Makrofotografijos patarimai
2011.07.27  Straipsniai:  FotografavimasTeorija  29 22647
 
aLgenas: Amerikonas...   Komentarai [25]

Žmogaus siekis pažinti nežinomus dalykus ar reiškinius paaiškina didelį susidomėjimą makrofotografija. Juk makropasaulis stebina neįprastais spalvų deriniais ir vingriomis formomis.




Makrofotografija (iš graikų k. macros – didelis) yra fotografijos žanras, kuriam būdingas smulkių daiktų fotografavimas iš labai arti. Makrofotografija parodo mus dominančias ir plika akimi nematomas nuotraukos detales ir pačias mažiausias daikto dalis. Vabzdžiai, gėlės, monetos, juvelyriniai dirbiniai, smulkūs mechanizmai – visa tai makrofotografijos objektai. Makrofotografija plačiai naudojama ir mokslo tikslais.
Mario777: Jų ieško policija IV   Komentarai [65]
agne b.: voro palikti namai   Komentarai [32]
romac: *** ("Kitoks" makro :) )   Komentarai [1]


1 dalis. Kokia fototechnika reikalinga makrofotografijai?

Teoriškai fotografuoti iš arti galima bet kokiu fotoaparatu, tačiau tam tikrų modelių konstrukcija  galimybes gali smarkiai varžyti.

Didžioji dalis kompaktinių kamerų turi makrofotografavimo režimą. Tam tikri kompaktiniai aparatai leidžia naudoti papildomai uždedamus lęšius, skirtus minimaliam fokusavimo atstumui sumažinti.
Kalbant apie fotoaparatus su keičiamais objektyvais, reikia pažymėti, kad makrofotografijai dažniausiai naudojami specialūs makroobjektyvai, apverčiamieji žiedai (angl. reversing ring), ilginamieji žiedai (angl. extension tubes), ant objektyvo dedami artinamieji lęšiai (angl. close-up lens), kiekvienas atskirai arba keletas iš karto.

Makroobjektyvas  
Makroobjektyvas
fotografuojamus objektus padaro ryškius ir kontrastingus. Pagrindinė specialių makroobjektyvų ypatybė – fotografavimo mastelis (didinimo koeficientas), kuris parodo realaus objekto ir jo nufotografuoto atvaizdo dydžių santykį. Dauguma makroobjektyvų leidžia fotografuoti 1:1 masteliu ir būna fiksuoto židinio nuotolio (dažniausiai 50 mm, 100 mm, 180 mm, bet galimi ir kiti). Mažiems vabzdžiams fotografuoti labiausiai tinka 150–200 mm židinio nuotolio objektyvas, kuris leidžia fotografuoti tinkamu masteliu maždaug pusmetrio atstumu. 50–100 mm židinio nuotolio objektyvų minimalus fokusavimo atstumas mažesnis, todėl reikia fotografuoti iš arčiau – tai labiau tinka statiškiems siužetams. Verta priminti, kad kuo mažesnis židinio nuotolis, tuo smarkiau iškraipomos objekto proporcijos.
Taip pat makrofotografijai galima naudoti ir nebrangius kintamojo židinio nuotolio teleobjektyvus, atliekančius makrofunkciją. Pvz., objektyvo SIGMA AF 70-300mm f/4-5.6 APO makrorežimas veikia nuo 200 iki 300 mm ir leidžia sufokusuoti fotografuojamą objektą 95 cm atstumu.

close-up lęšiai  
Kitas pigesnis variantas – artinamieji (close-up) lęšiai, kurie tvirtinami ant objektyvo iš priekio. Artinamieji lęšiai sumažina minimalų fokusavimo atstumą ir leidžia fotografuoti didesniu masteliu. Vienu metu galima naudoti kelis artinamuosius lęšius ir gauti didesnį didinimo koeficientą. Tačiau kuo daugiau artinamųjų lęšių ant objektyvo, tuo prastesnė vaizdo kokybė, ypač kadro kampuose. Minimalus fokusavimo atstumas gali tiek sumažėti, kad bus neįmanoma priartėti prie fotografuojamo objekto. Be to, gerokai sumažės ryškumo gylis.

