "Columbia" ,irgi rodė visos pasaulio televizijos).
    Esmė yra tame ,kad nuo arklio gūnios iki erdvėlaivio tik vienas žingsnis :)
  • Manvid
    Manvid 
      2009.12.08, 15:49, rašė:
    Pakilimo metu žuvo "Challenger" įgula, leidžiantis - "Columbia" įgula.
    Šaudyklės skrydžio etapai:
    Šaudyklės skrydžio etapai.  














    Apsisukęs stabdo dar už atmosferos ribų, kad sumažintų greitį ir išeitų iš orbitos. Atmosferoje, net viršutiniuose sluoksniuose, to negalėtų padaryti dėl didžiulio greičio ir aerodinamikos.
  • Lima
    Lima 
      2009.12.08, 19:58, rašė:
    Ačiū, Manvid, už įdomų papildymą
  • Lima
    Lima 
      2009.12.08, 19:10, rašė:
    Atsakymas darWin'ui: Labai gaila, kad prirašėt tiek netiesos... Net amerikiečių spauda pripažino izoliacinės dangos patikimumą, aiškindami tuo, kad, matomai, rusai, geriau iškirto ir pritaikė individualiai kiekvieną plytelę, o iš tikrųjų, pažeidus vienos iš plytelių paviršių, ji pradeda plaušuotis ir grandininė reakcija ardo kitas. Dėl tos priežasties ir perkaito antrasis amerikiečių erdvėlaivis, o Burano sudaigstytos plytelės nuo to faktiškai buvo apsaugotos.
    Patikėk, šis straipsnis publikuotas respublikiniame aviaciniame leidinyje, platinamame užsienyje, perspausdintas JAV Inžinierių Sąjungos žurnale, taip kad nei aš, nei redakcija nesąmonių rašyti sau neleidžiame;)))
  • Qzė
    Qzė 
      2009.12.08, 13:51, vertino: Gerai, , rašė:

  • Toras
    Toras 
      2009.12.08, 15:42, vertino: Gerai, , rašė:
    Janina žemai lenkiu galvą prieš Jūsų norą mus žmones pakelti aukštyn, supažindinti su aviacija ir dar daug daug daug kito. Nuoširdi pagarba už Jūsų darbą. Ir žinoma ačiū
  • Lima
    Lima 
      2009.12.08, 19:32, rašė:
    Ačiū už gerus žodžius, bet čia nėra tas portalas, kuriame galėčiau daug dėmesio skirti pažintiniams straipsniams, bet karts nuo karto "pakylėsiu" dangun;)))
  • Vaistininkas
    Vaistininkas 
      2009.12.08, 16:42, vertino: Gerai, , rašė:
    Dar kartą patvirtiname faktą - gaila, kad politiniai dalykai susimaišo su moksliniais ir ekonominiais. Galit ką norit sakyti apie TSRS, bet juk būtent protingų žmonių čia ir ten dėka ir pakilo buranai į dangų.
    Ar jūs, skaitantys, tų skrydžių nesiilgite?
  • Lima
    Lima 
      2009.12.08, 19:25, rašė:
    Čia vis gi didelį vaidmenį suvaidino ir politika, karinės pramonės lenktynės. Pasakysiu tik vieną faktą: Prienuose gaminamam sklandytuvui "Lietuva" finansavimas taip pat ėjo iš karinės pramonės. Vienas pavyzdys: super brangaus tuo metu anglies pluošto bandymai ir panaudojimas sklandytuvo sparno lanžerono gamybai buvo karo pramonei daug pigiau, nei šios medžiagos savybių tyrimas, laboratorijoje laužant karinių lėktuvų sparnus ir t.t....
  • Gintarė iš toli
    Gintarė iš toli 
      2009.12.09, 01:40, vertino: Gerai, , rašė:

    Šiame video galit pamatyti Rimantą Stankevičių (jei sustabdysit video ties 3 min. 14 sek.), kilusį iš Marijampolės, kuris ruošėsi skristi su "Buranu", deja... Vėliau Rimantas žuvo Italijoje, aeroshow demonstruodamas karinį lėktuvą
  • kaziuks
    kaziuks 
      2009.12.12, 00:51, vertino: Gerai, , rašė:
    Labai idomus straipsnis. Dekingas uz informacija ir eilini karta irodyma kad musu(tokios mazos salies) mokslininkai ir pramone tikrai buvo aukstam lygyje. Noretusi daugiau atraipsniu apie musu mokslininku indeli i zymiuosius Sajungos projektus, nu jei ne efote tai nors nuorodas patalpinti forume www.efoto.lt/forumas/nuorodos .
  • Lima
    Lima 
      2009.12.12, 01:02, rašė:
    Ačiū, kad apsilankei;) Asmeniškai aš rašau tik apie aviaciją ir dauguma straipsnių, publikuoti spaudoje, nėra kompiuterizuoti, išskyrus ciklą istorijų apie garsiausias pasaulio lakūnes moteris. Čia, grupėje, karts nuo karto įkelsiu sutrumpintas istorijas apie Lietuvos garsiausius aviatorius, o labai plėstis nenoriu, - ne tas portalas;)
  • Daugirdas
    Daugirdas 
      2011.12.30, 23:24, rašė:
    Jeigu įdomu apie R. Stankevičių, dar vieną straipsnelį galite perskaityti čia:
    www.lam.lt/lt/rinkiniai/straipsniai/atminimo-sparnais-apie-r...
  • Lima
    Lima 
      2011.12.30, 23:47, rašė:
    Labai ačiū, būtinai paskaitysiu, kai baigsis švenčių maratonas;)
      www.fotobites.lt nuolaida fotoknygoms, albumams, fotožurnalams galioja iki gegužės 1 dienos.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti