Urbažas :)
bralgis: 2009.02.16, 18:49 R  Grupė: Jo didenybė Peizažas 12
 

Atrodo, kad kurį laiką man teks gyventi intensyviai urbanizuotoje aplinkoje, todėl esu priverstas daryti sprendimus, kurie man leistų neišsižadėti mėgiamo peizažo žanro, netgi susiklosčiusiose "negamtinėse" sąlygose ;)))) Taigi, pradėjau po truputį skaitinėti ir domėtis kas per žvėris yra urbanistinis peizažas. Aišku, būtų galima tiesiog numesti nuorodas ir viskas :) Bet man atrodo, kad visada verčiau išversti, nes tada galima interpretuoti ir pakreipti mintį sau naudinga linkme ;))) Nežinau ar legalu tą medžiagą dėti čia, bet leidžiu sau tą daryti :) Jei Ignas barsis - eisim į pogrindį :)))

Prieš aptariant šio žanro subtilybes reikėtų pabrėžti tinkamą termino „landscape“ vertimą, t.y. ką reiškia žodis „peizažas“ kalbant apie urbanistinį peizažą. Gamtinio peizažo fotografijoje žodis „landscape“ verčiamas kaip „gamtovaizdis“, „landšaftas“ ar pan. ir dažnai suprantamas kaip plataus kampo žvilgsnis į supančią gamtinę aplinką. Urbanistinio peizažo srityje žodį „landscape“ verčiau versti ir suprasti gana siaurai kaip „kraštovaizdį“, o „urban landscape“ kaip „urbanistinį (arba „užstatytą“, arba „miesto“) kraštovaizdį“, nes urbanistinis peizažas nebūtinai siejasi su plataus kampo žvilgsniu, tačiau visada kreipiasi į urbanizuotą (t.y. statybinės žmogaus veiklos paliestą) kraštovaizdį, net jei tas „kraštovaizdis“ tėra sankryža arba nedidelė skersgatvio atkarpa.

Taigi - poros autorių mintys apie žmogaus staтybinės veiklos paliesto kraštovaizdžio fotografiją. Vertimas visiškai nepažodinis ir nurodomą autorystę verčiau laikyti šaltiniais kuriais buvo remtasi (vertėjas šiuo atveju visiškai nesikuklino ir nesivaržė pridėti savo įžvalgų, ar iškreipti autoriaus mintį); nei veikalais, kurie buvo tiesiog išversti.

Darren Rowse

digital-photography-school.com/urban-landscape-photography-t...

Fotografas kalba apie „potencialiai fotografiškus ir fotogeniškus motyvus“ – fotografavimo galimybę miestuose ir užstatytose teritorijose kur mes gyvename ir dirbame – betono pilkumą, grafiti išmargintas sienas ir horizontą užstojančius „aukštaūgius“. Taip pat jis bando apibrėžti urbanistinio peizažo skirtingumą, lygindamas jį su kitomis architektūra besidominčiomis (ar su miestais susijusiomis) fotografijos sritimis:

Bendro miesto vaizdo (cityscape) fotografija – kai į miestą žvelgiama plačiu kampu, apimant bendrą (dažnai charakteringą) miesto pastatų piešiamo „gūbrio“ (ar „keteros“) vaizdą. Savo ruožtu urbanistinis peizažas yra linkęs žengti gilyn į patį miestą.

Architektūros fotografija – urbanistinio peizažo fotografija labiau domisi ne tiek pačiais pastatais ar jų architektūriniu stiliumi, kiek tuo kas su tais pastatais (arba juose) vyksta.

Gatvės fotografija – urbanistinio peizažo fotografija žvelgia labiau į patį miestą, nei į žmones gyvenančius jame.

10 urbažo įsakymų :))))

Keli objektyvai – labiau „tele“ stiklai tinka detalių akcentavimui, tačiau taip pat daro vaizdą šiek tiek „plokščią“. Platesnio kampо objektyvai padeda fiksuoti bendrą vaizdą, pabrėžti perspektyvą ir t.t. Na ir žinoma – vakare ar naktį reikalingas tri- arba viena- kojis.

Dialogai ir kontrastai – tiek žvelgiant į žmones miеste, tiek į paties miesto architektūrą.

Žmonės – miestai, o ir šiaip pastatai, visada su jais susiję. Fotografuojant urbanistinį peizažą jie visada „siekia“ tapti pagrindiniu ir didžiausią įtaką turinčiu objektu. Ar žmonės reikalingi kadre? – yra daug nuomonių ir diskusijų. Vienas iš rimtesnių požiūrių – ar jie padeda kadro kompozicijai? T.y. ar jie pabrėžia miesto charakterį, ar jie dalyvauja atskleidžiant miesto savitumą ir bruožus? Nes pačių žmonių elgesiu ir gyvenimu „rūpinasi“ gatvės, o ne urbanistinio peizažo fotografija.

Žmonių buvimo apraiškos ir ženklai – net jei žmonių kadre ir nesimato, daug kas rodo, jog jie čia (vienaip ar kitaip) gyvena, ar bent jau retkarčiais lankosi :) Šie ženklai kartais kalba stipriau nei pačių žmonių buvimas kadre.

Tyrinėk vietą – miestas yra gana stabilus, ar bent jau ritmiškas – daug kas jame nuolat lieka (ar bent jau reguliariai atsiranda/nutinka) tuo pačiu metu ir tose pačiose vietose. Atrask tinkamiausią šviesą toje vietoje, žmonių „tankį“, reikšmingus įvykius ir t.t. Vienaip Kauno Santaka atrodo šiandien, kitaip – kai ten lankėsi Popiežius :)))

Ieškok sričių ir temų – nors urbanizuotos vietovės pasižymi didele įvairove, jose daug atsikartojančių sričių – parkų suoliukai, seni namai miesto kontekste ir t.t.

Atspindžiai – tai galimybė, bet ir iššūkis. Miestuose daugybė stiklo, pradedant langais ar ištisais fasadais ir baigiant mašinų stiklais ar veidrodėliais. Verta išbandyti ir poliarizacinių filtrų teikiamas galimybes (jie sumažina atspindžius). Reikia nepamiršti, kad netgi ir tinkuoti namų fasadai siauresnėse gatvėse atsпindi suminkštintą ir savo fasado spalva "pagrаžintą" saulės šviesą.

Tinkamas laikas – ypač kai kalbame apie šviesą. Kiekviena dienos atkarpa (rytas, vidudienis, vakaras) turi savo bruožus ir ypatybes. Ryto šviesa – visa pripildanti, minkšta, dienos – aštri ir giliai šešėliuojanti, vakaro – šilta ir „pažadinanti“ miesto šviesas.

Miesto zonos – „miegamieji“ kvartalai, prekybos vietos, mиesto parkai, gamyklos ir t.t. Ypač atskleidžiant jas bendrame viso miesto „audinyje“ – pvz. Šnipiškių ir „Europos kvartalo“ kaimynystė, Žemieji Šančiai Kaune ir t.t.

Urbanizacija „neurbanizuotoje“ aplinkoje – urbanizacija yra žmogaus statybinė veikla ir ji reiškiasi anaiptol ne tik didmiesčiuose. Tiesiog skiriasi jos pobūdis ir apraiškos (pvz. vienkiemiai, turgaus aikštės, bažnytkaimiai ir t.t.).

***

Mark Bury

digital-photography-school.com/photographing-urban-landscape...

Ankstyva varna dantis, vėlyva – akis krapštinėja. Išsklaidyta ir „minkšta“ ankstyvo meto šviesa, tuščios bei per naktį išvalytos gatvės, mažai žmonių. Tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad įvairi veikla, kokia ji bebūtų, labai keičia urbanistinio peizažo charakterį, jį „nuspalvina“.

Perspektyva, perspektyva, perspektyva. Namų išvaizda ir jų forma diktuoja paties kadro kompoziciją – kaip ir visur pagrindinis akcentas (fasadas ar pastatas kampu, bendras viso namo vaizdas, pastatų grupė ar detalė) ar idėja, apsprendžia ir pajungia sau antrinius kadro elementus.

Ir rezultatas, ir procesas. Fotografuok ne vien „pabaigtus“, bet ir statomus, griaunamus ar renovuojamus namus.

Leidimas fotografuoti. Ignas lyg sakė kažkur, kad Eifelio apšvietimas yra užpatentuotas – t.y. norint oficialiai pardavinėti jo atvaizdus reikėtų pirktis licenziją. Šita taisyklė mums, žinoma, pati svarbiausia :)

Naujai parodyti tai kas įprasta. Tai – „sena naujiena“ – gerai pažįstamus pastatus stebėti ir fotografuoti nauju kampu, išskirti dar „nematytas“ formas, tekstūras, atspindžius ir kampus. pastebėti tai, pro ką kiti „praeina“.

***

Na, čia tėra keletas pamąstymų, kuriuos užtikau ir norėjau pasidalinti. Dar viena smagaus autoriaus galerija: iainhutchinson.co.uk/gallery/index.php?x=browse

Čia šiek tiek teorijos ir galerijų norintiems paklajoti ir pasidomėti:
www.urbanlandscape.org.uk/ul-galleries.htm

"Бог любит троицу", todėl ir čia iki pilnatvės pridėsim šį autorių:
www.paulraphaelson.com/portfolios.htm

***

Paskutinis pamąstymas - dėl naudotinų raktažodžių. Žinoma, "urbanistinis peizažas" būtų geriausias ir taisyklingiausias, bet skamba gana gremėzdiškai ir nepatraukliai :))) Aš pats ko gero imsiuos naudoti žodį-nesąmonę-barbarizmą-šiukšę "urbažas" ;))) tiesiog šiaip - dėl baikos. O kai kas nors pasiūlys kažką gražesnio - svarstysiu ar verta keisti :)))


Komentarai
Turinys
  • Rudolph Diesel
    Rudolph Diesel 
      2009.02.16, 21:37, rašė:
    siaip del landscape termino - daug netikslumu, viskas suversta i viena katila. Yra aiski terminologija, kas yra gamtovaizdis, krastovaizdis (landsaftas), o kas yra peizazas. Ir jie skiriasi ne atropogeniniu elementu kiekiu, kaip antroje pastraipoje bandoma paaiskinti. Cia as kaip buv. kraštotvarkininkas leidziu sau nedidele pastaba pareiksti ;)
  • bralgis
    bralgis 
      2009.02.16, 21:55, rašė:

    tai tu brūkštelk kaip turi būt - aš įkelsiu. Nes (mano manymu) terminologija yra svarbus daiktas, su ja žaisti nepatartina :))) tiesiog būtų smagu daiktus vadinti tikraisiais vardais :))))

    brūkštelk, brūkštelk, nepatingėk :)))

  • Rudolph Diesel
    Rudolph Diesel 
      2009.02.17, 12:48, rašė:
    butinai, vakare - dabar laiko nera
  • Rudolph Diesel
    Rudolph Diesel 
      2009.02.18, 13:15, rašė:

    Stai, brukstelejau. Pabandziau viska paaiskinti, gal kiek per sudetingai?

    Geografinis (geosisteminis) požiūris į kraštovaizdžio suvokimą:

    Geosistema – tai visų įmanomų kategorijų gamtiniai/antropogeniniai-geografiniai junginiai, pradedant planetos geosistema iki elementarios geosistemos (facijos).

    Kraštovaizdis – viena iš pagrindinių geosistemų. Dėl to, kad kraštovaizdis yra sisteminis objektas, jis integruoja savyje visų gamtinių ir antropogeninių jėgų tarpusavio santykį laike ir erdvėje. Šio santykio rezultate erdvėje atsiranda pakankamai vienalytės teritorijos, kurių viduje gamtinių ir antropogeninių jėgų santykiai ir poveikiai keičiasi minimaliai, tai yra stebimas tam tikro laipsnio stabilumas.

    Facija - smulkiausias ir mažiausiai stabilus geografinės aplinkos vienetas (elementari geosistema). Šis vienetas yra gamtinių ribų viduje, kitaip tariant nei viena gamtinė/antropogeninė riba nekerta facijos.

