Visur galima išvysti skandavimus, esą RAW formatas daug pranašesnis, nei JPEG ar TIFF. Tai, aišku, visiška tiesa, tačiau informacijos tokie pareiškimai duoda tikrai nedaug. Tikimės, kad daugumai šis klausimas ne tik aktualus, bet ir smalsu sužinoti konkrečius privalumus bei trūkumus. Juo labiau, kad bet kuris iš mūsų nori kuo geresnės kokybės naudojant turimą techniką.

Kalbėsim tik apie RAW, jo privalumus, pasistengsim pateikti pavyzdžių. Nesigilinsim į labai matematiškas formules bei lyginimus - žiūrėsime praktiškai.

RAW (vert. žalias, pusžalis, neapdirbtas) formatas ypatingas tuo, kad faile esanti informacija nėra apdirbta jokių programų - nei vidinės fotoaparato programinės įrangos, nei kompiuteriuose naudojamų grafikos programų. Šviesa, surinkta matricosi ir konvertuota į skaitmeninį signalą, taip ir įrašoma. Gaunama tik žaliava tolesniam apdirbimui, beje, labai lanksti ir kokybiška. Minusas - neapdorota žaliava užima daug vietos - ~10 MB viena nuotrauka.

Pabandysim pirmiausia trumpai įvertinti RAW naudojimo pliusus.

• WB (whitei balance, baltosi spalvos balansas) - esamą šviesos temperatūrą Kelvinais (baltos spalvos balanso vienetai) fotoaparatas įrašo į RAW failą tik kaip papildomą informaciją - ją paskui galima keisti savo nuožiūra.
• Šešėlių pašviesinimas bei mažesnė „išdeginimo" (pereksponavimo) tikimybė. RAW geba išsaugoti 12 bitų informacijos, kai tuo tarpu JPEG tik 8 bitus (žmonių kalba paaiškinsim žemiau).
• Kokybiškesnis rezultatas - vaizdas glaudinamas be praradimų, neskubant todėl RAW vaizdo natūralesnės spalvos, geresnis detalumas.
• Kokybiškesnis spalvinių triukšmų šalinimas. Naudojant kokybiškas RAW konvertavimo programas prarandama mažiau detalių, nei su JPEG formatui pritaikytomis programomis.
• Efektyvesnė švytėjimo (šviesos prasismelkimas į gretimus pikselius) korekcija.

RAW naudojimo minusas - didelis failo dydis. Greitai sunaudojama flash atmintis. Be to didesni failai ilgiau rašomi į atminties kortelę, todėl fotografavimas serijomis RAW formatu yra lėtesnis ar trumpesnis. JPEG formatu fotografuoti serijomis galima be apribojimų, paprastai. Tačiau kai serijinis bei greitas fotografavimas nėra ypatingai reikalingas - fotografavimas RAW formatu pats geriausias sprendimas tiek naujokui - leidžia ištaisyti gan grubias eksponavimo, baltos spalvos balanso klaidas, tiek profesionalui - galima naudoti didesnį jautrumą, galima atskirai koreguoti kiekvieno spalvos kanalą.

Taigi, privalumai beveik aiškūs. Bet kodėl šie formatai skiriasi?

Fotoaparato veikimą iliustruoja sekanti schema.



Šviesos signalas, gautas matricoje, AD (analog-digital) konverteriu paverčiamas skaitmenine informacija. RAW atveju ši informacija iškart įrašoma į atminties kortelę. JPEG atveju iš konverterio gauta informacija fotoaparato procesoriaus apdorojama: pritaikomi visi nustatymai, tada gautas vaizdas suspaudžiamas pagal nustatymuose numatytą suspaudimo laipsnį, ir tada gautas JPEG failas rašomas į kortelę. Nesunku suprasti, kad nustatymų korekcijos bei JPEG glaudinimas daug kokybiškiau gali būti atlikti kompiuteriu - algoritmai daug tikslesni, platesnis pasirinkimų intervalas, grafikos programų taip nespaudžia laikas, kaip fotoaparato programinės įrangos - retas kuris džiaugsis fotoaparatu, kuriame keliasdešimt sekundžių trunka vienos nuotraukos apdorojimas... Bet to RAW konvertavimas kompiuteryje vyksta su priežiūra - pagal nuotraukos ypatybes fotografas gali lengvai pakoreguoti konvertavimo parametrus.

Apžvelgsim pora pagrindinių RAW privalumų.

WB - baltos spalvos balansas

Baltos spalvos balansas skaudžiausiai pasijunta fotografuojant prie dirbtinės šviesos be blykstėsi, taip pat anksti ryte ar vakare. Kambaryje su kaitrinėmis lemputėmis nuotraukos įgauna gelsvą atspalvį, su "taupiosiomis" lemputėmis atspalvis gali būti melsvas ir gelsvas. Fotografuojant JPEG formatu tokį "mielą" spalvingumą galima ištaisyti grafikos redaktorių pagalba, tačiau nuo to stipriai nukenčia kokybė - spalvos tiesiog paverčiamos kitomis, perėjimai pasidaro labai ryškiai matomi. Tuo tarpu RAW faile baltosi balansas įrašomas tik kaip papildoma informacija - kaip išlaikymasi, kameros modelis ir kita informacija. Programų pagalba galima reguliuoti jį jau po fotografavimo. Palyginimui - nuotraukos, darytos šviečiant "taupiosioms" lemputėms.

Išlaikymas - 3 sekundės, F/8, ISO 200, automatinis baltos spalvos balansas.

Pirmoji nuotrauka - be jokių korekcijų. Fone esanti medžiaga - balta, pagrindas pilkas. Tačiau visa nuotrauka su gelsvu atspalviu. Kitos spalvos taip pat nėra sodrios, jos nenatūralios. Taip yra dėl to, kad fotoaparato automatika neteisingai interpretuoja aplinkos apšvietimo temperatūrą. Šis atvejis padarytas dirbtinai, iliustracija. Baltos balanso automatika stipriai klysta pakankamai retai, bet visgi kartais taip atsitinka.

Antroji nuotrauka - JPEG failas koreguotas su Photoshop - levels bei match color komandos, siekiant padaryti kuo natūralesnes spalvas. (Labiau pavargus galima gaut ir geresnį rezultatą... :). Bet kokiu atveju - tai užima ne taip jau mažai laiko. O ir rezultatas nevisada tenkina.

Na, o trečioji nuotrauka - fotografuota į RAW, balta spalva pasirinkta rankiniu būdu (automatika šiuo atveju nelabai nepasiteisino). Akivaizdu, kad rezultatas daug kokybiškesnis, jau neminint sugaišto laiko skirtumo.

Žinoma, net ir JPEG formatu fotografuojant galima nustatyti rankinį balto balansą. Tam reikia „parodyti" fotoaparatui, kokia tuo metu yra balta spalva, tada fotoaparato procesorius automatiškai pakoreguoja visas kitas spalvas vėlesniame fotografavime. Tačiau ieškoti baltos spalvos (kai kur rašoma, kad reguliuojant rankinį baltos balansą reikia naudoti ne baltą, o pilką, neutralią spalvą) ne visada yra laiko.

Vaizdo dinaminis diapazonas

Turbūt kiekvienam fotografui yra tekę nufotografuot, ir tik paskui pastebėti, kad nuotrauka per tamsi arba gerokai per šviesi. Priežastis - netinkamas eksponavimasi dėl neteisingai nustatyto jautrumo, diafragmosi ar išlaikymo. Aišku, su koregavimo programomis galima kažkiek ištaisyti tokias klaidas, tačiau RAW formatas leidžia tai daryti daug kokybiškiau, nei koreguojant JPEG formate nufotografuotas nuotraukas. Kalti čia jau minėti bitai. JPEG formatas jųjų talpina aštuonis, kai tuo tarpu RAW - dvylika. Ką tai reiškia? Bitais žymimas spalvų gylis, kitaip - vienos spalvos pustonių skaičius. T. y. JPEG gali išsaugoti 2^8=256 vienos spalvos pustonius, RAW - 2^12=4096 pustonius. (Tai nereiškia kad RAW vaizdas 16 kartų geresnis, bet kai kuriais atvejais skirtumas didelis.) Taigi, jei nufotografuotas vaizdas per tamsus, JPEG atveju spalvos tiesiog šviesinamos, ko pasekoje prastėja kokybė (turint omenyje, kad tamsiausia vieta bus ištisai juoda, be detalių, šviesinimo rezultatas nebus tenkinantis). RAW atveju be jokių korekcijų parodomas žemiau (spalvine prasme) esantis pustonių intervalas (iš tamsesnės pustonių dalies), dėl ko kokybė visiškai nenukenčia. Su kokybiškais RAW konverteriais galima nepastebimai ištaisyti net iki 2EV ekspozicijos klaidas. Sekančioje lentelėje pateikiami pavyzdžiai. Buvo fotografuota dieną, nuo stovo. Išlaikymas buvo 1/45 sek (0 EV) bei 1/350 sek (-3 EV), F/8, ISO 200, 300 mm. Su neigiama ekspokorekcijai fotografuotos JPEG nuotraukos Photoshop pagalba (DCE tools plug-in pagalba) buvo koreguojamos iki 0 EV, o RAW failai koreguojami su Adobe Camera RAW 3.6. Visi fragmentai padidinti daugiau, nei 200%.

Visa nuotrauka:










Taigi, jei esant 0EV tarp RAW ir JPEG skirtumai minimalūs, esant -3 EV jie akivaizdūs.

Redaktoriaus pastaba: Kokie skirtumai tarp koreguotų JPEG ir RAW failų esant -3EV eksponavimui? Koreguotas JPEG vaizdas spalvingesnis ir yra spalvinio triukšmo. Bet tai ne JPEG formato problemos, o Photoshop'o nekorektiškai dirbančių algoritmų apdorojant RGB spalvinio modelio nuotraukas. Šviesinant bet kurią RGB nuotrauką, prasti algoritmai didina spalvinį intensyvumą. Rezultatą matome. RAW failo korekcijos algoritmai padaryti geriau. Išvengti tokių spalvinių nesusipratimų koreguojant JPEG nuotrauką galima darbo pradžioje jos spalvinį modelį pakeitus iš RGB į 16 bitų Lab (meniu> Image>Mode>Lab + 16 bit/channel). Ar gausime tokį patį vaizdą kaip konvertuodami RAW? Panašų, bet visgi vos ne tokį gerą. Autoriaus pateiktus pvz. Paliksim pagąsdinimui, paskatinimui naudoti RAW. Visgi 99.9% fotografų nežino apie panašias Photoshop gudrybes-blogybes ir koreguodami JPEG nuotraukas gauna prastoką rezultatą

Šia RAW formato didelio dinaminio diapazono savybe pagrįsta HDR (high dynamic range - praplėsto dinaminio diapazono) fotografija. Ji duoda labai gerus rezultatus tada, kai fotografuojama ypatingai kontrastinga aplinka. Pavyzdžiui, skaisčios saulės atspindžiai vandenyje, arba saulėlydis virš miško. Fotografuojant į JPEG bus matyti tik šviesiausia kadro dalis (šiuo atveju - saulės atspindžiai ar pati saulė su aureole), arba tamsiausia (vandens bangelės ar miškas). Vienai daliai esant tinkamai eksponuotai, kita dalis bus arba visiškai juodas, be detalių šešėlis, arba išdegintas plotas. Nufotografavus į RAW, vėliau galima pagaminti kelis kadrus su identišku vaizdu, tačiau skirtingu eksponavimu (šviesumu) - viename kadre galėtų būti teisingai eksponuota saulė (miškas visiškai juodas), antrame - teisingai eksponuotas miškas (saulės dalis 'išdegusi'). Tada su specialiomis programomis tereikia šiuos kadrus sujungti į vieną nuotrauką, tiesiog perdengiant vieną kadrą kitu. Tokiu būdu galima gauti ryškią bei gražią nuotrauką, kurioje aiškiai matosi tiek saulė, tiek miškas.

Apibendrinant

Naudoti RAW formatą kai:

1. Dirbtinas, neaiškus apšvietimas, galimos problemos su balto balansu.
2. Kontrastingas ar sudėtingo apšvietimo vaizdas.
3. Profesionalus, atsakingas darbas.

Kada nebūtina naudoti RAW? Kai nuotraukų daug o vieno kadro vertė nėra labai didelė: kelionėse, fotografuojant serijomis.

Naudojant RAW pravartus režimas 'Išsaugoti RAW ir JPEG formatus'. Šiuo atveju 'nušaunam' du zuikius - turim ir paruoštą, kompaktišką, patogų peržiūrėt JPEG ir idealųjų, bet reikalaujantį papildomo darbo konvertuojant, RAW.

Pavadinimas "RAW" tėra sąlyginis. Iš tikro kiekvieno fotoaparatų gamintojo RAW failų plėtiniai skirtingi. Jei išvardinti lentelėje.

.raf	Fuji
.crw.cr2	Canon
.kdc .dcr	Kodak
.mrw	MINOLTA
.nef	Nikon
.orf	Olimpus
.dng	Adobe
.ptx.pef	Pentax
.arw.srf	Sony
.x3f	Sigma

Ne visos programos sugeba nuskaityti vieno ar kito fotoaparato neapdorotas nuotraukas. Ruošiant straipsnį naudota ir kitiems rekomenduojama Adobe Photoshop CS2 programa su Adobe Camera RAW įskiepiu. Šį galima parsisiųsti iš Adobe svetainės.

Instaliavimas:
1. Uždarykite Photoshop CS2 bei Adobe Bridge programas
2. Nueikite į c:\program files\common files\adobe\plug-ins\cs2\file formats
3. Perkelkite ten esantį Camera Raw.8bi failą į kitą vietą (išsaugokite)
4. Įkelkite parsisiųstą Camera Raw.8bi failą į šį katalogą
5. Paleiskite Photoshop.


Naudingos nuorodos:

Camera Raw įskiepis bei palaikomi fotoaparatai: www.adobe.com/products/photoshop/cameraraw.html

Įskiepio instaliavimo aprašymas: www.adobe.com/special/photoshop/camera_raw/camera_raw_3_7_re...

Wikipedia apie RAW: en.wikipedia.org/wiki/RAW_image_format

Programa HDR nuotraukoms kurti (yra HDR pavyzdžių): www.hdrsoft.com

Kitas autoriaus straipsnis: Failų formatai


Autorius: Andriusha