Būtų nuodėmė šviesai skirtame numeryje nepapasakoti apie dirbtinės šviesos rojų, o gal ir pragarą, – fotostudiją. Fotostudijoje viskas priklauso nuo fotografo. Čia jis dėlioja blykstes, ruošia dekoracijas, vaiko modelius, meistriškai valdydamas šviesas piešia savo kūrinį. Valdyti šviesą – nelengva užduotis. Būtina išmanyti apie įvairius apšvietimo būdus, jų kuriamus efektus ir išmokti jais naudotis.

Iš keleto idėjų išsirinkome vieną paprastą gyvenimišką situaciją. Du jauni žmonės – galbūt kokia nors proga ar kol dar gražūs – nori įsiamžinti, atminčiai. Ne buitiškai ar mėgėjiškai, o profesionalų fotostudijoje, kurioje gausu dekoracijų ir rekvizito, gera apšvietimo sistema. Kad nuotraukos būtų neeilinės. Tokių porų ar šeimų – daug. Rinka jau persisotinusi „fotografais“, apsikrovusiais pigiais veidrodinukais. Žmonės nori „ko nors tokio“. Darbų, išsiskiriančių iš pilkos masės. Tada jie pradeda ieškoti fotografo, kurio braižas būtų mielas jų sielai.

Paprasta istorija, ar ne? Mes, žinoma, surežisavome fotosesiją. Suradome porą drąsių žmonių, studiją ir fotografą. Tiksliau, žavią fotografę. Norėdami sukelti dar didesnę intrigą, paprašėme fotosesiją lengvai erotizuoti.

Apie studiją

Kreipėmės į „studijaPRO“ studiją Kaune, kuri veikia apie dvejus metus. Jos pavadinimas studijos įrangą, galima sakyti, atitinka visiškai. Anot projektų koordinatorės Kristinos, tai yra „juoda studija“. Patalpa yra visiškai juoda, todėl nereikia bijoti pašalinių šviesų ir atspindžių.

Studijoje naudojama „Hensel“ apšvietimo įranga – galingos studijinės blykstės. Dirbti patogu – trikojai su ratukais, jų nereikia kilnoti. Studijoje yra, ko gero, visi įmanomi apšvietimo šaltiniai: šviesdėžės, skėčiai, reflektoriai ir koriniai tinkleliai blykstėms, siaurintuvai ir „grožio dubuo“ (angl. beauty dish). Dar yra aštuoniakampis šviesos sklaidytuvas, kuris gali sukurti ypač tolygią šviesą arba atstoti šviesos skliautą. Nuolat paruošti trys fono ritiniai – juodas, baltas ir žalias. Vėliau pastarasis vaizdo apdorojimo priemonėmis leidžia pakeisti foną.

„studijaPRO“ įrengtas grimo kambarys, kuriame dirba vizažistai ir kirpėjai. Jauki vieta pasigražinti prieš fotosesiją. Klientams labai patogu, nes prieš fotografuojantis nereikia niekur užsukti – nugrimuos, pakirps ir kitaip padailins vietoje, liks tik persirengti – ir į studiją. Taip sutaupoma ir laiko, ir pinigų.

Šiuo metu „studijaPRO“daugiausia fotografuoja reklaminius siužetus spaudai, taip pat užsiima daiktų fotografija ir, žinoma, siūlo asmenines fotosesijas. Studija taip pat yra nuomojama su visa įranga. Beje, neskirstoma pagal kainą: „už tiek gausite dvi šviesdėžes, o už tiek – papildomai blykstę su koriu“. „studijaPRO“ įkūrėjai stengiasi prisitaikyti prie klientų ir teikti kuo daugiau paslaugų. Asmeninės fotosesijos gali vykti neformaliai, tarkim, sesijos-vakarėlio forma. Ateina merginų būrys su būsima jaunąja, studijos prieigose švenčia, čia pat už sienos fotografuojasi – ir visiems gerai.

Fotografės dosjė

Norėdama įgyvendinti mūsų sumanymą, „studijaPRO“ paprašė fotografę Nadeždą Romanovą sukurti porą siužetų, keletą apšvietimo schemų ir nufotografuoti. Trumpai apie ją.

Darbo stilius: savitas, išraiškingas ir lengvai atpažįstamas. Fotografei patinka piešti ir modeliuoti šviesa, ji tikra fotostudijos liūtė. Taip pat dekoratorė, rekvizitorė ir stilistė – mėgsta viską daryti pati. Neteikia reikšmės įrangai. Pasak jos, galima paruošti puikią sesiją su prožektoriais iš „Senukų“ ir knygų stirta vietoj trikojo. Svarbu fotografuoti, priemonės – antraeilis dalykas. Svarbiausia sukurti vizualiai patrauklų vaizdą, kuris iš esmės yra ne kas kita, o šviesos ir spalvų dėmės.

Darbo patirtis: penkiolika metų dirba vaizdo grafike, ketverius – profesionalia fotografe. Anot menininkės, ji žengė atbulu keliu: 25 kadrų per sekundę seką panoro „suspausti“ į vieną vienintelį.

Laimėjimai ir apdovanojimai: viena iš LNK vinječių kūrėjų, laimėjusių PROMAX-97 Award „All Colors of Media“.

Asmeninės parodos ir dalyvavimas tarptautiniuose projektuose:

2007 m. lapkritis – Vilnius, galerija „XX2“. Asmeninė fotografijų paroda „4D“.

2009 m. gruodis – Paryžius, „Ti-Art“ centras. Asmeninė fotografijų paroda „One Frame Films“.

2010 m. kovas – Briuselis, „Russian Center of Art and Science“. Tarptautinės Europos šalių parodos „Vardas tau – Moteris“ dalyvė.

2010 m. balandis – Paryžius, „Le Salon Lafayette l’Appart Lafayette“. „AfterArtWork“ projekto dalyvė (paroda „One Frame Films“).

2010 m. gegužė – Paryžius. „Design Salon“ „Chez Jacques&Sélima“. Asmeninė paroda.

2010 m. spalis – Maskva, „Fujifilm“. Bendrovės „Fujifilm“ renginio „Civilizacijos užmiršti“ ekspertų tarybos narė. „Master-class“ ir paroda.

2011 m. kovas – ruošiamasi asmeninei parodai modernaus meno centre „Muzei Sala“ Lvove.

Mėgstamiausias anekdotas:

Nusipirko kartą Knysliukas balionėlį. Parsinešė namo. Žiūri į tą balionėlį vieną dieną, žiūri antrą... Trečią dieną paėmė balionėlį ir nunešė atgal į parduotuvę.
– Gerbiama pardavėja, norėčiau grąžinti balionėlį, – sako Knysliukas.
– O kodėl? Ar tau nepatinka balionėlis?
– Patinka… Bet norėčiau grąžinti.

– Bet kodėl? – paklausia pardavėja.
Knysliukas atsako:
– Nedžiugina, ir tiek.

Grimo kambaryje  

Kaip viskas vyko

Studijos kolektyvas išties šaunus, greitai susisuko ir po savaitę trukusio kūrybinio šurmulio įvyko fotosesija. Modeliai – neprofesionalūs, eiliniai žmonės iš gatvės, bet pakankamai trenkti, kad džiaugtųsi gainiojami po studiją. Fotografavimas vyko linksmai ir lengvai, vyravo šeimyniška atmosfera. Nuotraukos išėjo gražios.

Prieš fotosesiją susitikome su „PRO sprendimų“ direktoriumi Mindaugu Armonavičiumi aptarti, ką fotografuosime ir ko norime. Čia pat prisiminėme ir viename žurnalo numeryje išsamiai aprašytą daiktų fotosesiją. Jai buvo ilgai rengtasi, buvo daug „slaptų“ detalių, įvairių subtilybių ir kt. Mindaugas tik lengvai pakinkuoja galva – taip, daiktus fotografuoti įdomu, reikia daug priemonių, įrankių. Eiga ilga, kartais trunka savaites, yra ką parodyti iš užkulisių. Šiuo atžvilgiu žmonių fotografija paprastesnė, įdomiai pateikti žmones kur kas paprasčiau nei daiktus. Žinoma, galima grimuoti, ištapyti kūną – bus įdomių detalių. Tačiau mūsų tikslas ne toks, mums svarbu praskleisti apšvietimo užkulisius. Pasvarstę nusprendėme, kad tokiai fotosesijai reikia vizažistės. Eiliniai žmonės ne visada būna gražūs ir tobuli kaip modeliai, o vizažistai moka paslėpti kai kuriuos jų trūkumus, išryškinti charakteringus bruožus. Jie papuošia žmones gana paprastomis priemonėmis.

Fotografė Nadežda jau dvi dienas prieš sesiją fotografavo mintyse, sugalvojo siužetą ir pasiruošė rekvizito. Vos atvykę modeliai gauna aprangą ir eina gražintis į studijos grimo kambarį. Kol juos grimuoja, prisėdame šnektelėti su projektų koordinatore Kristina ir fotografe Nadežda. Kristina pasakoja apie studiją, o Nadežda – apie savo vaizdo grafikės ir fotografės karjerą. Valanda prabėga nepastebimai, modeliai jau išgražinti, einame į studiją. Ten fotografė paruošusi juodą foną, stalelį su keliais mandarinais ir dviem vyno taurėmis. Prasideda jos „šou“.

Šiek tiek apie apšvietimą

Kad būtų aišku, apie ką toliau kalbėsime, priminsime studijos apšvietimo pradmenis ir terminus. Studijoje apšvietimą galima modeliuoti iš daugybės šviesos šaltinių, tačiau yra šeši pagrindiniai jų tipai.

1. Bendra užpildančioji šviesa. Šis šaltinis apšviečia visą aplinką išsklaidyta šviesa. Tai gali būti didelė šviesdėžė ar skliautas (vienas sau šaltinis sukurtų plokščią, neturintį šešėlių vaizdą).

2. Pagrindinė piešianti šviesa. Ji skirta svarbiausiems objektams išryškinti, šešėliams sukurti ir gyliui perteikti. Gali būti naudojama tiek su užpildančia šviesa, tiek atskirai.

3. Kontražūrinė šviesa dedama už fotografuojamų daiktų ar žmonių. Juos ši šviesa atskiria nuo fono, o kontūrus apibrėžia šviesia linija.

4. Modeliuojančioji šviesa skirta šešėliams sušvelninti, atspindžiams sukurti, tamsioms detalėms išskirti. Dažnai tam naudojami siauro šviesos pluošto šaltiniai, tarkim, blykstė su koriniu tinkleliu ar su siaurintuvu.

5. Fono šviesa skirta fonui ir antrojo plano objektams apšviesti. Ji neturi užgožti pagrindinių objektų.

Tiesa, modeliuojamąja šviesa dar vadinama speciali papildoma šviesa, kuri veikia nuolat, kai studijinė blykstė yra įkrauta. Studijinės blykstės paprastai turi dvi lempas – žybtelintį iškrovos vamzdelį ir nuolatinės šviesos lemputę, kuri formuoja vaizdą. Paprastai šios lempos būna „dvi vienoje“. Modeliuojamojo apšvietimo reikia tam, kad fotografas dėliodamas šviesios šaltinius apytikriai įsivaizduotų, koks vaizdas bus sukurtas fotografuojant. Tad šis terminas kiek painiojamas su anksčiau paminėtu 4-uoju šviesos tipu.

Pirmas raundas. Šešėliai ir fono apipavidalinimas

Pirmoji apšvietimo schema paprasta. Žiūrint iš fotografo pusės – dešinėje pakelta didelė (150 x 95 cm) „Hensel“ šviesdėžė (angl. softbox), o fonas apšviestas papildoma blykste pro korinį tinklelį (angl. honeycomb grid). Šis tinklelis siaurina šviesos spindulį ir blykstė apšviečia tik nedidelę dėmę ant fono. Blykstę reikia pastatyti pažemėje, už stalelio, kad šis ją užstotų, o šviesos dėmė atsirastų tiesiai už modelių. Nadežda su liūdesiu pasakoja, kad Maskvoje vykusioje „Fujifilm“ konferencijoje ji turėjo trumpą trikojį. Ant jo galėjo pastatyti blykstę pažemėje. Čia tai daroma paprastai – blykstė paramstoma keliomis studijoje rastomis plytomis. Fotografė nedrąsiai pasiskundžia, kad foną apšviečiančioje blykstėje nešviečia modeliuojamoji šviesa – perdegė lempa. Blykstė, tiesa, veikia nepriekaištingai, tačiau modeliuoti šviesą galima tik bandant ir klystant. Čia gelbsti patirtis ir apytikris žinojimas, kur nukreipti blykstę.

Keli bandymai, ir turime pirmuosius kadrus. Ką galime sužinoti iš šio paprasto šviesų išdėstymo? Šviesdėžė, kabanti dešinėje, meta šešėlius į kairę pusę. Kadangi ji yra virš modelių, šešėliai krinta ir žemyn. Ši šviesdėžė atlieka pagrindinės piešiančios šviesos vaidmenį. Akivaizdu, kad viršutinė nuotraukos pusė apšviesta smarkiau, o didelė šviesdėžė puikiai sklaido šviesą. Mergina ne atsitiktinai pasodinta dešinėje pusėje – jos plaukus išryškina arčiau esanti šviesdėžė.

Antroji blykstė apipavidalina foną, kad šis nebūtų visiškai juodas. Ji neturi įtakos pagrindiniam apšvietimui, tačiau padeda sukurti bendrą nuotaiką. Vienpusis apšvietimas puikiai tinka norint išryškinti šešėlius, bruožus ir sukurti gylio įspūdį.

• Pirmoji apšvietimo schema. Didelė šviesdėžė ir siauras fono apšvietimas
• Matyti į kairę pusę krintantys švelnūs šešėliai ir švelniai švytintis fonas

---

Antras raundas. Šešėlių švelninimas

Fotografuojant pagal antrąją schemą, apšvietimui papildomai naudojama dar viena (tik mažesnė – 120 x 60 cm) „Hensel“ šviesdėžė, atliekanti šešėlius švelninančios (modeliuojančiosios) šviesos vaidmenį. Ji statoma šonu į modelius, žemiau nei pirmoji.

Padaroma šviesesnė ir mažiau šešėliuota nuotrauka. Antroji šviesdėžė iš kairės pusės šviečia tokia pačia galia kaip ir pirmoji, tačiau ji yra mažesnė ir sukuria ryškesnį apšvietimą. Tokia kryžminė šviesa išlygina ryškius šešėlius, o žmones puikiai „atplėšia“ nuo tamsaus fono. Be to, išsklaidyta minkšta šviesa puikiai paslepia visas tamsias detales ir nesukelia blizgesio.

Antroji apšvietimo schema. Didelė piešiančioji šviesdėžė, mažesnė modeliuojamoji ir fono apšvietimas

Šioje kompozicijoje merginai tenka keisti aprangos detalę – kojines. Juodų pėdkelnių nematyti tamsiame fone – nuotrauka „nedžiugina“. Jas pakeitus vaizdas tampa kur kas geresnis ir vizualiai patrauklesnis. Nors apšvietimas iš esmės nepakito, pamatome, kad kitokia poza ir idėja nedera su esama apranga. Per fotosesiją galvokite apie detales ir žiūrėkite, ar viskas tarpusavyje dera.

• Rezultatas netenkina, merginos kojos susilieja su tamsiu fonu, reikia kažką keisti.
• Sprendimas – pėdkelnes keisti kojinėmis! Vaizdas tampa išsyk patrauklesnis.

---

 

Trečias raundas. Papildoma šviesa

Trečioji schema vėl kiek supaprastinama. Paliekama viena pagrindinė šviesdėžė iš dešinės ir perkeliamas fono apšvietimas. Blykstė su koriniu tinkleliu pastatoma aukštai, dešinėje pusėje. Toje pačioje pusėje ji ant fono nupiešia pailgą išsklaidytą dėmę ir apipavidalina merginos veidą. Vyras (šiame siužete – paparacas) paliekamas gilesnėje tamsoje, atrodo tarsi lendąs iš šešėlio.

Fotografė kelis kartus spusteli mygtuką. Kviečia mane: „Pažiūrėk, matai? Kaip nepasisekė su kojomis!“ Pasirodo, merginos kojos skendi tamsoje. Nadia kelia klausimą: „Ką daryti, kai kas nors pernelyg tamsu?“ Ir čia pat atsako: „Apšviesti!“

Greitai sumontuojama antra blykstė su tūba, vadinamuoju šviesos siaurintuvu (angl. snoot). Šios blykstės šviesa nukreipiama būtent į nederančią tamsią dėmę nuotraukoje. Siaurintuvas naudojamas tam, kad šviesa kristų tik ten, kur reikia. Ši blykstė tampa modeliuojančiąja šviesa.