    Kadangi kraštovaizdžio terminas yra pakankamai platus, tai natūralu, kad iškyla būtinybę detalaus suskirstymo ir gradacijos. Todėl, pavyzdžiui, kraštovaizdžiai pagal antropogenizavimo laipsnį gali būti skirstomi į natūralius, antropogenizuotus ir antropogeninius.

    Pasaulyje dažnai vartojamas terminas „landšaftas“. Lietuvoje buvo vartojamas sovietmečiu, kol neprigijo lietuviškasis terminas „kraštovaizdis“. Šiuo metu vyrauja du suvokimai. Vieni mokslininkai mano, kad terminai „kraštovaizdis“ ir „landšaftas“ tapatūs. Kiti mato skirtumus ir vartoja terminą „landšaftas“ daugiau gamtiniams-teritoriniams kompleksams apibūdinti. Šis požiūris būdingas rytų mokslininkams, pavyzdžiui rusams, kurie sako: „taigos landšaftas“, „stepių landšaftas“ ir t.t., kitaip tariant apibrėžia šiuo terminu iš tikrųjų milžiniškas teritorijas.

    O štai kaip terminą „kraštovaizdis“ apibūdina Europos kraštovaizdžio konvencija: „Kraštovaizdis – tai žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir (arba) žmonijos faktorių veikimas ir sąveika.“ Matom, kad tai nors ir labai platus apibrėžimas, bet nelabai nutolęs nuo įprasto, geografinio, kraštovaizdžio supratimo.

    Toks terminas, kaip peizažas yra dažniausiai vartojamas menotyroje ir kitose disciplinose, kur yra svarbi vizualinė kraštovaizdžio sudedamoji dalis. Manau terminą peizažas galima apibrėžti taip – regimoji kraštovaizdžio dalis, kurią mato stebėtojas iš tam tikro taško. Iš tikrųjų, teisingiau sakyti „miesto peizažas“, nei „miesto kraštovaizdis“. Bet terminas kraštovaizdis peraugo mokslinio vartojimo ribas, todėl dažnai vartojamas įprastinėje kalboje. Čia jis tiek transformavosi, kad nevisiškai teisingai naudojamas kaip žodžio „peizažas“ sinonimas.


  • bralgis
    bralgis 
      2009.02.18, 13:39, rašė:

    man tai visai aiškiai, tik tiek, kad nepopuliariai - ta prasme, kad sunku virškinti ;))) ir kam apie tas facijas reikėjo rašyt nesupratau :)))

    dėl kraštovaizdžio sakyčiau taip:

    tai vietovė, kuri turi savo charakteringus bruožus (nulemtus gamtos ir/ar žmogaus veiklos).

    o vat peizažas, manau:

    tai kūrinys vaizduojantis/interpretuojantis kraštovaizdį.

    dėl landšafto galvoju, kad mes turime puikų žodį gamtovaizdis.

    iš visų šitų pamąstymų išplaukian į apibendrinimo vandenis, sakyčiau, kad terminas miesto kraštovaizdis išreiškia aplinką kuri pasižymi miesto bruožais, o vat miesto peizažas - kūrinius kurie vaizduoja arba interpretuoja šią aplinką ;)))

    grįžtant prie barbarizminio termino urbažas norėčiau teigti, kad jis visai neblogas, nes pirmiausia atskiria šią fotografijos sritį nuo kitų su miesto kraštovaizdžiu ir aplinka susijusių fotografijos "žanrų"; juk žodžiu "urbanistinis" jisai kreipiasi į vieną iš dviejų pagrindinių architektūros dalių - teritorinį planavimą, susijusį ne tiek su atskirų pastatų tūrine kompozicija, kiek su pastatų grupėmis, funkciniais (miesto) teritorijų ryšiais ir t.t. O antruoju žodžiu "peizažas" terminas nurodo, kad ši fotografijos sritis siekia aprėpti ir meniškai atvaizduoti būtent kraštovaizdį. Taigi, urbažas žvelgia į urbanizuotą kraštovaizdį (dažniausiai - miestą) kaip į visumą ir nuolat laikosi šio "konteksto".

    vat tokias mintis man tavo mintys pažadino :))) ačiū ;)))

  • Rudolph Diesel
    Rudolph Diesel 
      2009.02.18, 15:42, rašė:

    peizažas - ne vien kūrinys. Bralgi, matydami gražų gamtos (miesto) vaizdelį, atsiveriantį prieš akis, dažnai sakome - koks gražus peizažas. Gal ir kūrinys, jei jo kūrėjas - Dievas :). Antroji peizažo reikšmė - kūrinys (pvz. paveikslas).

