REPOST: Virtualios fotografijos pamokos - kompozicija. 1 dalis.
Jei Jūs esate menininkas nesugebantis valdyti formų,
Jūs atrodote kaip oratorius nevaldantis žodžių.
Leonardo da Vinci
Kompozicijų ir taisyklių kaip, kur ir kada kokias kompozicijas naudoti yra be galo daug (auksinės, trikampės, aštuoneto, susikertančios, laiptinės, trišakės, spindulinės, kilpinės, koncentrinių apskritimų, banguotos, kompleksinės, sraigtinės ir t.t.). Vienos jos sugrupuotos pagal autorius, kitos pagal temas trečios pagal jų panaudojimą. Kompozicijos taisyklės žinomos jau nuo senovės Babilono laikų, tačiau jos tada dar nebuvo sugrupuotos. Menotyrininkai ir menininkai pastebėjo, kad vieni paveikslai, pastatai ar skulptūros turi didesnį pasisekimą nei kiti, nors mažesnį pasisekimą turintys kūriniai nė kiek nenusileidžia nei kokybe, nei įdomumu populiariesiems. Pradėjus tyrinėti „sėkminguosius“ kūrinius buvo pastebėti tam tikri bendri bruožai, principai – kompoziciniai sprendimai, kurie, matyt, ir nulėmė tų darbų populiarumą padarydami juos pranašesniais prieš nė kiek ne blogesnius „kolegas“.
Čia apžvelgsime kelias iš pagrindinių kompozicijų.
Auksinė seka
Mūsų gyvenimas dažnai grindžiamas matematinėmis formulėmis ar skaičiais, kurie dažnai mums nieko nesako, net jei ir ilgai juos aiškinti.
Auksinė seka dar kartais vadinama auksine spirale arba „Golden mean“ kaip ir PI (3.14) yra vienas iš tų skaičių, kuriais mes retais suabejojame ir dažnai aklai pasitikime. Šis skaičius labai dažnai atvaizduojamas graikiška raide PHI, bet nėra panašus į PI. Jis nepastebimai gyvuoja mūsų kasdieniniame gyvenime: architektūroje, augaluose ir net gyvuose sutvėrimuose, keistai pamalonindamas mūsų akį. Tas magiškas skaičius yra 1.618...
Kaip šis skaičius buvo surastas? Senovės matematikas vardu Fibonačis (Fibonacci) surado, kad jei pradėti nuo skaičių 0 ir 1 ir juos sudėti – gausime naują skaičių, šiuo atveju 1. Gana paprasta, bet kas atsitiks jei sudėti paskutinį skaičių kartu su nauju skaičiumi -2? Pažiūrėkite į skaičių lentelę žemiau, tęskite paskaičiavimus ir Jūs gausite ilgą naujų skaičių seką.
Tai yra vadinama Fibonači seka.
0,1 --> sudėjus skaičius gausime 1
0,1,1 --> suėję du paskutinius skaičius ir gausime 2
0,1,1,2 --> suėję du paskutinius skaičius ir gausime 3
0,1,1,2,3 --> suėję du paskutinius skaičius ir gausime 5
0,1,1,2,3,5
Seka auga, kaip parodyta žemiau, iki naujos unikalių skaičių sekos
0,1,1,2,3,5,8,13,21,34,55,89,144, 233,377
Taigi, pradėję nuo 0 ir paimdami du sekos skaičius ir paskaičiuodami jų proporcijas, gausim gana įdomų vaizdelį.
1,0 Koeficientas = 1 su 0 = 0
1,1 Koeficientas = 1 su 1 = 1
2,1 Koeficientas = 2 su 1 = 2
3,2 Koeficientas = 3 su 2 = 1.5
5,3 Koeficientas = 5 su 3 = 1.6666
8,5 Koeficientas = 8 su 5 = 1.6
13,8 Koeficientas = 13 su 8 = 1.625
21,13 Koeficientas = 21 su13 = 1.61538
34,21 Koeficientas = 34 su 21 = 1.61538
55,34 Koeficientas = 55 su 34 = 1.61764
89,55 Koeficientas = 89 su 55 = 1.6181
144,89 Koeficientas = 144 su 89 = 1.6179
Jei Jūs tęsite toliau pastebėsite, kad koeficientas suksis apie magišką skaičių 1.618.
