Garsaus portretų meistro patarimai

2014.03.29 Straipsniai: Fotografavimas 21 11361

Algimantas Aleksandravičius Mildos Kiaušaitės foto

Mėgstantiems fotografuoti portretus gali būti naudingi vieno žinomiausių Lietuvos portreto meistro Algimanto Aleksandravičiaus patarimai.
Fotomenininkas mano, kad kuriant portretus, galima nutolti nuo pagrindinės idėjos, siūlyti žmogui, kurį norima įamžinti, žaisti žaidimus, įvairiai provokuoti, tarkime, leisti ne tą muziką, kurią jis mėgsta.

A.Aleksandravičius teigia:

Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka
Derėtų laužyti stereotipus - tai, ką žinote, ir bandyti visiškai kitaip pažiūrėti į tai, ką darote. Taisyklių nėra. Kompozicijos negalima išmokti, ją turi jausti. Mokytis galima techninių dalykų, meno istorijos, bet paties meno išmokti neįmanoma.
Ar pradedančiajam fotografui verta išbandyti, kas vadinama stereotipais, taisyklėmis, klasika, po to laužyti? Galiu pasakyti, kad taisyklių nėra. Mokytis galima visko, bandyti pakartoti, kaip dirba vienas ar kitas fotografas, jų kūrybos raidą. Tačiau viešumoje tų darbų nederėtų rodyti.
Labai svarbi yra pradinė idėja. Jei ketinate fotografuoti žmogų, puiku, jei šiek tiek juo pasidomite. Turiu galvoje, kai bendraujate su žmogumi, kurį portretuojate. Kai fotografuoju kūrybinius žmones, jiems būna malonu, jei ką nors apie juos žinau – poeziją, spektaklius, filmus, skaičiau recenzijų. Reikia daryti namų darbus. Tada būna apie ką kalbėti.
Būtina stengtis pačiam kalbėti. Portretus kuriantis fotografas turi būti plepus, bet ne plepys. Nereikia leisti kalbėti žmogui, kurį fotografuoji, nes jei jis bus išsižiojęs, atrodys neestetiškai. Geriau, kad jis bendrautų akimis. Būna žmonių, kurie visai nenori su jumis kalbėti, kurie galbūt iš prigimties uždari – tai reikia suprasti.
Fotografuojant labai padeda foninė muzika.
Nereikia bijoti improvizuoti. Pirminė idėja, tai ką, esi sumanęs, labai kinta, todėl nedera dantimis įsikandus jos laikytis, jei tai nėra ilgalaikė koncepcija, serijinis darbas.
Antrą planą mėgstu režisuoti – kad ten kas nors judėtų ir būtų daugiau gyvasties. Turėtumėte žinoti, kokio norite pirmo ir kokio antro plano.
Portretas gali būti visoks – užimantis šimtąją dalį fotografijos, rodomas tik jo fragmentas, atskleidžiamas per detalę ir taip toliau. Tarkime, užtektų nufotografuoti buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Sergejaus Gorbačiovo dėmę ant galvos, ir visi jį atpažintų. Užtektų disko ir kažkur toli esančio veido, kad galima būtų suprasti, jog tai – sportininkas Virgilijus Alekna. Tokiu būdu galima fotografuoti daugeliui pažįstamus žmones.
Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka
Svarbus dalykas – nuotraukų peržiūra ir atsirinkimas. Skamba žiauriai, bet „nereikia bijoti žudyti savo vaikų“. Turiu galvoje fotografijas. Geros bus dvi ar trys. Tačiau turite būti žiaurus sau ir palikti tik vieną, o kitas užmiršti, kad ir kaip skaudėtų.
Fotografuojant su plačiakampiu objektyvu, reikia stengtis, kad jis nekraipytų ir nedarytų iš žmogaus parodijos. Vengiu portretų kraipymo, nes tai nepagarbu.
Pats dažniausiai fotografuoju plačiakampiu ir 50mm objektyvu. Ką manau apie portretinius 85mm, 100mm ir panašiai? Esmė tokia: nesvarbu, koks objektyvas ir kokia kamera. Svarbu, ką sumąstysi, padarysi, atsirinksi..
Manau, kad galima sėkmingai fotografuoti portretus ne tik veidrodine fototechnika, bet ir „muiline“, mobiliuoju telefonu ir taip toliau. Aišku, geresnė technika profesionalo rankose yra koziris. Tačiau galima dirbti su bet kokia technika. Yra dvi fotografų kategorijos – vieni kalba vien apie techniką, kiti – apie meną. Pirmieji ir lieka prie technikos, šiek tiek ironizuojant - nuo ryto iki vakaro valo nuo jos dulkes. Jie išmano labai daug, bet nekuria geros fotografijos. O yra pasaulinių fotografų, kurie nuomoja kameras, savo net neturi, o kuria meną.
Fotografuojant reikia klausyti pasąmonės. Išsilaisvinti. Nėra nieko svarbiau, kaip būti savimi. Tada prie jūsų portretuojamas žmogus jausis laisviau ir komfortabiliau. Būkite nuoširdus ir tikras.
Fotografavimą galima paversti žaidimu. Tarkime, portretuojamo žmogaus paprašyti atsakyti: ko paklaustumėte Dievo, jei žinotumėte, kad jis jums pasirodys trims minutėms? Įgarsinto atsakymo nereikia, tiesiog tuo pasinaudoji ir tuo metu fotografuoji užsigalvojusį žmogų. Tokių dalykų galima sumanyti daug.
Ką manau apie kadravimą? Teigiama, kad tikras fotografas turi sukadruoti vaizdo ieškiklyje ir fotografuoti. Esu iš fotografų, sakančių: jei gali nukirpti bent kiek, kad nuotrauka pagerėtų, taip ir padaryk. Ironizuojant - kapok kirviu, graužk dantimis. Kai nukerpi, nuotrauka gali visai kitaip suskambėti. Iš nieko galima padaryti įsimintiną dalyką.
Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka
Apie šviesą... Naudoju pačius pigiausius būdus – lauko šviesą arba stalinę lempą. Galima net su žvake šviesti. Tai, ką naudoju, 90 proc. tai yra vienos krypties šviesa. Studijinių darbų turiu labai nedaug.
Kodėl dauguma mano darbų nespalvoti? Esu taip pripratęs ir atstovauju tą Lietuvos fotomenininkų mokyklą, kurioje dominuoja juodai balta fotografija. Tada labiau išryškėja dominantė, spalvos neblaško, galima geriau parodyti esmę. Tokia labiau tinka psichologinei portreto fotografijai.
Užmerktos portretuojamo žmogaus akys gali pasakyti ne mažiau, negu atmerktos, o net daug daugiau.
Labai svarbu, kad fotografijoje būtų paslapties.
Portreto esmė – vidinė gelmė.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Aleksandravičius yra vienas žinomiausių mūsų krašto portreto meistrų. Jis yra surengęs per 100 personalinių parodų, išleidęs 15 autorinių albumų.
Patarimai buvo pasakyti per šių metų SNAP konferenciją Vilniuje ir po to pačiai autorei bendraujant su A.Aleksandravičiumi.
Rasa Pakalkienė

Vertinimas84.5

Komentarai

Turinys

F.A.K

2014.03.30, 19:10, vertino: Gerai, , rašė:
galingas fotografas...

Vytenis P.

2014.03.31, 06:19, rašė:
Taip, galingas. Patinka man A. Aleksandravičiaus portretai. Tačiau dėl keleto iš šių teiginių (ir jų vidinių prieštaravimų) pasiginčyčiau kur prie alaus bokalo :)

6.0

F.A.K

2014.03.31, 06:51, vertino: Gerai, , rašė:
Tai manau galima drąsiai ginčytis, tą jis ir akcentuoja,tuom ir pasireiškia kiekvieno asmenybė ir braižas

1.3

Badas

2014.03.31, 15:07, rašė:
Mano nuomone, labai teisingi teiginiai. Tik prie vieno prisikabinciau: "kompozicijos negalima išmokti, ją turi jausti". Sioje vietoje sakyciau taip: "Galima ismokti jausti kompozicija". O gal netgi ne "ismokti", o "tapti jaucianciu". Tiek kompozicijos pajauta, tiek menas - nera tai, kas arba duota, arba neduota. Yra kazkoks procentas talentu, kuriems duoda nuo gimimo, yra kazkoks procentas beviltisku, kuriu gyvenimo prasme slypi kitose srityse, o visi kiti rezultatu pasiekia nuolatiniu entuziastingu darbu.

