Kokiu režimu dažniausiai fotografuojat?
Automatinis
144 balsai: 17%
Įvairios programos
105 balsai: 13%
Diafragmos prioritetas
270 balsų: 33%
Išlaikymo prioritetas
53 balsai: 6%
Įvairūs rankiniai režimai
258 balsai: 31%
Viso balsų: 830
Kaip siejasi išlaikymas
i, diafragma
ii, jautrumas? Kaip ir kokiu atveju kiekvieną iš jų naudoti? Kam teikti pirmenybę, ką galima palikti automatikai?
Dauguma fotografuojančių (nekalbu apie profesionalus bei į tą pusę linkstančius) nustato ant režimo „AUTO“ ir pleškina į kairę ir į dešinę, visai nesusimąstydami, kokios viso to pasekmės.
Kalbėsiu tik apie visiškai rankinius nustatymus, neliesdamas kiekviename fotoaparate naudojamus portretų, nakties, peizažų fotografavimo rėžimų.
Taigi, tam, kad suprasti šių nustatymų reikšmę, reikia suprasti fotoaparato veikimo principus. Tiek juostai, tiek skaitmeniniams kompaktiniams, tiek patiems profesionaliausiems tie principai vienodi.
Išlaikymas
Pirmiausia – kas yra išlaikymas? Angliškai tai vadinama „Shutter speed“, kas gal netgi tiksliau atitinka tikrąjį šios dalies veikimą. Pabandysiu paaiškinti, kas tai.
Tiek juostos kadras, tiek skaitmeninio fotoaparato matrica
i yra labai jautrūs šviesai – juosta, palaikyta šviesoje, tampa netinkama naudoti po labai trumpo laiko (gal kai kurie pamena, kai patys, tėvai ar draugai seniau juosteles į kasetes sukdavo visiškoje tamsoje arba specialiuose medžiaginiuose maišuose, kur sukišdavo rankas, kad vidun nepatektų šviesa). Matrica, aišku, netaps netinkama naudoti, tačiau jei ją ilgiau apšviesime, jos jautrūs šviesai elementai rodys tik ryškią baltą šviesą – naudos iš tokios nuotraukos bus nedaug. Tam, kad gautume normalų atvaizdą ant juostos kadro ar ant matricos, reikia labai tiksliai apskaičiuoti laiką, per kurį šviesa pateks ant jų paviršiaus. Laikas paprastai skaičiuojamas nuo dešimčių sekundžių (tamsoje) iki kelių tūkstantųjų sekundės dalių. Fotoaparate yra įmontuotas specialus įtaisas, vadinamas užuolaidėlėmis, kuris atidaro
angą prieš juostą/matricą, ir po nustatyto laiko ją uždaro. Išlaikymas ir yra tas nustatymas, kiek laiko bus apšviečiamas kadras. Nesunku suprasti, kad kuo ilgesnis išlaikymas, tuo ilgesnį laiko tarpą šviesa iš objektyvo
i apšviečia kadrą, tuo šviesesnis bus atvaizdas juostoje/matricoje. Taip pat šis nustatymas labai reikšmingas fotografuojant judančius objektus – jei objektas pasislinks fotoaparato atžvilgiu, nuotraukoje jis atrodys sulietas, neryškus. Tai paaiškina stovo naudojimo reikalingumą fotografuojant nejudančius objektus prietemoje. Lygiai taip pat pasidaro aišku, kodėl fotografuoti, laikant fotoaparatą rankose būtina nustatyti išlaikymą trumpesnį nei 1/10-1/100 (priklauso nuo objektyvo židinio
i nuotolio ir rankų tvirtumo). Kitaip rizikuojame sudrebinti kamerą, taip gaudami neryškų atvaizdą. Plačiau:
terminai.
Diafragma
Diafragma – mechanizmas, reguliuojantis pro ją praeinančios šviesos kiekį. Ją padaryta iš 2-10 ar daugiau metalinų plokštelių formuojančių keičiamo diametro skylę. Pro šią ertmę patenka šviesa. Paskirtis panaši, kaip ir išlaikymo – valdyti pro objektyvą patenkančios šviesos stiprumą, tik, skirtingai nei išlaikymo, diafragmos mechanizmas visada būna objektyve, tačiau valdomas jis iš fotoaparato elektronikos arba specialios mechanikos pagalba. Jei kalbėti paprastai – kuo didesnė diafragma, tuo didesnė objektyvo skylė, tuo daugiau šviesos pro ją praeina.
Diafragmos dydis matuojamas f/skaičiu. pvz. f/2 - didelė diafragma (žargonu 'skylė'), f/16 - maža diafragma. Plačiau: terminai.
Ypatybės
Kuo skiriasi šių abiejų mechanizmų panaudojimas? Jei ignoruoti ryškumo gylį bei gaunamo vaizdo kokybę, ir jei fotografuoti pastovioje šviesoje – iki tam tikros ribos niekuo. Galima lygiai taip pat pridaryti diafragmą ir padidinti išlaikymą, kaip ir atidaryti diafragmą bei sutrumpinti išlaikymą. Tas skirtumas jaučiasi tik fotografuojant, kai apšviečiama blykstės
i pagalba. Kadangi blykstė šviečia labai stipria šviesa ir labai trumpą laiką (tūkstantosios sekundės dalys), nuo objekto atsispindinčią šviesą galima valdyti tik diafragma, juo labiau, kad labai retas kuris fotoaparatas leidžia išlaikymo užuolaidėlių bei blykstės sinchronizaciją didesniu, nei 1/300 sek. greičiu (užuolaidėlių ir blykstės sinchronizacija – blykstės šviesos impulso ir užuolaidėlių atsidarymo suderinimas taip, kad apšviečiama būtų tik tada, kai užuolaidėlė atsidaro.). Jei užuolaidėlės atsidarys ir užsidarys didesniu greičiu, nei blykstė nušvies fotografuojamą objektą, gautas kadras bus arba nepakankamai eksponuotas, arba eksponuota bus tik dalis kadro (yra išorinės blykstės, kurios leidžia naudoti daug trumpesnį išlaikymą).
Nuo diafragmos priklauso jau minėti ryškumo lauko gylis (DOF
i) bei gauto vaizdo kokybė. Daugumos objektyvų optimaliausia kokybė (detalumas, spalvos, mažiausi iškraipymai) gaunama tada, kai diafragmos skaičius yra F6-F11. Kuo plačiau atverta diafragma, tuo labiau bus „minkštas“ vaizdas, didinant diafragmos skaičių virš F16 kokybė irgi prastės, todėl reiktų vengti kraštutinių reikšmių, ypač neturint pakankamai patirties.
Jautrumas
Paskutinis, bet nemažiau reikšmingas dydis – jautrumas. Žymima ISO vienetais – kuo didesnis skaičius, tuo juostos (matricos) jautrumas didesnis, tuo prastesnė kokybė. Tiek juostų, tiek skaitmeninių fotoaparatų jautrumas kinta maždaug nuo 100 iki 1600 ISO vienetų. Yra ir specialios paskirties juostų, kurių jautrumas 50 ir mažiau. Juostos ir matricos kokybės skirtumus prie didelių jautrumų galima atskirti plika akimi – didesnio jautrumo juosta būna labiau grūdėta, o vaizde iš matricos atsiranda vadinamieji triukšmai – spalvinės dėmės ten, kur jų neturėtų būti.
Naudojimo subtilybės
Manau, pats laikas pagrįsti, kodėl neverta naudoti pilnos automatikos nustatymų. Automatikai svarbiausias kriterijus yra tik kad matytųsi vaizdas. Kokybė, triukšmai ir kiti svarbūs kriterijai lieka antrame plane. Tai ypač pastebima fotografuojant mažiau apšviestose vietose, vakare, patalpoje. Tarkim, fotografuojant vakare patalpoje su įmontuota blykste automatika dažniausiai sukelia ISO (padidina jautrumą), atidaro diafragmą, išlaikymą nustato 1/30 sek. Tokio kadro tamsesnėse vietose matyti triukšmai, kompiuteryje išdidinus nuotrauką 100 proc. (iki originalaus dydžio) visi trūkumai dar labiau išryškėja.
Fotografuojant sudėtingomis sąlygomis (silpnas apšvietimas, nenatūrali šviesa, negalima naudoti blykstės) svarbiausia pasirinkti, kam teikiami prioritetai. Ar svarbiau kokybė, nei užfiksuotas vaizdas, ar svarbiau užfiksuoti vaizdą, mažiau dėmesio kreipiant į kokybę. Aišku, visada pasitaiko tokių situacijų, kai nėra pasirinkimo, tačiau daugeliu atveju sprendimas tikrai yra. Pabandysiu parašyti (panagrinėti) keletą konkrečių atvejų ir patarsiu kokius nustatymus naudoti.
Norint nufotografuoti kurio nors pastato (ypatingai tokio, į kurį patenka mažiau šviesos, taip pat vakare) interjerą, reiktų naudoti stovą (galima tiesiog padėti fotoaparatą ant stabilaus pagrindo), šiek tiek pridaryti diafragmą ir pasirinkti išlaikymą nuo vienos iki keliasdešimties sekundžių – priklauso nuo apšvietimo stiprumo. Tokiu atveju tikslinga naudoti fotografavimo uždelsimą – spaudžiant fotografavimo mygtuką ir iškart fotografuojant fotoaparatas bus bet kokiu atveju sujudintas.
Ten, kur trūksta apšvietimo, bet yra daugiau judesio, reiktų pilnai atidaryti diafragmą, sukelti jautrumą tam, kad galima būtų naudoti kuo trumpesnį išlaikymą. Jei judesiai nestaigūs – galima naudoti ir 1/20 sekundės, tačiau jei judama greičiau (sportas) – gali būti per mažai ir 1/80 sekundės. Protingiausia bandymų keliu pasirinkti optimaliausią variantą, kad nebūtų nei išplaukęs vaizdas nuo per ilgo išlaikymo, nei dideli triukšmai dėl padidinto jautrumo.
Portreto fotografijai dažniausiai naudojama pilnai atidaryta diafragma, ir jei apšvietimas dirbtinis bei pastovus (halogeninės lempos) – pakankamai ilgi išlaikymai. Jautrumas sumažinamas iki minimumo, siekiant maksimalios kokybės.
Autorius:
Andriusha