¤nėraŠiuos pranašiškus žodžius ištarė XIX a. viduryje keistuolis, suprojektavęs pirmąjį Lietuvoje skraidantį aparatą “Žemaičių garlėkį”. Spalio 24 d. Respublikos aviatoriai ir menininkai paminėjo filosofo ir aviacijos pradininko Lietuvoje 200-ąsias gimimo metines. 1851 m. Kauno gubernijos spaustuvėje lenkų kalba buvo išspausdinta nedidelė knygelė “Parolot žmuidzina” Z swobodnej mysli Aleksandra Hryszkiewicza (“Žemaičio garlėkis” Laisvos minties bruožas).

Kauno teismo rūmų tituliarinis patarėjas Aleksandras Griškevičius į Viekšnius atvyko gyventi 1860 m. (kituose šaltiniuose nurodomi 1861 m.). Teismų persekiotas dėl nepilnametės dukros, pabėgusios su meilužiu iš namų, kaltinimo kraujomaiša, dėl įtarimo gimnazijos laikais rezgus pasikėsinimą į Rusijos caraitį, bažnyčios persekiojamas dėl laisvamaniškų filosofinių straipsnių, mažą Žemaitijos miestelį pasirinko dėl dvejų priežasčių: kitur jo neįsileido, o daugiataučiame ir įvairių tikėjimų mieste atsirado vietos ir dar vienam keistuoliui. Be to, Griškevičiaus žmona po jos tetos mirties čia paveldėjo Valanskų dvaro trobą, pačiame miestelio centre, netoli Aleksandravičiaus vaistinės. Galbūt Aleksandras tikėjosi, kad trys žvaigždės mėlynėje miesto herbe jį priartins prie dangaus, o viekšniškiai nepasmerks jo pašaukimo būti pirmuoju skraidančiu žmogumi ne tik Žemaičiuose, bet ir Lietuvoje. ¤nėra

Prieš penketą metų aplankiau buvusį ilgametį Viekšnių vidurinės mokyklos direktorių Algirdą Gedvilą, Lietuvos nusipelniusį mokytoją, garbės kraštotyrininką, A. Griškevičiaus muziejaus įkūrėją (1981m.). Medžiagą surinkti apie šį iškilų ir nelaimingą žmogų buvę sunku, prisiminė mokytojas, nes, pasak vaistininko Aleksandravičiaus, iškart po Griškevičiaus mirties į jo namus atskubėjęs klebonas Ruportas Bartkevičius su parapijos maršalka išsinešęs ir sudeginęs visus talentingojo oreivio ir filosofo rankraščius ir archyvą. “Nenuostabu, - pasakojo mokytojas, - nes tremtinio pasirodymas Viekšniuose klebonui sugadino daug kraujo. Bedievis, užsidaręs, išpažinties neina, o klebonui įsakyta jį sekti. Kaip? Lakstyti su vaikėzais paupiais paskui į arklius įkinkytą aitvarą? O dar nesuprantamas vyskupo Valančiaus elgesys”: “...Jūsų Ekscelencija paliepėte išmokėti 30 sidabro rublių mano parapijoj gyvenančiam, savo oreivystės bandymais garsėjančiam bedieviui Aleksandrui Griškevičiui. Savo parėdymą Jūsų šviesybė paaiškinot, kad atseit tegu žmonės galvom eina, nuo stogų ar medžių šokinėdami skraido, net susikoliečina, tik tegul arielkos negeria, pijokystę pameta. ... o kaip girdėjau ir savo akimis mačiau, tasai Griškevičius į taurelę nespjauna. Trisdešimt sidabro rublių užtektų keliems sieksniams šventoriaus tvoros, naujoji Viekšnių bažnyčia be jos, lyg kokia pasileidėlė be sijono. Viekšnių klebonas Bartkevičius.”¤nėra

Senose Viekšnių kapinėse nesunkiai randam aviatoriaus kapą. Nepelnytai užmiršto aviacijos pradininko amžino poilsio vieta nebuvo prižiūrima ir laikui bėgant užmiršta. Sklandymo entuziastas, vėliau ilgametis Prienų aviacijos gamyklos direktorius Vytautas Pakarskas 1968 m. organizavo sklandytojų ekspediciją į Viekšnius, apklausė senuosius gyventojus ir pagal aštuoniasdešimtmetės O. Borusaitės, dalyvavusios Griškevičiaus dukros laidotuvėse, liūdijimą nustatė tikrąją kapo vietą. Antkapinio paminklo, pastatyto 1980 m., autorė - Paminklų konservavimo-restauravimo instituto architektė I. Barauskaitė. Ji virš didelio laukų akmens iškėlė vėtrungę – žemaičių garlėkį.

Griškevičiaus gyvenimo literatūrinę versiją aprašė ilgus metus archyvuose rinkęs informaciją apie jį VPU dėstytojas Vytautas Martinkus knygoje “Negesta žvaigždė paukščio pėdoje”. Prieš Naujus Metus išvysime antrąjį, redaguotą, šios knygos leidimą.

¤nėra

Akmeniškis menininkas Antanas Adomaitis suprojektavo du pastatus, primenančius garsųjį Žemaičių garlėkį. Žiūrint į projektą, atrodo, kad tai nešgyvendinama, bet pagal nuotraukos dešinėje matomą projektą jau baigiamas pastatyti Akmenės sklandymo klubo administracinis pastatas. Antrąjį pastatą menininkas norėtų matyti Viekšniuose vietoj visiškai baigiančios savo dienas Valanskų trobos, dabartinio muziejaus.

A. Griškevičiaus 200 gimimo metinių paminėjimas baigėsi Viekšnių kultūros centre Kauno aviacijos muziejaus darbuotojo G. Ramoškos paskaita apie garbiojo aviacijos pradininko gyvenimo ir darbo, bei viso pasaulio aviacijos (iki Griškevičiaus) raidos apžvalga.

¤nėra

Renginį organizavo ilgametis Akmenės sklandymo klubo viršininkas, buvęs seimo narys ir Lietuvos aeroklubo prezidentas Klemas Inta ir Viekšnių miestelio kultūros darbuotojai.

Daugiau: www.lizdas.lt/aviacija/lietuva/grishk.htm