Aš girdžiu Jus klausiant „na ir kas iš to?“. Taigi pažvelkime į tai, kaip auksinė seka gyvena gamtoje. Pažiūrėkite į diagramą. Atkreipkite dėmesį, kad ji išimtinai yra padaryta iš keturkampių, kaip ir visas paveiksliukas yra keturkampis. Jei Jūs pamatuotumėte, jo santykis yra magiškas numeris 1.618. Taip pat jei atkreipsite dėmesį į kreivę kiekviename iš keturkampių, pastebėsite, kad tai yra ketvirtis apskritimo. Tačiau žiūrint į paveiksliuką bendrai, Jūs apie tai negalvosite ir Jums geriausiu atveju kils asociacija su jūros kriaukle.
Kitas įdomus gamtos fenomenas yra saulėgrąža. Jei paskaičiuotumėte spirales joje, tai suskaičiuotumėte 55, 34 arba 89 einančias į šoną prieš laikrodžio rodyklę. Netikite – patikrinkite.
Trečdalių taisyklė
Buvo atrasta, kad kai kurios paveikslo/nuotraukos vietos labiau patraukia žiūrovo dėmesį nei kitos. Taip pat kaip ir natūraliai ar žmogaus sukurti vaizdai su tam tikromis proporcijomis (atsitiktinai ar specialiai) automatiškai mums patinka. Leonardo da Vinci surado grožio ir harmonijos suvokimo principą ir pavadino jį „auksine skiltimi“ (Golden section) dar žinomą ir kaip „trečdalių taisyklė“.
Šis principas buvo žinomas dar iki Leonardo. Babilono, Egipto ir senovės Graikų meistrai taip pat sėkmingai naudojo auksinės skilties taisykle savo architektūroje ar mene. Tam, kad lengviau suprasti šiuos auksinius kompozicijos taškus įsivaizduokite nuotrauką, keturiomis linijomis padalintą į devynis nevienodas dalis. Kiekviena linija yra nubrėžta taip, kad gautos mažosios dalies plotis atitinka didžiąją dalį taip, kaip visos nuotraukos plotis atitinka didžiosios dalies plotį. Taškai, kuriose susikerta linijos vadinami auksiniais taškais
Trečdalių taisyklė yra pagrįsta principu, kad žmogaus akis natūraliai žiūri į dviejų trečdalių tašką nuotraukoje/paveiksle. Apkirpkite savo nuotrauką taip, kad vienas iš pagrindinių objektų būtų ant trečdalių susikirtimo taškų, tai dažnai pagerins nuotraukos kompoziciją ir ji taps įdomesnė, nei tuo atveju kai pagrindinis objektas yra centre.
Jūsų gamtos nuotraukos bus daug įdomesnės, jei trečdalių taisyklę pritaikysite horizonto linijai. Jei Jūs rodote žemę ar vandenį tai horizonto linija turėtų būti du trečdaliai aukščiau nuo nuotraukos apačios ir jei rodote dangų – vienas trečdalis nuo apačios (dangus užims du nuotraukos trečdalius).
Įstrižainė kompozicija
Įstrižainė tai nuožulni linija einanti arba nuo viršutinio kairiojo kampo į dešinį apatinį arba iš dešinio viršutinio į kairį apatinį. Kompozicijos, kuriose dominuoja horizontalios ir vertikalios linijos yra architektoninės arba statinės tuo tarpu įstrižos kompozicijos – dinamiškos. Klasikiniai įstrižainės kompozicijos panaudojimai yra tokiose siužetuose ar pozose: žmogus ir įkalnė, žmonės ant laiptų, rikiuotė ar eilė, gulintys, sėdintys, stovintys ar skrendantys kūnai. Kūnai ar elementai išrikiuoti pagal dydį, medžiai ar jų šakos, veiksmai vandenyje, gamtoje sutinkamos įstrižos formos.
2_dalis: www.efoto.lt/fotografavimas/virtualios_fotografijos_pamokos_...
Autorius:
.jpg)
