Žmogaus siekis pažinti nežinomus dalykus ar reiškinius paaiškina didelį susidomėjimą makrofotografija. Juk makropasaulis stebina neįprastais spalvų deriniais ir vingriomis formomis.




Makrofotografija (iš graikų k. macros – didelis) yra fotografijos žanras, kuriam būdingas smulkių daiktų fotografavimas iš labai arti. Makrofotografija parodo mus dominančias ir plika akimi nematomas nuotraukos detales ir pačias mažiausias daikto dalis. Vabzdžiai, gėlės, monetos, juvelyriniai dirbiniai, smulkūs mechanizmai – visa tai makrofotografijos objektai. Makrofotografija plačiai naudojama ir mokslo tikslais.

---

1 dalis. Kokia fototechnika reikalinga makrofotografijai?

Teoriškai fotografuoti iš arti galima bet kokiu fotoaparatu, tačiau tam tikrų modelių konstrukcija  galimybes gali smarkiai varžyti.

Didžioji dalis kompaktinių kamerų turi makrofotografavimo režimą. Tam tikri kompaktiniai aparatai leidžia naudoti papildomai uždedamus lęšius, skirtus minimaliam fokusavimo atstumui sumažinti.
Kalbant apie fotoaparatus su keičiamais objektyvais, reikia pažymėti, kad makrofotografijai dažniausiai naudojami specialūs makroobjektyvai, apverčiamieji žiedai (angl. reversing ring), ilginamieji žiedai (angl. extension tubes), ant objektyvo dedami artinamieji lęšiai (angl. close-up lens), kiekvienas atskirai arba keletas iš karto.

Makroobjektyvas  

Makroobjektyvas fotografuojamus objektus padaro ryškius ir kontrastingus. Pagrindinė specialių makroobjektyvų ypatybė – fotografavimo mastelis (didinimo koeficientas), kuris parodo realaus objekto ir jo nufotografuoto atvaizdo dydžių santykį. Dauguma makroobjektyvų leidžia fotografuoti 1:1 masteliu ir būna fiksuoto židinio nuotolio (dažniausiai 50 mm, 100 mm, 180 mm, bet galimi ir kiti). Mažiems vabzdžiams fotografuoti labiausiai tinka 150–200 mm židinio nuotolio objektyvas, kuris leidžia fotografuoti tinkamu masteliu maždaug pusmetrio atstumu. 50–100 mm židinio nuotolio objektyvų minimalus fokusavimo atstumas mažesnis, todėl reikia fotografuoti iš arčiau – tai labiau tinka statiškiems siužetams. Verta priminti, kad kuo mažesnis židinio nuotolis, tuo smarkiau iškraipomos objekto proporcijos.
Taip pat makrofotografijai galima naudoti ir nebrangius kintamojo židinio nuotolio teleobjektyvus, atliekančius makrofunkciją. Pvz., objektyvo SIGMA AF 70-300mm f/4-5.6 APO makrorežimas veikia nuo 200 iki 300 mm ir leidžia sufokusuoti fotografuojamą objektą 95 cm atstumu.

Kitas pigesnis variantas – artinamieji (close-up) lęšiai, kurie tvirtinami ant objektyvo iš priekio. Artinamieji lęšiai sumažina minimalų fokusavimo atstumą ir leidžia fotografuoti didesniu masteliu. Vienu metu galima naudoti kelis artinamuosius lęšius ir gauti didesnį didinimo koeficientą. Tačiau kuo daugiau artinamųjų lęšių ant objektyvo, tuo prastesnė vaizdo kokybė, ypač kadro kampuose. Minimalus fokusavimo atstumas gali tiek sumažėti, kad bus neįmanoma priartėti prie fotografuojamo objekto. Be to, gerokai sumažės ryškumo gylis.

Apverčiamieji žiedai leidžia įprastus objektyvus tvirtinti prie fotoaparato ar kito objektyvo kitu galu. Tačiau naudojant tokius žiedus neveiks jokia objektyvų automatika ir labai sumažės ryškumo gylis. Užtat tai kone vienintelis būdas fotografuoti supermakromasteliu iki 2:1, priklausomai nuo objektyvo.

---

Dar viena makroobjektyvų alternatyva – ilginamieji žiedai. Jie neturi optinių elementų ir tvirtinami tarp objektyvo ir fotoaparato. Taip pat galima naudoti kelis ilginamuosius žiedus vienu metu. Naudojant ilginamuosius žiedus, sumažėja objektyvo „šviesumas“, o tai reiškia, kad teks fotografuoti ilgiau išlaikant. Kitas trūkumas – nėra autofokusavimo funkcijos, todėl fokusą tenka nustatyti  rankiniu būdu, t. y. keičiant atstumą tarp objektyvo ir fotografuojamo objekto. Naudojant ilginamuosius žiedus kadro kraštuose gali atsirasti chromatinių aberacijų.

Kadangi makrofotografijoje dažnai naudojama labai užverta diafragma, privalu ilgai išlaikyti. Norint sutrumpinti išlaikymus, neretai tenka rinktis papildomą apšvietimą. Saulėtą dieną gal ir galima apsieiti ir be blykstės, tačiau patalpoje, esant menkam apšvietimui arba fotografuojant greitai lakstančias skruzdėles, blykstė būtina.

Didieji fototechnikos gamintojai siūlo specialias makroblykstes, tačiau jos pakankamai brangios. Tačiau yra įvairių nebrangių priedų, skirtų vidinėms ir išorinėms blykstėms. Jie suminkština blykstės šviesą. Tokių priedų galima pasigaminti ir patiems.
Tobulesnė apšvietimo priemonė, naudojama daiktams fotografuoti, – bešešėlė palapinė, kurioje įrengtas studijinis apšvietimas.
Taip pat ne mažiau naudingi gali būti atšvaitai ar šviesos sklaidytuvai –  nesvarbu, ar tai bus profesionalams skirti, ar pačių pagaminti iš parankinių medžiagų, pvz., puikiai tiks vienkartiniai indai.

---

Kuris variantas tinkamiausias, sunku pasakyti. Tik išbandžius galima įvertinti anksčiau aptartų makrofotografijos priedų privalumus bei trūkumus.

2 dalis. Makrofotografija. Praktiniai patarimai

Fotografuojant iš arti siūloma vengti automatinės ekspozicijos. Tam labiau tiks diafragmos prioriteto arba rankinis režimas. Fotografuojant mažu atstumu iki objekto, diafragma turi būti kuo labiau užverta. Tada ryškumo gylio zona bus didesnė, o fotografuojamas objektas ryškesnis. Pvz., f/11 ar net f/22.

Naudojant labai užvertą diafragmą, į fotoaparato jutiklį patenka mažiau šviesos, todėl svarbu ilginti išlaikymus. Tokiais atvejais būtinas trikojis arba vienakojis, kitaip dėl mažiausio virpesio nuotraukos bus neryškios. Taip pat patartina naudoti nuotolinį užrakto pultelį ar laidą.

Fotografuodami objektą fokusuokite rankomis. Paprasčiausias būdas: apytiksliai sufokusuokite objektą,  išjunkite autofokusavimo funkciją, o toliau koreguokite fokusavimo tašką nedideliais fotoaparato judesiais, vis paspausdami užrakto mygtuką. Kuo daugiau kadrų, tuo daugiau vilties, kad nors vienas iš jų bus ryškus ir sufokusuotas tinkamame taške.
Yra dar vienas būdas gauti tobulai sufokusuotą objektą: reikia padaryti kelis kadrus iš skirtingų fokusavimo taškų. Vėliau apdorojimo metu sujungti šiuos kadrus į vieną nuotrauką.
Fotografuojant vabzdžius dažniausiai svarbiausia detale nuotraukoje būna vabzdžio akys ar „veidas“, jei taip galima pasakyti. Todėl fokusuoti reikia būtent šias detales.


Fotografuodami gėles nepamirškite, kad neryškūs objektai priekiniame plane erzina žiūrovą, todėl stenkitės tokios kompozicijos vengti.

Kad šešėlis nuo fotoaparato nekristų ant fotografuojamo objekto, saulėtą dieną dažniausiai tenka fotografuoti prieš šviesą. Tačiau fotografuojant prieš saulę atsiranda tikimybė pagauti saulės zuikučių. Norint jų išvengti, siūloma naudoti blendę.


Trikojį verta naudoti ne tik fotoaparatui, bet ir žolei ar gėlėms! Pučiant vėjui labai sunku sufokusuoti siūbuojančią gėlę. Dar kartą priminsime apie ilgus išlaikymus. Žolę pritvirtinti galite gnybtukais ir viela. Profesionalams yra sukurta specialių priedų. Vienas jų pavaizduotas šalia.

Fotografuojant makrovaizdus svarbus ir fonas. Dažniausiai jis būna sulietas, todėl dėmesį reikia atkreipti tik į bendrą fono tonaciją. Fonas neturi užgožti pagrindinio objekto. Kartais natūralus fonas būna netinkamas, todėl visai nesunku jį sukurti pačiam. Kadangi fotografuojant iš arti fotografuojamas plotas mažas, vietoj fono galite panaudoti savo kuprinę, dangų ar bet kokį kitą vienspalvį paviršių. Jeigu fotografuojamas objektas yra šiltų atspalvių, naudokite šaltų atspalvių foną, ir atvirkščiai.

Taip pat nesistenkite maksimaliai priartinti objekto. Suprantamas noras leisti žiūrovams pažvelgti mažajam vorui į akis. Tačiau tokiose nuotraukose dažniausiai išryškėja tik viena akis, o visos kitos detalės būna susiliejusios. Tai paaiškinama tuo, kad esant maksimaliai padidintam vaizdui ryškumo zona labai maža, apytiksliai 1 mm. Kaip to išvengti? Fotografuokite mažesniais masteliais, tuomet ryškumo zona padidės tiek, kad bus ryškios ne tik abi voro akys, bet ir dauguma kitų jo detalių. Vėliau tokią nuotrauką galėsite kadruoti.

Jei fotografuojate gamtoje, labai svarbu tinkamai pasirinkti laiką. Makrofotografijai dažnai tinka paros metas, kuris visiškai nepalankus peizažams fotografuoti, pvz., vidurdienis. Saulei leidžiantis galima fotografuoti prieš šviesą. Nuotraukos įgaus šiltą atspalvį. Tačiau reikia žinoti, kad vakarop ir prieš lietų daugelis gėlių „užmiega“. Vabzdžiai prieš lietų tampa ne tokie judrūs ir stengiasi pasislėpti po lapais. Tą patį galime matyti esant žemesnei oro temperatūrai, todėl ankstų rytą įmanoma nufotografuoti tai, ko niekada nepavyks vidurdienį.


Vienas mėgstamiausių fotografų siužetų – vandens ar rasos lašai. Tačiau ne visuomet pavyksta užfiksuoti natūralią rytmečio rasą. Ne bėda! Sukurkite rasą patys.
Kai kada sukurti gražius vandens lašus padeda glicerinas.


Vabzdžių fotografavimas – tikra medžioklė, todėl teks būti kantriems. Prieš fotografuodami atkreipkite dėmesį į vabzdžių elgesį. Vaikščiokite lėtai, stenkitės, kad jūsų šešėlis nekristų ant vabzdžio. Galimas ir kitas variantas: paruoškite žolės lapelį ar gėlę ir laukite, kol koks nors vabzdys atskris ir jums pozuos.
Pasirūpinkite tinkamais drabužiais, nes fotografuojant gamtoje teks braidyti vandeniu ar kelias valandas gulėti aukštoje rasotoje žolėje.
Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie brangaus objektyvo apsaugą. Kartais tam tikros žiedadulkės ar besispjaudantys vabzdžiukai (o tai aktyvios cheminės medžiagos) gali sugadinti skaidrinamąjį objektyvo sluoksnį. Objektyvui apsaugoti tiks pats paprasčiausias, nebrangus UV filtras.

Nebijokite eksperimentuoti! Išbandykite įvairius fototechnikos variantus; fotografuokite ne tik statiškus, bet ir dinamiškus siužetus; ieškokite netikėtų rakursų; fotografuokite skirtingu paros metu; eksperimentuokite su apšvietimu. Tuomet tarp daugybės makrofotografijos nuotraukų sumedžiosite tikrą trofėjų.

Renata Milaševičienė

Aivaro Markausko filmas:

Kiti straipsniai:
Šokliavorių fotografavimas
www.efoto.lt/jusu_straipsniai/sokliavoriu_fotografavimas...
Thomas Shahan makropasaulis
www.efoto.lt/fotografu_pristatymai/thomas_shahan
Makro paslaptys fotografuojant grybus
www.efoto.lt/fotografavimas/makro_paslaptys_fotografuojant_g...