15.7

F.A.K

2014.03.31, 15:13, vertino: Gerai, , rašė:
O gal irgi be reikalo prisikabintumėt :),juk kiekvienas portretas- skirtinga situacija,ypac jei portretai gyvenimiski, tai ir "gimdai" kompozicija cia ir vietoje...

Badas

2014.03.31, 15:33, rašė:
Cia klausimas apie tai, ar imanoma ismokti "kokybiskai" gimdyti kompozicija esant skirtingoms situacijoms. Kvestionuojamas momentas - ismokti.

3.8

Debesuotas

2014.03.31, 16:26, rašė:
Čia va ką tik gimė man tokia mintis galvoj dėl kompozicijos. Kompozicijos išmokt turbūt galima tiesiog tvarkant savo kambarį ar savo darbo vietą. Pažvelkit į savo stalą, na puiki kompozicija, viskas tvarkingai sudėliota, mažesnis objektai prie didesnių, sudėliota patogiai, pasiekiamai, tvarkingai ir taip, kad neblaškytų dėmesio. Gal čia ir yra "raktas" į tą tvarkos kaip kompozicijos suvokimą ir tokiu būdu irgi yra mokomasi, kad kiekvienas daiktas turi savo vietą tam tikroj erdvėj ir kad nuo tos jo vietos priklauso bendra harmonija ir bendras vaizdas :)

6.3

Fotos

2014.04.01, 08:53, rašė:
Debesuotas rašė:
Pažvelkit į savo stalą, na puiki kompozicija, viskas tvarkingai sudėliota, mažesnis objektai prie didesnių, sudėliota patogiai, pasiekiamai, tvarkingai ir taip, kad neblaškytų dėmesio.

Tamsta esate pedantas. Toli gražu ne visi tokie.

1.3

kkd444

2015.03.19, 04:33, rašė:
Ačiū dievui.

F.A.K

2014.03.31, 19:04, vertino: Gerai, , rašė:
Yra tie vadinami "banalus ", "klasikiniai" portretai,na kad ir peisažai ir t.t kur nse kiekvienas gali isspaust kazka naujo tiek rakurso,o tuo paciu ir kompozicijos prasme..va cia pagrindus nori nenori - turi ismokt. O griztant prie tų kelių-išskirtinių rakursų,-šito neišmoksi.Ar sutinkat ,kad kitoks rakursas bus taip pat dažniausiai naujoviška kompozicija?

kavolis

2014.03.31, 16:16, rašė:
išmokti ir jausti skiriasi tuom, kad vienas natūraliai padro, pvz.., trečdalių taisyklę, o kitas kadruodamas ja turi omeny sąmoningai. Čia pateiktose 3-ose nuotraukose šis principas irgi akivaizdus. Visgi tų "jaučiančių iš vidaus" darbai yra labiau kabinantys.

1.3

Nerijus Kuzmickas

2014.04.01, 07:27, vertino: Gerai, , rašė:
vaJėzau kiek brokų straipsnyje, siųsčiau p. Albertui patikrinti nuotraukas:)

joke, peace:)

5.1

bohema.

2014.04.01, 08:56, vertino: Gerai, , rašė:
Arba įmesti nuotraukas į srautą ir pažiūrėti, ar neišminusuos. ;)

5.1

Albertas K (išsitrynęs) 2014.04.01, 10:51, rašė:
Oi tu Nerijau, Nerijau koks tu padykęs. :) Pirmoji nuotrauka žinoma trečdalių taisyklė – klasika – su aktyviuoju viršutiniu dešniuoju tašku. Antrojoje panaudotas santykis 2:4, trečioji 4:6. Pirmojoje žmogų žinau, antroji manau yar kompozitoriaus, trečioji turėtų būti dailininkas. Man labiausiai prie širdies trečioji, tai kažkas tookio... nuostabaus. Gerbiamieji, mano žaliu supratimu, kompoziciją reikia žinoti, nes žinojimas labai padeda, palengvina kūrti. Kompozicijos taisyklių esmė yra valdyti – vesti žiūrovo žvilgsnį ten kur autoriui reikia, siekiant nukreipti jo minčių srautus taip, kad jis savaip suprastų jūsų – autoriaus – idėją taip kaip jum – kūrėjams reikia. Man pirmoji matematikas, antroji – studentas natą praleido, trečioji – džiaugsmo spinduliai. Čia visur svarbiausia kontrastuojanti aštruma, kurios dėka užtikrintas tikrumos pojūčio perteikimas –juodai baltos fotografijos privalumas. Rašau čia aš jum visokias nesąmones...ir šypsausi, nes "paties meno išmokti neįmanoma". Mene neįmanoma pasakyti kas yra gerai, o kas blogai, o jeigu pasakai, tai vadinas pamelavai, nes jausmus nusakyti neįmanoma, o menas yra tik ten kur kalbama jausmai, o vaizdas (fotografijoje) tik priemonė tiems jausmams išreikšti, perteikti. Oi vyrai, vyrai – meno pagrindinis tikslas daryti žmogui gera, o darydami savo nuotraukomis kitiems gera, jūs ir patys gerėjate. Netikit – paklauskit savo moterų, joms tai prigimtis, taip sakant – nuo Dievo. Menas tai kasdienybės nekasdieniškumas, kitais žodžiais tariant –netikėtos tiesos įspūdis. Pasakysiu jum tokią nesąmonę – geometrinė kadro dominantė, kurią būtina papildyti, fono turiniu, šviesos srauto savybėmis tokiomis, kaip šešėlis šviesoje, atsispindėjusi šviesa, šešėlių ir pustonių tarpusavio snatykis ... ir detalių išdėstymu kadre. Tokios sąvokos atplėštas fonas, aktyvus fonas, neaktyvus fonas – visda tai iš tos pačios kompozicijos. Kolega kalba apie rakursą, bet nežino, kad savoka "rakursas" yra kiniošnykų sąvoka, o fotografijoje tai fotografavimo kampas, kryptis. Atrodo tas pats, bet ir ne. Kam ta geometrinė kadro struktūra? – Antano kalba kalbant, – mano sofistiniai svaisčiojimai – ji geros nuotraukos esmė, nes iš šios struktūros išplaukia, gimsta, išaiškėja įvykio turinys, arba to įvykio nuotaika. Štai kas ta kompozicija, o menas Dievo kalba su žmonėmis ir jūs – kūrėjai– tik tos kalbos žodžiai, savotiški tarpininkai. Būdami tarpininkais jūs, tuo pačiu esate tyrinėtojais, mąstytojais, ieškotojais...Jūs savo kūryba veikaite mane, mano jausmus. Viena iš pagrindinių meno funkcijų yar bendravimo užtikrinimas tarp visiškai skirtingų žmonių, kurie gal būt niekada nesusitiks (leonardas de Vinči ir aš ar tu) Jūs savo kūriniais pateikiate man savo subjektyvų požiūrį į tam tikrus daiktus, įvykius ar žmogų ir aš pradedu jausti estetinį pasigėrėjimą arba ne. Kai kūrinyje nėra kompozicijos to kūrinio emocinis, estetinis poveikis silpnas. Kiekviename kūrinyje yra voienokia ar kitokia kompozicija, tik gal būt vienuose ji ryški, nes darbas padarytas su mokėjimu, o kitoje " aš laužau kompozicijos taisykles" arba parodau, kad esu nemokša. Kompozicija nuotraukoje tai tas pat kaip Betchoveno devintoji simfonija. Sugriaukite jos kompoziciją ir ji taps barškėjimu. Menas ir kompozicija arba kitais žodžiais tariant vaizdo vidinė struktūra neatsiejami. Kompozicija ne kas kita kaip garmonija. Lietuviškai būtų tobulumas, bet lietuviškai truputį kitokia potekstė. Štai jums kompozicijos taisyklė – fotografuojant reikia žiūrėti, kad vieno daikto šešėlis nekristų ant kito daikto, nes tuomet tas daiktas ant kurio krinta šešėlis tampa nesuprantamu, bet kodėl šios taisyklės napanaudoti atvirkščiai siekiant padaryti taip, kad atsirastų ne supratimas, bet atsirastų paslaptingumas.Meninės fotografijos esmė –kalbėti alegorijomis, kurių iššifravimas glūdi tos nuotraukos kompozicijoje, kai tarp vaizde esančių objektų nustatomi pasąmoniniai ryšiai, esantys jų formose priklausomai nuo kiekvieno iš mūsų intelektualumo. Tie ryšiai yra kompozicijos taisyklės padedančios tuos ryšius nustatyti, pamatyti ir pajausti estetinį pasitenkinimą vadinamą grožio pajautimu, suvokimu. Grožis meninėje fotografijoje (žr. čia įdėtas nuotraukas) tai ne tai kas gražu visiems, o tas grrožis kuris pajuntamas,kuris ateina per sąmonę. Man – minčių spinduliai – paskutinė nuotrauka. Ai, Nerijau... :) velniai nematė tų kompozicijos taisyklių..., nes jeigu kalbėti apie dar vieną kompozicijos taisyklę kuri sako, kad vienas iš būdų valdyti žiūrovo dėmesį yra objekto patalpinimas juodame fone, tai galima nusišnekėti ir iki absurdo, kuris meninėje fotografijoje yra ne kas kita, kaip labai giliai paslėta tavo – kūrėjo – imtis kuri yra ne kas kita kaip tavo sąmoningas tikslas nustatyti vaizde tokius objektų tarpusavio ryšius, kad man žiūrovui per sąmonęje atsirandančius įvaizdžius gimtų tai ką tu norėjai man pasakyti. Portrete svarbiausia tai kad autorius taip įstato žmogų į vaizde esančių objektų tarpusavio ryšių sistemą, kad aš suvokdamas tų ryšių semnatines reikšmes sakau, kad Aleksandarvičius čia visur kalba apie vieną ir tą patį Mefistofelį (žr. juodo ar pilko fono emocinį poveikį mano sąmonės jo suvokiamai emocinei prasmei) esantį kiekviename iš mūsų –vyrų – ir kurio taip trokšta mūsų mylimos moterys. Viskas Nerijau... viskas... eina viskas po velnių su visomis kompozicijos taisyklėmis...

Nerijus Kuzmickas

2014.04.01, 20:25, vertino: Gerai, , rašė:
: )

Rami_4

2014.06.21, 17:19, vertino: Gerai, , rašė:
Kiek teko matyti ir klausyti šio fotografo, tai pirmas įspūdis geras. Tiesmukiškas, turintis humoro jausmą bei nuomonę. Mano fotografijas prieš kitus žiūrovus sulygino su žemėmis ir tuo labai džiaugiuosi, judu į priekį. :)

joys

2014.08.06, 22:43, rašė:
Buvau. Klausiau. Labai patiko.

Žalia Bitė

2014.10.17, 09:03, rašė:
Manau, kiekvienam fotografui būtų pravartu žinoti, kad nėra juodai baltos fotografijos, kaip negali būti karštai šalto ledo ar tamsiai šviesaus dangaus. Tai yra NESPALVOTA fotografija:)

4.8

1Photo

nesiseka 2014.10.30, 12:49, rašė:
Kiek tas autorius seimu siugriove. Tikras bulius jaunysteje buvo :D

Vaidas Vinx

2014.11.19, 21:09, vertino: Gerai, , rašė:
O šitai čia prie ko???

kkd444

2015.03.19, 04:37, rašė:
Svarbu kažką pasakyti - taip kalbėjo vienas pažįstamas. Bet tik apie portretus kalbat- negi daugiau nieko nėra? Būtų įdomu ir kitos sritys.

2.6