„Canon Europe“ ambasadorius, profesionalus fotografas Thorstenas Milse, 2012 metų rugpjūtį dalyvavo Pasaulio gamtos fondo surengtoje gamtosaugos ekspedicijoje burlaiviu į Arktį. Ekspedicija yra viena iš Pasaulio gamtos fondo organizuojamo projekto „Paskutinė apledėjusi vietovė“ dalių. Fotografas T. Milse dalyvavo pirmajame Grenlandijos ekspedicijos etape, kurio dalyviai išvyko iš Upernaviko ir keliavo į Kanaką. Dirbdamas su Pasaulio gamtos fondo specialistų ir mokslininkų komanda, jis kūrė dokumentinę medžiagą apie Arkties aplinką.
„Šį kartą mano užduotis skyrėsi nuo ankstesnių kelionių į Arkties regioną – svarbiausia buvo perteikti kraštovaizdžio spalvas ir struktūrą, o ne tenykštę gyvūniją. Tam reikėjo kitokios metodikos: iki šiol fotografuodamas baltosios lokės jauniklius arba ruonių mažylius paprastai ilgokai užsibūdavau vienoje vietoje stebėdamas ir stengdamasis sužinoti, kaip elgiasi šie gyvūnai. Dalyvaujant projekte „Paskutinė apledėjusi vietovė“ teko nuolat keliauti laivu pakrantėmis, todėl privalėjau dirbti kitaip“, – sakė fotografas.
Būdama gamtosaugos atvaizdus kuriančia Pasaulio gamtos fondo partnere, bendrovė „Canon“ rėmė kelionės misiją, kurios tikslas – ištirti, kaip ateityje galima pasirūpinti vietovėmis, kuriose, tikėtina, ledas išsilaikys ilgiausiai. „Canon“ ir Pasaulio gamtos fondą vienija viltis, kad vaizdo galia padės atskleisti sparčiai besikeičiančio Arkties kraštovaizdžio aplinkos būklę.
„Nuotraukomis dažnai galima pasakyti daugiau nei žodžiais. Jei sugebėsiu parodyti, ką privalome tausoti, žmonėms pavyks pažvelgti į pasaulį, kurio jie galbūt niekada neišvys ir negalės jame pabuvoti“, – fotografijos ir gamtosaugos ryšį apibūdino T. Milse.
Gamtosauga besidomintiems fotografams T. Milse pataria, kaip įveikti sunkumus fotografuojant neįprastoje aplinkoje, plaukiant laivu:
Nenaudokite fotoaparato trikojų. Beveik neįmanoma naudotis trikoju ant mažų laivų denio, todėl man labiausiai praverčia „Canon“ objektyvai su vaizdo stabilizatoriumi. Juos naudojant nuotraukos tikrai bus ryškesnės, net jei denį skalaus bangos.
Thorsteno Milse nuotraukos
Thorsteno Milse nuotraukos
Įsijunkite fotoaparato tinklelį, kad horizontas nekeltų rūpesčių. Mažame laive nelengva nuotraukose išlaikyti tiesų horizontą. Tinklelio funkcija ypač naudinga, kai stengiatės, kad nė viena nuotrauka nebūtų pakrypusi.
Pasirūpinkite, kad fotoaparatas veiktų sudėtingomis sąlygomis Fotografuodamas šaltyje arba šlapioje aplinkoje, reikmenis susidedu į specialų krepšį, kuris yra atsparus šalčiui, nelaidus vandeniui ir apsaugo nuo drėgmės. Iš patirties žinau, kad taip pasiruošus niekas, net didžiausias šaltis, nesutrukdys užfiksuoti geriausių kadrų.
Šaltyje nepamirškite pirštinių. Šaltyje būtina mūvėti pirštuotas arba kumštines pirštines, tačiau tai apsunkina darbą. Tokiais atvejais renkuosi „Canon“ korpusus EOS-1D, kurie turi paprasčiau valdomą sparčiojo valdymo ratuką.
Naudokite ne vieną fotoaparatą. Kai jūra nerami, ne visada paprasta, o kartais net neįmanoma keisti objektyvų. Man dirbti lengviau su keliais fotoaparatais iškart, nes skirtingais objektyvais galiu naudotis jų nekeisdamas.
Neprisikraukite daug daiktų ir laikykite juos po ranka. Kai laive tiek mažai vietos, sunkoka rūpintis tiek tuo, kaip tinkamai pasidėti visą įrangą, tiek ir būti pasirengus fotografuoti reikiamu metu.
Thorsteno Milse biografija 1965 metais Vokietijos mieste Bylefelde gimęs gamtos fotografas Thorstenas Milse baigė grafikos dizaino studijas, tačiau nusprendė visą savo laiką skirti fotografo karjerai. Thorstenas specializuojasi kraštovaizdžio ir gyvūnijos fotografijoje, didžiausią dėmesį skirdamas gamtosaugai ir nykstančioms rūšims.
Nuo 1990 metų jis fotografavo įvairią gyvūniją – nuo gepardų, liūtų ir leopardų Afrikoje iki kengūrų ir koalų Australijoje, nuo tigrų Indijoje ir imperatoriškųjų pingvinų Antarktidoje iki jūrų vėplių ir baltųjų lokių Arktyje. Jo nuotraukos publikuotos 25 šalyse leidžiamuose prestižiniuose gamtos žurnaluose, kaip antai GEO, „BBC Wildlife“, „Illustreret Videnskab“ ir „Nature’s Best Photography“. Jo stulbinami darbai apdovanoti ne vienu tarptautiniu prizu, iš kurių galima paminėti „BBC Wildlife“ metų fotografo (gyvūnų elgsena) ir „Nature’s Best Photo“ konkurso didįjį prizą.
Nuo 2004 iki 2008 metų jis lankėsi Žemės ašigalių regionuose, dažnai lauke prabūdamas po keletą savaičių, kad galėtų užfiksuoti ypač įspūdingų kovos už būvį akimirkų. 2010 metų pradžioje Thorstenas daug laiko skyrė fotografuodamas ilgauodeges makakas Balyje ir išleido savo knygą „Paskutinieji Afrikos tyrai. Namibijos Griaučių krantas“ („Afrikas letzte Wildnis: Namibias Skelettküste“).
2011 metų pabaigoje išleista jo dovanų knyga „Ašigalių pasaulis“, vainikavusi daugiau nei šešerių metų darbą Arkties ir Antarkties regionuose, o 2012 m. su „Canon“ skaitmeniniais veidrodiniais fotoaparatais EOS ir EF serijos objektyvais jis fotografavo gyvūniją Pietų Amerikoje ir Europoje.
Tikejausi kazko daugiau. Atspari kuprine, du fotoaparatai - anaiptol ne naujiena, o pasiulymas naudoti horizonto tinkleli - aktualus nebent naujokams, dar nespejusiems iki galo perskaityti fotoaparato instrukcija. Nuotraukos aisku grazios.
Kad tenai filme ne kuprinė, o hermetinė dėžė. Aš tokią jau gal kokie 3 metai po miškus ir pelkes tampausi. Numesk į balą kuprinę, kai prisigers vandens tai sunkiai ir bepaneši, o tokią dėžę gali drasiai mest į vandenį . Pagal reklamą, tai per ją gali pervažiuot džipas, bet nebandžiau.
Gamtos fotogrfai dažniausai fotografuoja iš slėptuvių. Kartais slėptuvę tenka statytis pelkėj ar net vandeny, ar sniege. Štai tada labaipraverčia tokia dėžė, nes atsinešus daigtus kuprinėj, reikės neštis kėdutę ir kuprinei. Aš dėžei pasisiuvau petnešas, o kai nesėdžiu slėptuvėj, vaikštau su kuprine.
Nieko jūs nesuprantat - pofig čia tos fotkės, esmė yra kuklus Canon technikos rinkinys, kurį fotografas pasiėmė:
Citata:
<...> du „Canon“ fotoaparatus – Canon EO1D1D Xr Canon EOS 5D Mark III . Gyvūnus fotografavo objektyvais „EF 600 mm f/4L IS II USM“ ir „EF 300 mm f/2,8L IS II USM“, o kitoms nuotraukoms naudojo „EF 8–15 mm f/4L Fisheye USM“, „EF 16–35 mm f/2,8L II USM“, „EF 50 mm f/1,2L USM“ ir „EF 70–200 mm f/2,8L IS II USM“. T. Milse įsidėjo židinio nuotolio objektyvą ir blykstę „Speedlite“, be to, kad nereikėtų trikojo ir siūbuojančiame laive pavyktų padaryti ryškių nuotraukų, rinkosi „Canon“ IS tipo objektyvus (su vaizdo stabilizatoriumi).
Nes
Citata:
Kai laive tiek mažai vietos, sunkoka rūpintis tiek tuo, kaip tinkamai pasidėti visą įrangą, tiek ir būti pasirengus fotografuoti reikiamu metu.
Kažkur jau esu panašią mintį rašęs, bet pasikartosiu. Nebūkim tokie materialistai ir neskaičiuokim svetimų pinigų - ką turi žmogus, su tuo ir fotografuoja :)
kad jei ambasadorius, tai net ne jo ta įranga :) p.s. šiaip įdomu, kokių čia stebuklingų patarimų norima ir ar nebūtų taip, jei kas pasakytų ryt plaukiam į Antarktidą, tu fotografas keik žinau, pasiimk ką reik, ar nebūt pirma vieta, kur pultų skeptikai skaityt šič ? ;)))
Na gal nepakankamai konkrečiai išsireiškiau. Lietuvoje nepragyvensi žvirblius fotografuojant ir nesusipirksi tokios įrangos. Kitose labiau pažengusiose, su didesne rinka šalyse sutinku, kad įmanoma.
jo, nes normaliame pasaulyje (t.y. visur, kur ne Lieutva) žmonės supranta meną ir perka žvirblių fotkes už brangiai :))
O šiaip taigi čia paprasta viskas - žmogus tiesiog daro reklamą. Čia yra Canon išlaidos marketingui ir nieko daugiau. Žvirblius fotografuodamas nepragyvensi niekur, nebent fotografuoji žvirblius National Geographic žurnalui... kokius nors nykstančius :)
Lietuvoje jei ir nyksta žvirbliai, tai niekam neįdomu :D
Kad Canon'as remia suprantu.
Bet kalbu, kad toje pačioje amerikoje, skadinavų šalyse ar kitur kur ekonominė situacija gera, tai tuo gamtos fotografu galima lengviau tapti, išgalėti daug keliauti, aišku įrangą įsigyti... Kad gamtos fotografu tapti manau yra svarbiau daug keliauti, nei įrangą labai gerą turėti
O man viskas cia patiko, tiek nuotraukos tiek straipsinis, na ir zinoma visa turima technika :) ne vienas pasvajojome beziuredami, kad man kas toki... :)
Komentaruose jaučiamas tradicinis Lt pavydo "kvapelis". Pirmiausiai gamtą fotkina žmonės ne todėl, kad jiem bais daug moka, o todėl kad jiems patinka tai daryti ir šimtatūkstantinės sumos išleistos įrangai, joks čia ne stebuklas net ir Marijos žemėje. AčDie turime ir Lietuvoje pasišventusių gamtai fotografų, kurie iš foto tikrai "nepragyvena", tai visai kitų profesijų žmonės, jie niekam nesiskundžia ir neverkšlena, o daro tai kas jiems patinka. Straipsniukas labai paviršutiniškas, o patarimai skurdūs.