    Tavo kraštovaizdžio apibūdinimas - netikslus, nes neatspindi jo "sistemiškumo", nes kraštovaizdžio atskiri komponentai susieti tampriais ryšiais. Kadangi kraštovaizdis - geosistema, tai norėjau aprašyti ir "facijos" terminą - elementariausia geosistema, mažiausiai sudėtinga.

  • bralgis
    bralgis 
      2009.02.18, 16:18, rašė:

    nu mes čia tuoj nukeliausim į fenomenologijos lankas, bet vis tiek :)))

    supranti - jei žmogus nematytų to kraštovaizdžio - tai tebūtų kraštovaizdis. o vat kai žmogus pamato, jo smegenyse įvyksta kūrybinis veiksmas. niekas negali įlysti jam į smegeninę ir pažiūrėti KAIP jis tą kraštovaizdį pamatė, bet galiu garantuoti, kad paėmus du -mones, jie tą patį kraštovaizdį tomis pačiomis sąlygomis "pamatytų" skirtingai. taip yra todėl, kad žmogus nėra "objektyvus" - jis iš karto interpretuoja. taigi - kai žmogus ką nors sako, tai jau šaukštai po pietų - jo viduje įvyko kūrybinis veiksmas. sakydamas "peizažas" jis jau kalba nebe apie "objektyvų" kraštovaizdį, bet apie "subjektyvų" peizažą kurį akims pamačius kraštovaizdį sukūrė jo sąmonė. trumpai tariant - peizažas - visada kūrinys, nes kol niekas to nemato - tai tėra kraštovaizdis. ir jo kūrėjas - Dievas :)))

    o dėl kraštovaizdžio apibūdinimo tai aš nesijaučiau baisiai įpareigotas ieškoti nenuginčijamų formuluočių ;) žodžio "charakteringas" prasmių pluoštas yra toks pats platus kaip ir Amazonė deltoje. Jame telpa ir kompleksiškumas (sandara iš daugelio dėmenų), ir sistemingumas (tų dėmenų tarpusavio ryšiai) ir tam tikro savitumo (tai, kuo vienas kraštovaizdis skiriasi nuo kitų) apraiškos ;))) baisiai geras žodis ;)))

  • Rudolph Diesel
    Rudolph Diesel 
      2009.02.18, 15:46, rašė:
    urbažas - viskas ok. urbažas=urbanistinis peizažas. analogiškai gamtažas - gamtinis peizažas. :)))
  • Elge
    Elge 
      2009.02.16, 23:37, vertino: Mėgstama!, , rašė:
    Įdomiai sumąstei, ačiū už informaciją! Skatina įdomesniais kampais į gyvenamą aplinką žvilgelt :)

    Iš nuorodų man paskutinioji labiausiai patiko - gal todėl, kad ten aiškiausiai mintis kalba (ypač JB serijose). Čia, ko gero, kaip ir "gamtos peizaže", lengva nuslįsti į atsitiktinį pliauškėjimą prisidengiant žanro rėmais ir užmirštant, ką tuo nori pasakyti :)

    (beje, pirmosios dvi nuorodos to paties puslapio - ar taip ir turėjo būti?)
  • bralgis
    bralgis 
      2009.02.16, 23:41, rašė:

    man tas paskutinis ypač patiko savo negailestingu kadravimu ;))) tada kažkoks "alkis" atsiranda žiūrint - detalės ir tai kas "tilpo" į kadrą darosi kažkaip vertinga, tarsi "išsaugota" :)))

    nuorodas patvarkiau :))) klaidos, klaidelės... :)))

  • ____a
    ____a 
      2009.02.21, 07:03, vertino: Gerai, , rašė:
    aciu, patiko info.
  • Svečias    2009.07.14, 10:25, rašė:

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti