Pirmadienį pradėsime kasmetinį rudeninį konkursą „Natiurmortas“.
Siūlome praeitų metų konkurso dalyvių mintis ir patarimus.

Natiurmortai – puiki galimybė kiekvienam fotografui mėgėjui. Juos fotografuojant galima be galo daug išmokti, o ir fotografuoti yra lengviau, nei gyvus padarus – natiurmorto „modeliai“ nejuda ir nepabėga. Tačiau juos priversti „dirbti“ ir sukurti gražią nuotrauką tikrai ne ką lengviau nei bet kuriame kitame žanre.


Žiemos (o ypač - rudens) vakarai puikiai tinka natiurmortų kūrybai. Kaip teigė natiurmortų ir makrofotografijos konceptualistas Jozefas Sudekas, būtų keista, jei savo namuose nerastumėte ko fotografuoti.
Tačiau šįkart nepasakosime, kaip fotografuoti natiurmortus. Už mus papasakos kiek anksčiau eFoto organizuoto natiurmortų konkurso geriausieji. Uždavėme jiems kelis klausimus, į kuriuos sulaukėme ir atsakymų:
1. Kaip kilo idėja nufotografuoti tokią nuotrauką?
2. Kaip nuotrauka buvo įgyvendinta (kiek laiko dėliota, kokios priemonės ir koks apšvietimas naudota)?
3. Ar remiatės kokiais nors natiurmortų fotografavimo „receptais“ ir kokie jie?
4. Ką patartumėte norintiems kurti natiurmortus, ypač naudojant vieną šviesos šaltinį?

Vataip: Ir vėl ant e(ša!)Foto... (Skiriu visiems, skriaudžiamiems "tyliųjų" minu...)   FOTOISTORIJA [52]

Aivaras Troščenka (Vataip)

1. Prieš kelias savaites sename žurnale buvau perskaitęs straipsnį apie natiurmortus su gausybe pavyzdžių, tad labai knietėjo ir pačiam išbandyti šį žanrą. Iš pradžių mintyse vis bandydavau komponuoti aplinkui matomus daiktus, bet nieko įdomaus neišeidavo, kol kartą svečiuose man parodė nemažą kolekciją senų leidinių, daugiausia maldaknygių, „vyriausia“ iš kurių datuota dar XIX a. Bandžiau ir jas sudėlioti į natiurmortą, bet vis kažko trūko. Pasidairęs pamačiau rėmelį su „pakartais“ akmenimis, o viena maldaknygė lyg tyčia atsivertė ties „Malda už gyvus ir numirusius“... Tad nors mintis apie ešafotą kilo spontaniškai, manau, kad be iki tol vykusio vidinio pasiruošimo kažin ar ji būtų atėjusi.
2. Kai idėja aiški, ją įgyvendinti daug laiko nereikia. Visas procesas užtruko maždaug valandą – sunkiausia buvo tinkamai paremti nuo menkiausio sudrebinimo pradėdavusį siūbuoti rėmelį, kad pašalinės detalės nelįstų į kadrą, o konstrukcija nesugriūtų. Apšvietimui teko panaudoti tai, kas buvo po ranka – stalinę lempą.
3. Sąmoningai jokiais receptais nesiremiu. Bet, žinoma, kažkokie straipsniuose perskaityti ar daugybėje matytų natiurmortų pastebėti įvairūs komponavimo principai daro įtaką, nors juos įvardinti būtų nelengva.
4. Vargu ar galiu būti geras patarėjas, nes prie natiurmortų sugrįžtu retai. Tad tiesiog konstatuosiu, kuo įsitikinau pats – natiurmortai yra puiki kompozicijos ir apšvietimo principų mokymosi priemonė.
Juk fotografuojami objektai nejuda, nereiškia pretenzijų, kad vienu ar kitu rakursu, vienaip ar kitaip apšviesti jie atrodo negražiai, kad nenori fotografuotis šalia kitų, jiems nesimpatiškų objektų. Reikia tik netingėti išbandyti kuo daugiau variantų ir mokytis atsirinkti geriausius. Manau, kad šis žanras tikrai įdomus, nes įvairūs daiktai gali daug ką papasakoti, ir man labai patinka paskutinio eFoto natiurmortų konkurso paantraštė „Daiktų istorijos“ – manau, ji labai tiksliai išreiškia tai, ką norisi parodyti natiurmortu.

¤nėraRaimundas Gvildys (Raimundas)

1. Padaryti tokių nuotraukų kilo idėja analizuojant Annos Günter natiurmortus iš stiklo, jos darbai labai įdomūs ir patraukė dėmesį.
2. Šiai nuotraukai padaryti reikėjo dviejų valandų, įskaitant apdorojimą Photoshop programa. Apšvietimui naudojau 32 colių įstrižainės televizorių, prijungtą prie kompiuterio. Juo galima keisti apšvietimo fono spalvą. Per ekrano vidurį buvo uždėta juodo popieriaus juosta, kad šviesa apšviestų tik stiklinio objekto kraštus iš abiejų pusių. Fotografavau visiškoje tamsoje ilgu išlaikymu, dariau kelis kadrus su skirtingų spalvų apšvietimu, o tada juos  sujungiau  Photoshop programa.
3. Natiurmortui fotografuoti receptų yra daug, bet konkrečiu atveju tenka eksperimentuoti, žaisti su apšvietimu naudojant reflektorius šviesai atspindėti. Labiausiai mėgstu eksperimentuoti su spalvotu apšvietimu, kaip minėjau, naudodamasis monitoriaus arba televizoriaus ekranu.
4. Fotografuojant natiurmortus yra tik vienas patarimas – žaisti su šviesa, kuri kartais daro stebuklus, ir eksperimentuoti, eksperimentuoti...

Denisas  

Denisas

1. Nuotrauka buvo daryta ne konkursui, tiesiog čia viena iš daugelio mano nuotraukų, kurias darau nuotraukų bankams. Jau esu padaręs ne vieną šimtą panašių natiurmortų.
2. Dėl laiko sunku pasakyti, nes buvo daroma ne viena nuotrauka, o keliasdešimt. Šita nuotrauka skiriasi nuo kitų tik tuo, kad panaudotos manipuliacijos ruošiant galutinį variantą.
3. Ypatingų receptų neturėjau, tiesiog sudėliojau daiktus, kurie vienaip ar kitaip gali būti susiję su kava.
4. Svarbu žinoti, kokį galutinį vaizdą norite gauti, ir bandyti tai įgyvendinti turimomis priemonėmis. Jeigu yra mažai šviesos šaltinių, galima juos pasidaryti iš šviesą atspindinčių objektų – jie atspindės pagrindinių šaltinių šviesą. Reikia nebijoti ir netingėti eksperimentuoti, bandyti įvairius variantus: tiek kompozicijos, tiek ir apšvietimo.

moosas: Pyragas (Sugalvojome kepti pyragą. Procesas užtruku ilgia...)   Komentarai [10]

Aleksandras Gužauskas (moosas)

1. efoto.lt vyko natiurmorto fotografijų konkursas, tad ir aš nutariau dalyvauti. Kepėm su žmona pyragą, pamaniau, kad reikia „patobulinti“ receptą. Pyrago kepimas buvo atidėtas bent pusvalandžiui ir prasidėjo kompozicijos dėliojimas.
2. Kadangi produktai jau buvo paruošti, reikėjo tik surasti tinkamą foną ir išdėstymą. Apšvietimui naudojau vieną išorinę blykstę ir popieriaus lapą vietoj reflektoriaus.
3. Kuriant natiurmortą galioja tos pačios kompozicijos taisyklės, kaip ir visur kitur. Pagrindiniai „veikėjai“ čia buvo kiaušinių tryniai. Jie traukia akį savo ryškumu ir blizgumu, o aplinkiniai daiktai užpildo tuščias erdves. Taip pat manau, kad svarbus yra fonas – pjaustymo lentelė, kuri suteikia faktūrą ir kontrastą.
4. Natiurmortas – viena paprasčiausių fotografijos pakraipų, tam net nereikia išeiti iš namų, bet atveria beribius plotus fantazijai. Natiurmorto objektu gali būti bet koks daiktas, todėl svarbiausias vaidmuo tenka fantazijai. Ir nereikia bijoti eksperimentuoti. Kuo daugiau natiurmortų kursite, tuo daugiau suprasite ir išmoksite, atsiras noras padaryti kažką dar geriau – įgysite žinių, kaip tai įgyvendinti.

¤nėraSaulius Arlauskas (Liuskas)

1. Idėjos nebuvo jokios. Tada fotografavau viską, kas patraukdavo dėmesį. Tiesa, gėlyčių ir paukštukų jau nefotografuodavau, tą etapą buvau perėjęs. Man patiko kontražūrinė šviesa. Kad išėjo įdomus rezultatas, pamačiau tik ekrane.
2. Kadangi neplanavau padaryti būtent tokios fotografijos, tai specialiai nesiruošiau. Čia, kaip ir daugeliui mėgėjų, kurie dažnai spaudžia mygtuką ir domisi aplinka, pavyko pagauti gerą kadrą. Jei turi kažkiek supratimo ir domiesi fotografija, iš daugelio kadrų gali rasti vieną gerą.
Priemonės – Canon EO2020DCanon EF 17-85mm f4-5.6 IS USM. Šviesa – vakarinė saulė, o laikas toks, kad ji buvo už fotografuojamo objekto.
3. Natiurmortų fotografija neužsiimu tikslingai, tuo labai nesidomiu. Todėl nežinau specifikos ir kokių nors paslapčių. Bet per ilgą laiką natiurmortų atsiranda, nes fotografuojant aplinką jų neišvengiamai būna. Mane šis žanras nelabai domina. Nebent natiurmortas pavyksta siekiant kitų tikslų, įgyvendinant kitą mintį. Toks „atsitikęs“ natiurmorto kadras gali būti vienintelis iš serijos nuotraukų, kad būtų galima parodyti minties tęstinumą ar užpildyti mano įsivaizduojamą visumą.
4. Negalėčiau būti patarėju natiurmortų mėgėjams. Tiesiog patarčiau, kaip išnaudoti turimą techniką ir situaciją (jei dar nežinojo iki šiol). Vienu šviesos šaltiniu naudotis tenka visiems pradedantiesiems – tai saulė ar elektros lemputė, dar gali būti keli lauko žibintai, jei naktį esi gatvėje (gatvėje žmonės natiurmortus fotografuoja rečiau). Jeigu fotografuoji tiesiog šiaip viską, kas tau įdomu, ir turi mažai patirties, nelabai išnaudosi vieno šviesos šaltinio privalumus.
Bet jei fotografuosi daug, pats pradėsi suprasti niuansus, mokysiesi iš turimos medžiagos ir tobulėsi. Manau, vieną šviesą gali išnaudoti labiau patyręs fotomėgėjas ar profesionalas. Kai turi patirties, gali manipuliuoti situacija ir išnaudoti žinias tikslingai, iš karto apgalvojęs ir nusprendęs, kokio rezultato sieksi.

Parengė Tomas Vaidelis, žurnalas „FOTO“