Pagrindinė piešiančioji šviesdėžė pristumiama arčiau modelių. Nadežda aiškina, kad taip galima išryškinti detales. Kuo toliau šviesos šaltinis, tuo šešėliai švelnesni ir tolygesni, geriau išsklaidoma šviesa. Kuo jis arčiau, tuo šešėliai gilesni, ryškesnės smulkios detalės ir faktūros. Kadangi šviesa dabar gerokai arčiau merginos, vyras panyra šešėlin. Dar keli spragtelėjimai – kadras pavyko. Papildomas siauras šviesos spindulys iš tamsos išplėšia merginos kojas, nuotrauka atrodo puikiai.

Šios apšvietimo schemos esmė – šviesos modeliavimas ir stebėjimas. Visi skaitmeniniai fotoaparatai gali rodyti nuotraukas. Būtina peržiūrėti bandomuosius kadrus, paieškoti trūkumų ir mėginti iš karto juos ištaisyti. Kaip ir šiame pavyzdyje – ten, kur trūksta šviesos, jos reikia padaryti daugiau. Norint išryškinti ar paslėpti faktūras patartina keisti pagrindinės piešiančios šviesos vietą. Konkretiems plotams apšviesti naudojami siaurintuvai.

• Trečioji schema. Pakeista foną apšviečiančios lempos vieta
• Merginos kojos per daug aptemdytos

---

 

• Apšvietimui naudojamas papildomas šviestuvas, siauru šviesos spinduliu apšviečiantis merginos kojas
• Vizualiai nuotrauka atrodo kur kas geriau. Nėra nepageidaujamų tamsių vietų

 

---

 

Ketvirtas raundas. Kontūrų piešimas

Ketvirtuoju apšvietimo išdėstymu Nadežda demonstruoja, kaip kontražūrine šviesa piešiami ryškūs kontūrai. Pagrindinė šviesdėžė perstumiama į kairę pusę, o kontražūrinei šviesai sukurti naudojama blykstė su tinkleliu. Merginai tenka atsistoti, kad būtų galima nupiešti daugiau kontūrų. Po kelių bandymų randama gera vieta kontūrą piešiančiai blykstei.

Iš kairės pusės pagrindinė šviesa apšviečia vaikiną ir merginą, o siaura kontražūrinė šviesa nupiešia šviesias linijas iš dešinės pusės. Ji sukuria ryškų merginos kontūrą ir tarsi atplėšia ją nuo fono.

Ketvirtas raundas. Kontūrų piešimas  

Ketvirtoji schema. Šviesdėžė iš kairės pusės ir kontražūrinė šviesa iš dešinės

Nepakeitusi apšvietimo schemos fotografė sukuria dar vieną kompoziciją. Pagrindinę šviesą dar labiau priartina prie modelių. Kontūrą piešia dviem blykstėmis. Visiems nubalsavus, vaikinas priverčiamas išsirengti iki pusės. Fotografė liepia modeliams sustoti vienam šalia kito, spragteli kelis kadrus. „Nedžiugina“, – konstatuoja Nadežda (citata iš jos mėgstamiausio anekdoto). Pribėgusi perstato modelius, rodo, kaip atsistoti, lipdo naują kompoziciją. Dar keli kadrai. „Džiugina!“ – šūkteli.

Iš šios kompozicijos sužinome, kad kontūrus piešianti šviesa turi srūti siaurai, nesisklaidyti ir būti už fotografuojamo daikto ar žmogaus. Taip sukuriama siaura šviesi kontūrinė linija.

• Pernelyg apšviestas petys, o koja dingsta šešėlyje
• Šiek tiek nuleista kontražūrinė lempa. Kontūras nupieštas gražiai, nėra „pranykusių“ vietų

---

• Ketvirtoji schema. Pakoreguotas apšvietimas: šviesdėžė pastumta arčiau modelių ir šviečia labiau iš šono
• Kontražūrinė šviesa nutaikyta aukščiau, apšviečia merginos plaukus ir vaikino veidą. Pagrindinė šviesdėžė apšviečia sceną iš kairės pusės

---

 

Penktas raundas. Siaura šviesa

Paskutinis siužetas – portretas. Šviesa priartinama prie kairės modelių pusės. Ant šviesdėžės užmaunamas maišas su siaura iškarpa – padaroma siaura (13 x 112 cm) šviesos juosta. Klausiu, ar dabar bus striplaitas (angl. strip light reiškia ilgą ir siaurą šviesos šaltinį). „Taip taip, darom „stripą“, – patvirtina Nadia.

Ši siaura šviesa labai tinka tokiam glaudžiam portretui, nes abiejose pusėse sukuria švelnius šešėlius. Jei būtų panaudotas visas šviesdėžės plotas, portretas atrodytų pernelyg plokščias. Vertikaliai išsklaidyta šviesa sumažina atspindžių kiekį ir sušvelnina vertikaliai sklindančią šviesą.

Penktoji schema. Portretas naudojant šviesdėžę su užmautu maišu ir siaura iškarpa jame, sukuriančia ilgą ir siaurą šviesos ruožą

Šios pamokėlės esmė – siaura šviesa. Šešėliai driekiasi tiek į kairę, tiek į dešinę pusę. Į viršų pakelta šviesdėžė sukuria švelnius, žemyn krintančius šešėlius. Toks apšvietimas tinka ir viso ūgio portretams – vertikaliai srūvanti šviesa tolygiai apšviečia visą žmogų, viename ar abiejuose šonuose sukuria gylį išryškinančius šešėlius. Pašalinis efektas – įkypi brūkšneliai modelių akyse. Teisingai sakė Scottas Kelby – žiūrėkite į modelių akis ir suprasite, kaip ir koks apšvietimas buvo išdėliotas studijoje.

 

• Portretas. „Susiaurinta“ šviesdėžė sukuria šešėlius abiejose pusėse ir išryškina nuotraukos vidurį
• Portretas su įkypais „susiaurintos“ šviesdėžės brūkšneliais akyse

---

 

Apibendrinimas

Pradžioje norisi pasidžiaugti, kad fotosesija pavyko. Rezultatais liko patenkinti ir modeliai. Panaudoję skirtingas apšvietimo schemas parodėme, kaip sukurti išraiškingai šešėliuotą vaizdą, sušvelninti šešėlius, išryškinti pageidaujamas detales. Tiesa, ne viską galėjome atskleisti, tam ir viso žurnalo neužtektų. Nepanaudojome reflektoriaus, kuris yra vienas svarbesnių fotografo įrankių modeliuojant šviesą (juk vietoj antros šviesdėžės pakabinus reflektorių šešėliai taip pat sušvelnėtų). Neparodėme, kokius ratilus akyse nupiešia „grožio dubuo“. Siluetas matyti tik iš reportažo nuotraukų.

Kita vertus, fotografės Nadeždos Romanovos padedami parodėme vieną svarbiausių dalykų – fotosesijoje svarbu viskas. Geras grimas išryškina žmonių bruožus. O rekvizitas – keli niekučiai – pagyvina ar iš esmės pakeičia rezultatą. Pagalvokite, ką turite namuose? Gal po ranka pasipainiojęs kočėlas yra kaip tik tai, ko reikia linksmam poros siužetui? Fotografui svarbu būti komunikabiliam ir linksmam, susidraugauti su fotografuojamaisiais. Niekada nepamaišys arbata, vyno taurė ir atpalaiduojanti muzika. Norint, kad pavyktų fotosesija, visos detalės turi būti nepriekaištingai suderintos.

Saulius Pakrijauskas

Žurnalas „FOTO“

Dėkojame:

• „studijaPRO“ studijai.
• Fotografei Nadeždai Romanovai už praskleistus užkulisius, įdomų siužetą, linksmą atmosferą ir gražias nuotraukas.
• Fotografui Tomui Viršilui už išraiškingai įamžintus užkulisius.
• Vizažistei, kirpėjai ir modeliuotojai Alai Volkovai už modelių pagražinimą.
• Projektų koordinatorei Kristinai Gedminaitei už profesionalumą ir malonų bendradarbiavimą.
• Modeliams Rolandui ir Vilmai už drąsą ir gerą nuotaiką.
• Direktoriui Mindaugui Armonavičiui už pagalbą rengiant fotosesiją.