Apverčiamieji žiedai leidžia įprastus objektyvus tvirtinti prie fotoaparato ar kito objektyvo kitu galu. Tačiau naudojant tokius žiedus neveiks jokia objektyvų automatika ir labai sumažės ryškumo gylis. Užtat tai kone vienintelis būdas fotografuoti supermakromasteliu iki 2:1, priklausomai nuo objektyvo.
Apverčiamieji žiedai  
Apverčiamieji žiedai  


Žiedai  
Dar viena makroobjektyvų alternatyva – ilginamieji žiedai. Jie neturi optinių elementų ir tvirtinami tarp objektyvo ir fotoaparato. Taip pat galima naudoti kelis ilginamuosius žiedus vienu metu. Naudojant ilginamuosius žiedus, sumažėja objektyvo „šviesumas“, o tai reiškia, kad teks fotografuoti ilgiau išlaikant. Kitas trūkumas – nėra autofokusavimo funkcijos, todėl fokusą tenka nustatyti  rankiniu būdu, t. y. keičiant atstumą tarp objektyvo ir fotografuojamo objekto. Naudojant ilginamuosius žiedus kadro kraštuose gali atsirasti chromatinių aberacijų.

Kadangi makrofotografijoje dažnai naudojama labai užverta diafragma, privalu ilgai išlaikyti. Norint sutrumpinti išlaikymus, neretai tenka rinktis papildomą apšvietimą. Saulėtą dieną gal ir galima apsieiti ir be blykstės, tačiau patalpoje, esant menkam apšvietimui arba fotografuojant greitai lakstančias skruzdėles, blykstė būtina.

Makro blykstė  
Didieji fototechnikos gamintojai siūlo specialias makroblykstes, tačiau jos pakankamai brangios. Tačiau yra įvairių nebrangių priedų, skirtų vidinėms ir išorinėms blykstėms. Jie suminkština blykstės šviesą. Tokių priedų galima pasigaminti ir patiems.
Tobulesnė apšvietimo priemonė, naudojama daiktams fotografuoti, – bešešėlė palapinė, kurioje įrengtas studijinis apšvietimas.
Taip pat ne mažiau naudingi gali būti atšvaitai ar šviesos sklaidytuvai –  nesvarbu, ar tai bus profesionalams skirti, ar pačių pagaminti iš parankinių medžiagų, pvz., puikiai tiks vienkartiniai indai.
Palapinė  
Makro blykstė  
Šviesos sklaidytuvas  


Kuris variantas tinkamiausias, sunku pasakyti. Tik išbandžius galima įvertinti anksčiau aptartų makrofotografijos priedų privalumus bei trūkumus.

2 dalis. Makrofotografija. Praktiniai patarimai

Fotografuojant iš arti siūloma vengti automatinės ekspozicijos. Tam labiau tiks diafragmos prioriteto arba rankinis režimas. Fotografuojant mažu atstumu iki objekto, diafragma turi būti kuo labiau užverta. Tada ryškumo gylio zona bus didesnė, o fotografuojamas objektas ryškesnis. Pvz., f/11 ar net f/22.

Naudojant labai užvertą diafragmą, į fotoaparato jutiklį patenka mažiau šviesos, todėl svarbu ilginti išlaikymus. Tokiais atvejais būtinas trikojis arba vienakojis, kitaip dėl mažiausio virpesio nuotraukos bus neryškios. Taip pat patartina naudoti nuotolinį užrakto pultelį ar laidą.

Mario777: OO   Komentarai [24]
Fotografuodami objektą fokusuokite rankomis. Paprasčiausias būdas: apytiksliai sufokusuokite objektą,  išjunkite autofokusavimo funkciją, o toliau koreguokite fokusavimo tašką nedideliais fotoaparato judesiais, vis paspausdami užrakto mygtuką. Kuo daugiau kadrų, tuo daugiau vilties, kad nors vienas iš jų bus ryškus ir sufokusuotas tinkamame taške.
Yra dar vienas būdas gauti tobulai sufokusuotą objektą: reikia padaryti kelis kadrus iš skirtingų fokusavimo taškų. Vėliau apdorojimo metu sujungti šiuos kadrus į vieną nuotrauką.
Fotografuojant vabzdžius dažniausiai svarbiausia detale nuotraukoje būna vabzdžio akys ar „veidas“, jei taip galima pasakyti. Todėl fokusuoti reikia būtent šias detales.

VB: Ryto rasa   FOTOISTORIJA [6]

Fotografuodami gėles nepamirškite, kad neryškūs objektai priekiniame plane erzina žiūrovą, todėl stenkitės tokios kompozicijos vengti.

Kad šešėlis nuo fotoaparato nekristų ant fotografuojamo objekto, saulėtą dieną dažniausiai tenka fotografuoti prieš šviesą. Tačiau fotografuojant prieš saulę atsiranda tikimybė pagauti saulės zuikučių. Norint jų išvengti, siūloma naudoti blendę.


Laikiklis  
Trikojį verta naudoti ne tik fotoaparatui, bet ir žolei ar gėlėms! Pučiant vėjui labai sunku sufokusuoti siūbuojančią gėlę. Dar kartą priminsime apie ilgus išlaikymus. Žolę pritvirtinti galite gnybtukais ir viela. Profesionalams yra sukurta specialių priedų. Vienas jų pavaizduotas šalia.

Fotografuojant makrovaizdus svarbus ir fonas. Dažniausiai jis būna sulietas, todėl dėmesį reikia atkreipti tik į bendrą fono tonaciją. Fonas neturi užgožti pagrindinio objekto. Kartais natūralus fonas būna netinkamas, todėl visai nesunku jį sukurti pačiam. Kadangi fotografuojant iš arti fotografuojamas plotas mažas, vietoj fono galite panaudoti savo kuprinę, dangų ar bet kokį kitą vienspalvį paviršių. Jeigu fotografuojamas objektas yra šiltų atspalvių, naudokite šaltų atspalvių foną, ir atvirkščiai.

Taip pat nesistenkite maksimaliai priartinti objekto. Suprantamas noras leisti žiūrovams pažvelgti mažajam vorui į akis. Tačiau tokiose nuotraukose dažniausiai išryškėja tik viena akis, o visos kitos detalės būna susiliejusios. T
Linas T: Baisiai graži ir be proto protinga, (nori susipažinti)   Komentarai [22]
ai paaiškinama tuo, kad esant maksimaliai padidintam vaizdui ryškumo zona labai maža, apytiksliai 1 mm. Kaip to išvengti? Fotografuokite mažesniais masteliais, tuomet ryškumo zona padidės tiek, kad bus ryškios ne tik abi voro akys, bet ir dauguma kitų jo detalių. Vėliau tokią nuotrauką galėsite kadruoti.

Jei fotografuojate gamtoje, labai svarbu tinkamai pasirinkti laiką. Makrofotografijai dažnai tinka paros metas, kuris visiškai nepalankus peizažams fotografuoti, pvz., vidurdienis. Saulei leidžiantis galima fotografuoti prieš šviesą. Nuotraukos įgaus šiltą atspalvį. Tačiau reikia žinoti, kad vakarop ir prieš lietų daugelis gėlių „užmiega“. Vabzdžiai prieš lietų tampa ne tokie judrūs ir stengiasi pasislėpti po lapais. Tą patį galime matyti esant žemesnei oro temperatūrai, todėl ankstų rytą įmanoma nufotografuoti tai, ko niekada nepavyks vidurdienį.

Melancholija: ..ir vėl jos keliauja   FOTOISTORIJA [17]
Juksis: Pelkių gražuolė   FOTOISTORIJA [2]

Vienas mėgstamiausių fotografų siužetų – vandens ar rasos lašai. Tačiau ne visuomet pavyksta užfiksuoti natūralią rytmečio rasą. Ne bėda! Sukurkite rasą patys.
Kai kada sukurti gražius vandens lašus padeda glicerinas.


Vabzdžių fotografavimas – tikra medžioklė, todėl teks būti kantriems. Prieš fotografuodami atkreipkite dėmesį į vabzdžių elgesį. Vaikščiokite lėtai, stenkitės, kad jūsų šešėlis nekristų ant vabzdžio. Galimas ir kitas variantas: paruoškite žolės lapelį ar gėlę ir laukite, kol koks nors vabzdys atskris ir jums pozuos.
Pasirūpinkite tinkamais drabužiais, nes fotografuojant gamtoje teks braidyti vandeniu ar kelias valandas gulėti aukštoje rasotoje žolėje.
Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie brangaus objektyvo apsaugą. Kartais tam tikros žiedadulkės ar besispjaudantys vabzdžiukai (o tai aktyvios cheminės medžiagos) gali sugadinti skaidrinamąjį objektyvo sluoksnį. Objektyvui apsaugoti tiks pats paprasčiausias, nebrangus UV filtras.

Nebijokite eksperimentuoti! Išbandykite įvairius fototechnikos variantus; fotografuokite ne tik statiškus, bet ir dinamiškus siužetus; ieškokite netikėtų rakursų; fotografuokite skirtingu paros metu; eksperimentuokite su apšvietimu. Tuomet tarp daugybės makrofotografijos nuotraukų sumedžiosite tikrą trofėjų.

Renata Milaševičienė

Aivaro Markausko filmas:




Kiti straipsniai:
Šokliavorių fotografavimas
www.efoto.lt/jusu_straipsniai/sokliavoriu_fotografavimas...
Thomas Shahan makropasaulis
www.efoto.lt/fotografu_pristatymai/thomas_shahan
Makro paslaptys fotografuojant grybus
www.efoto.lt/fotografavimas/makro_paslaptys_fotografuojant_g...

Komentarai
Turinys
  • ACo.
    ACo. 
      2011.07.28, 09:45, vertino: Gerai, , rašė:
    Gaila, kad neturiu reikiamos technikos... :/
  • bohema.
    bohema. 
      2011.07.28, 12:26, vertino: Gerai, , rašė:
    O aš maniau priešingai :) kad reikia fiksuoti kaip įmanoma artimesnį vaizdą: "Taip pat nesistenkite maksimaliai priartinti objekto. Suprantamas noras leisti žiūrovams pažvelgti mažajam vorui į akis... Fotografuokite mažesniais masteliais, tuomet ryškumo zona padidės tiek, kad bus ryškios ne tik abi voro akys, bet ir dauguma kitų jo detalių. Vėliau tokią nuotrauką galėsite kadruoti."

  • Badas
    Badas 
      2011.07.28, 13:13, rašė:
    Artimas vaizdas turi trukuma - pernelyg siaura ryskumo zona. Fotografavimas is toliau yra techninis sprendimas kaip sumazinti sia problema.

    Prie to pacio dar pakomentuosiu, jog f/22 diafragma reiktu vertinti be didelio entuziazmo, nes ekvivalentinis vaizdines informacijos kiekis del difrakcijos atitinka mazdaug 6MPx naudojant FF ir 3MPx naudojant APS-C. Kartais tiek uztenka, kartais tai vienintelis budas padaryt pakenciama nuotrauka, bet visgi muilo opera gausis...
  • Pirtinis
    Pirtinis 
      2011.07.31, 09:52, vertino: Gerai, , rašė:
    Dar galiu papildyti - difrakcija priklauso nuo pikselio dydžio - kuo jis didesnis, tuo didesnę ribinę diafragmą galima naudoti neprarandant kokybės. Internete galima susirasti kokią gali naudoti savo fotoaparatui, pvz., Canon www.the-digital-picture.com/Reviews/Canon-EOS-50D-Digital-SL...
  • Umbro
    Umbro 
      2011.07.28, 14:07, rašė:
    Dar yra vienas būdas nufotografuoti kelias ryškumo zonas ir tada sujungti jei norite labai priartinti.



    &playnext=1&list=PL600B16348729DD4D
  • Ivanaz
    Ivanaz 
      2011.07.28, 14:30, rašė:
    IMHO, konverteriai irgi neblogas daiktas makro fotografijoje
  • anzelmas
    anzelmas 
      2011.07.28, 15:07, vertino: Gerai, , rašė:
    Paminėti apverčiamieji žiedai - įdomus sprendimas. Gal kas susidūręs galėtų plačiau apie juos papasakoti? Kaip taisyklingai jie vadinami angliškai? Būsiu dėkingas, kaip ir, manau, didžioji dalis mūsų bendruomenininkų !
  • liutikas
    liutikas 
      2011.07.28, 15:23, rašė:
    Angliškai jie vaidinasi Reverse Mount Rings arba Reverse Mount Filter. Aš naudojau Canon 100mm 2.8 su apsuktu Canon 50mm 1.4. Didžiausia problema yra tai, kad reikia objektyvą labai arti (keli milimetrai) pridėti ir todėl labai sumažėja šviesos.
    Nuotrauka fotografuota su šiuo "set-up"
  • anzelmas
    anzelmas 
      2011.07.28, 15:29, vertino: Gerai, , rašė:
    Tada reikia kažką mastyt, kad to išvengtume: pvz.: foliją prisegti ar nuotolinę blyksę.
    Jei teisingai suprantu "sistemėlę", tai eina: du vienas prieš kitą atsukti objektyvai, o tarp jų "apverčiamas" žiedas..? Jei klystu, pataisykite, prašom. Ačiū ! :)
  • D.Art
    D.Art 
      2011.07.28, 16:53, rašė:
    reikėjo šita visą rodyt prieš konkursą makro fotografijos:) įdomu šiaip čia;)
  • Laimikis
    Laimikis 
      2011.07.28, 20:32, vertino: Gerai, , rašė:
    Puikus straipsnis
  • electro
    electro 
      2011.07.29, 10:57, rašė:
    kelios klaideles tekste :)
    "Tam tikri kompaktiniai aparatai laidžia " "Yra dar vienas būdas gauti tobulai sufokusuotą objektą: reikia padaryti kelius kadrus"
  • Nikonistas
    Nikonistas 
      2011.07.29, 15:37, rašė:
    Apie ilginamuosius žiedus, citata: "Kitas trūkumas – nėra autofokusavimo funkcijos". Tame ir replės, kad pas mane yra.
  • iNesvarbu
    iNesvarbu 
      2011.07.29, 16:16, rašė:
    gerai tau.
  • Badas
    Badas 
      2011.07.29, 17:29, rašė:
    Nuo ziedu priklauso, vieni buna su kontaktais, kiti be.
    Siaip ar taip, makrofotografijoje autofokusas nera gyvybiskai butinas. Be to, nemakro objektyvai, uzmauti ant ziedu, daznai fokusuoja nesekmingai, prasoka (focus hunting).
  • Nikonistas
    Nikonistas 
      2011.07.29, 19:41, rašė:
    Kiek neša mano protelis, kontaktai dar ne viskas. Kartais reikia ir "otvertkės". Kad AF nėra būtinas makro fotografijoje, pilnai sutinku.
  • Ski888
    Ski888 
      2011.07.30, 20:31, vertino: Gerai, , rašė:
    Ar kažką blogai darau ar kaip yra, bet nesuprantu vieno dalyko. Fotografuodamas ką nors iš arčiau, tarkime gyvus organizmus, man fotoaparatą priglaudus perdaug arti nepavyksta sufokusuoti net su rankomis. Kame problema? Tai priklauso nuo objektyvo ar čia pats fotikas per prastas?
  • Susiedas
    Susiedas 
      2011.07.31, 08:23, rašė:
    Priklauso nuo objektyvo židinio nuotolio. Viskas juk čia aprašyta.
  • Andrius
    Andrius 
      2011.08.01, 11:37, rašė:
    Parase straipsni apie Macro fotografija ir pirmame puslapyje vienu metu net trys nuotraukos macro pateke tarp geriausiu :) Straipsniai skatina tobuleti bei isbandineti ivairias fotografijos rusis! :) aciu autoriams ;)
  • Alka
    Alka 
      2011.08.01, 18:07, rašė:
    Dėkoju už išsamų, labai įdomų  ir labai naudingą straipsnį.
  • andrius.s
    andrius.s 
      2011.08.09, 15:38, rašė:
    o iš kur gauti žiedų, kad apverstą objektyvą išeitų tvirtinti pentax sistemai. verta 18-55 kitinį taip uždėt ?
  • Acid Rain
    Acid Rain 
      2011.08.16, 20:45, rašė:
    Labai gražios nuotraukos :3
  • Daimondy
    Daimondy 
      2011.10.09, 11:41, vertino: Gerai, , rašė:
    Labai įdomus straipsnis ir naudingi patarimai : ) O su KIT objektyvu kažkas panašaus išeitų?
  • Lisbeta
    Lisbeta 
      2011.11.05, 17:00, rašė:

    Sveiki jeigu as turiu fotoaparata nikon d3100 ir megstu fotografuoti vabzdzius, rasos laselius ar man apsimoka pirkti SIGMA AF 70-300mm f/4-5.6 APO objektyva ir ar su juo bus galima gauti geras pastatu nuotraukas ir gamtos is toli


     

  • GinDra
    GinDra 
      2011.11.05, 18:11, rašė:
    Pažiūrėkite objektyvo specifikacijoje, kokiu mažiausiu atstumu galima juo fotografuoti, ir greitai suprasite, kad tai nėra tikrasis Makro objektyvas (jų konstrukcija leidžia fotografuoti iš labai arti), o pastatus, gamtą - galima, tik turėkite omenyje, kad tokio objektyvo matymo kampas gana siauras, tad pastatą sutalpinti į kadrą ne visada pavyks. Minėtas objektyvas leis fotografuoti mažus daiktus taip, kaip leidžia jo artinimo galimybės (minimalus atstumas iki objekto bus nuo 95cm iki 150 cm), bet ne makro objektyvas neturės tokio įspūdingo vaizdo detalumo, kaip kad turi tikrieji Makro objektyvai.
  • Lisbeta
    Lisbeta 
      2011.11.06, 12:13, rašė:

    o tuomet koki objektyva man patartumete rinktis macro fotografijoms ir ar Sigma 18-200 mm F3.5-6.3 DC OS tiktu geriau ar reikia pirkti 50mm koki nors.

    O ar as su juo galeciau architektura fotografuoti ar reiktu dar papildomo viena is tokiu nusiziurejau Sigma AF 10-20mm F4-5.6 EX DC HSM ka jus manote. R yra geresniu variantu architekturai fotografuoti.

  • Svečias    2011.11.06, 23:21, rašė:
    Tokina 11-16
  • Lisbeta
    Lisbeta 
      2011.11.07, 07:35, rašė:

    Tai man geriau architekturai rinktis objektyva kuris pagal mano fotoaparata artimas 15-24mm


    O koki tuomet siulytumete macro fotografijoms?

  • Edgaras1987
    Edgaras1987 
      2013.04.04, 19:38, rašė:
    Laba diena :) Kokius nustatymus patartumet naudot fotografuojant MACRO ?

  fotobites.lt siūlo  20% nuolaidą Ekspres fotoknygoms!

Šį mėnesį Kokybiška spauda Asmeniniai įspaudai

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti