Darbelis savaitgaliui - pasigaminkime panoraminį fotoaparatą!
Reikės: storo kartono, klijų, lipnios juostos, juodų dažų, varžto, skardinės, įrankių ir .. aišku juostos.
Objektyvą irgi pasigaminsim ;)




Nenusakomai keistas užsiėmimas tas fotografavimas... Vieniems norisi gyventi su fotoaparatu (nesupraskite tiesiogiai), kitiems reikia gerų „stiklų" ir kitokių „fotožaisliukų", dar yra ir negalinčių išsiversti be juostos. Panašius įgeidžius akimoju pakursto „pigusis" „Ebėjus" ir kelios specializuotos fotoreikmenų parduotuvės Lietuvoje ar giminės Amerikoje. Na, o ši mūsų rubrika tradiciškai skiriama labiausiai užsispyrusiems entuziastams, kuriems visuomet niežti nagai pasigaminti kokį nors fotografuojantį aparatą. Paprasčiausia, žinoma, iš degtukų dėžutės sukonstruoti „pinhole" kamerą. Bet dabar ruduo (artėja žiema), peizažų ir kitų gamtos motyvų fotografavimo metas, tad siūlau išbandyti kiek sudėtingesnio „pinhole" fotoaparato gamybą. Pastarajam reikia 120 tipo (60 mm pločio) juostos, o gaunamas kadras siekia 60x180 mm. Dar šis aparatas ypatingas tuo, kad negatyvas (kaip ir įprastose panoraminėse kamerose) yra išgaubtas puslankiu. Suintrigavo toks formatas? Tada kibkime į darbą!

Reikalingos priemonės:

• braižymo, matavimo priemonės;
  
• aštrus specialus peilis popieriui pjauti (laužomomis geležtėmis);
  
• 6 mm diametro grąžtas medžiui gręžti (toks geriau tinka kartonui nei metalo grąžtai);
  
• šlifavimo mašinėlė ar dildė;
  
• plona adata;
  
• smulkiagrūdis šlifavimo popierius (grūdėtumas apie 1500-2000);
  
• keli stori pilko kartono lakštai;
  
• 

  Priemonės  

  
  momentiniai klijai;
  
• juoda lipni juosta (apie 50 mm pločio);
  
• juodi matiniai aerozoliniai dažai;
  
• kanceliarinė gumelė;
  
• 6 mm varžtas (kilputė), veržlė ir poveržlė;
  
• gaiviųjų gėrimų skardinė.
  

Jei norėsite pasigaminti „rimtesnę" kamerą:

• santechninis flanšas (didelė metalinė poveržlė vamzdžiams suveržti);
  
• automobilinis glaistas;
  
• spyruoklytė;
  
• keletas dalių iš nenaudojamo fotoaparato.
  

1) Pirmiausia reikia sugalvoti, kokio kadro norėsit, nes 60x180 mm formatas nėra konstanta, tačiau atsižvelgiant į 120 tipo juostos ilgį reikia racionaliai suskaičiuoti išeigą. Visas tokios juostos ilgis yra 800 mm, tad galima sukonstruoti fotoaparatą, darantį 60x800 mm kadrą. Įmanomi kiti tokio paties pločio kadrų variantai: 2 vnt. - 400 mm, 3 vnt. - 260 mm, 4 vnt. - 200 mm, 5 vnt. - 160 mm, 6 vnt. - 130 mm. Pavyzdyje konstruojama keturių kadrų sistema, tačiau atsižvelgiant į galimus juostos sukimo netikslumus, kadras sutrumpintas iki 180 mm.

2) Antras etapas - skaičiavimas ir braižymas. Pagal pateiktą brėžinį apskaičiavus matmenis galima pagaminti fotoaparatus ir kitokio dydžio kadrams bei kitokiems židinio nuotoliams. Tik reikia nepamiršti, kad, norint gauti geometriškai tikslų vaizdą, reikia išlaikyti vienodą atstumą nuo objektyvo iki juostos. Jeigu skirsis atstumas nuo juostos iki „pinhole" skylutės kadro viduryje ir kraštuose, bus ne toks tolygus krintančios šviesos kiekis ir keisis fotografuojamų daiktų mastelis. Pavyzdyje židinio nuotolis yra 85 mm. Tad visi skaičiavimai bus atliekami remiantis šiuo dydžiu. Pirmiausia ant storo kartono (apie 3 mm) nubrėžiame du puslankius, kurių spindulys yra 85 mm (brėž. 3), po to dar du puslankius apie milimetrą didesnius (brėž. 1). Kuo mažesnį skirtumą darysite, tuo sunkiau bus prakišti juostą, tačiau sumažės atsitiktinio apšvietimo tikimybė. Tada nubrėžiame 72 mm pločio (juostos būgnelio aukštis 66 mm plius du viršutiniams dangteliams naudojamo kartono storiai) ir apie 300 mm ilgio juostą ant plonesnio kartono (apie 1,5 mm) nugarėlei (brėž. 2).

3) Imame aštrų popieriaus pjaustymo peilį ir pradedame pjauti reikiamas detales. Nesistenkite kartono nurėžti vienu ypu. Norint detales išpjauti tiksliai ir nesusižalojus, reikia tą patį pjūvį kartoti keletą kartų, švelniai spaudžiant. Peilį stenkitės laikyti statmenai kartono plokštumai, nevartydami į šonus. Vidinių dangtelių (brėž. 3, spindulys 85 mm) plotį sumažiname iki 79 mm (atimamas priekinio dvigubo dangtelio storis) tam, kad nepasikeistų atstumas iki skylutės, viršutinį dangtelį siauriname trimis milimetrais, nes antras papildomo dangtelio sluoksnis jau dedamas tarp viršutinių dangtelių. Po to vidinių dangtelių kampuose pagal juostos būgnelį nubrėžiame apskritimus ir juos išpjauname.














4) Suklijuojame išorinį dangtelį su vidiniu. Klijuojame tiksliai, stebime, kad liktų vietos juostai. Klijuoti patogu momentiniais klijais. Jie įsigeria giliai į kartoną ir greitai kietėja. Suklijavę dangtelius, prie jų lenkiame nugarėlę. Lenkdami nugarėlę iš karto tepame klijais. Priklijavę abu dangtelius, dėl didesnio standumo siūles pakartotinai patepame. Suklijavus pagrindinę korpuso dalį, klijuojamas priekinis dangtelis (brėž. 4). Jam reikės kelių kartono gabalėlių - 72x176 mm ir 66x170 mm. Tikslius dydžius pjaukite tik suklijavę pagrindinę korpuso dalį, stengdamiesi palikti kuo mažesnius plyšius, nes pro juos gali būti apšviesta juosta. Abu dangtelius lygiuojame per centrą ir suklijuojame. Dabar viduryje reikia išpjauti skylę, platėjančią į vidinę pusę. Skylė turi būti tokio dydžio, kad nekliudytų projektuojamam vaizdui (brėž. 8).








Artėja dažymo etapas, tačiau prieš pradėdami dažyti iš plono kartono išpjauname apsaugines sieneles (brėž. 5). Jos saugos ant būgno susuktą juostą nuo apšvietimo. Dabar šias sieneles ir vidinius kameros paviršius išdažome juodais matiniais dažais. Dažams išdžiūvus, priklijuojame ir apsaugines sieneles. Klijavimas baigtas.
















5) Pagrindiniame korpuse reikės padaryti tris 6 mm diametro skylutes. Dvi iš jų bus reikalingos kadro pradžiai ir pabaigai nustatyti, o trečioji - juostos sukimo mechanizmui įstatyti. Kadro ribų nustatymo skylutes reikia daryti ties apsauginių sienelių ir nugarėlės susikirtimo vieta. Sukimo mechanizmo skylutė daroma vieno iš juostos būgnelių (brėž. 6) centre. Padėtį korpuse reikia pasirinkti arba apačioje kairėje, arba viršuje dešinėje, žiūrint iš priekinio dangtelio pusės į kameros vidų. Taip parinkti reikia todėl, kad sukimo mechanizmas suktųsi pagal laikrodžio rodyklę.













6) Padarius skylutes, galima surinkti priekinio dangtelio uždarymo sistemą. Vienas dangtelio kraštas plačia juoda lipnia juosta priklijuojamas prie korpuso (atliks lanksto funkciją), o kitame krašte, vienas prie dangtelio, kitas prie korpuso, klijuojami du kartoniniai „kabliukai", kurie tarpusavyje fiksuojami kanceliarine gumele. Gumelę nuėmus, galima atidengti dangtelį ir pakeisti juostą.









7) Dabar eilė juostos sukimo mechanizmui. Mums pasisekė, nes praktiškai visų firmų juostų būgneliai galuose turi apie 5,5 mm diametro ir 10 mm gylio skylutę, į kurią puikiai telpa 6 mm varžtas, net iš anksto nepadarius sriegio. Tiesa, skylutės šonuose dar yra paplatėjimai, tačiau mums jų neprireiks. Sukimo mechanizmui galima naudoti bet kokį 6 mm varžtą, tačiau ranka sukti patogiau, jei varžto galvutė yra su „sparneliais" arba jei naudojame kilputę su sriegiu. Mechanizmas daromas taip: pirmiausia ant parinkto varžto užsukama 6 mm veržlė ir uždedama poveržlė, tada pamatuojamas ir atpjaunamas reikiamas varžto sriegio ilgis (10 mm plius dangtelio storis), varžto galas dilde šiek tiek pasmailinamas, kad būtų lengviau įsukti. Štai ir viskas.












8) Liko sukonstruoti optinę sistemą ir užraktą. Paprasčiausias užraktas - juodos lipnios juostos gabalėlis, kurį ekspozicijos pradžioje nuimame nuo skylutės, o po ekspozicijos vėl priklijuojame. „Rimtesnį" užraktą galima sukonstruoti iš gabalėlio skardinės, spyruoklytės ir mechaninio nuotolinio paleidimo laido, su jo prisukimo mazgu, išimtu iš nenaudojamo fotoaparato. Tiesa, čia tik teorinis pasvarstymas, nes mintis kilo žurnalui beveik keliaujant į spaustuvę (vėliau svetainėje pasistengsime pateikti užrakto gamybos procesą iliustruojančias nuotraukas ir konkrečius patarimus, ką ir kaip daryti). Mechanizmas turėtų atrodyti taip: iš skardinės padaroma siaura juostelė (plokštelė) ir viename jos gale išgręžiama maža skylutė, kad ta plokštelė galėtų sukiotis. Tas pats plokštelės galas, per vidurį plokštelę įkirpus iki pusės, užlenkiamas kampu, kad būtų galima ją paspausti (pasukti). Po to plokštelė plonu varžteliu, įkištu pro skylutę, tvirtinama prie priekinio dangtelio taip, kad uždengtų optinės sistemos „pinhole" skylutę. Taip pat prie priekinio dangtelio tvirtiname paleidimo laido prisukimo mazgą. Jį reikia tvirtinti taip, kad laidas paspaustų juostelę žemyn, o iš karto po laidu tvirtiname spyruoklytę, kuri po ekspozicijos automatiškai grąžins plokštelę į pradinę padėtį, t. y. vėl bus uždengiama „pinhole" skylutė.

9) Galima apsieiti ir be kameros tvirtinimo mazgo, bet tuomet kamerą paprasčiausiai reikės ant kažko pastatyti ir ramstyti po ranka pakliūvančiais daiktais. O gal taip ir įdomiau? Jei vis dėlto sumanytumėt konstruoti tvirtinimo mazgą, prireiks santechninio flanšo, didelės veržlės ar storos ir sunkios metalinės plokštelės su skyle viduryje. Papildomas svoris reikalingas tam, kad kamera būtų stabilesnė, o skylė viduryje - kad į ją automobiliniu glaistu galima būtų įklijuoti kameros tvirtinimo sriegį, išimtą iš nenaudojamo aparato. Įklijavus sriegį, visą modulį reikia priklijuoti prie kameros pagrindo.

10) Paskutinė detalė -skylutė šviesai patekti (brėž. 7). Jai padaryti reikės gabalėlio skardinės, adatos ir švitro. Pirmiausia atsikerpame tokį gabalėlį, kuris visiškai dengtų priekinio dangtelio skylę (brėž. 8). Tada viduryje plona adata praduriame mažą skylutę ir švitriniu popieriumi pašaliname kitoje pusėje atsiradusias šerpetas. Darbas, atrodytų, paprastas, bet iš tikrųjų yra kruopštus ir sudėtingas. Pagal „pinhole" kamerų skaičiuokles optimalus skylutės diametras 85 mm židinio kamerai yra 0,389 mm, tačiau aišku kaip dieną, kad be aukštųjų technologijų su adata tokio tikslumo nepasieksime... Neturint tokios plonos adatos (įprastinės būna apie 0,7 mm), reikia arba adatą paploninti švitru, arba plokštelę durti tik pačia adatos viršūnėle (smaigaliu). Jei pavyktų skylutę padaryti panašią į reikalaujamą, tokios kameros diafragmos skaičius F būtų apie 219. Pagaminus plokštelę su skylute, šią detalę lipnia juosta priklijuojame priekinio dangtelio centre.
















 11) Paskutinis etapas - juostos įdėjimas ir fotografavimas. Atidengę varstomą kameros priekinį dangtelį, popierinį juostos pagrindą įkišame į tą kameros pusę, kurioje nėra sukimo mechanizmo, ir traukiam per visą kadro ilgį. Ištrauktą popieriaus galą kitoje pusėje užvyniojame ant tuščio būgnelio. Prieš tai būgnelio gale pasidarome sriegį juostos sukimo „rankenėlei", t. y. dar neįdėję būgnelio paprasčiausiai įsukame ir vėl išsukame sukimo mechanizmo varžtą. Įdėję būgnelį su užvyniotu popieriumi, vėl įsukame sukimo mechanizmo varžtą ir užfiksuojame dangtelį gumele. Uždengę dangtelį ir žiūrėdami pro antrąją (pagal juostos judėjimo kryptį) juostos padėties stebėjimo skylutę, sukame juostą tol, kol pamatome juostos pradžios indikatorių, atspausdintą ant išorinės popieriaus pusės. Tai reiškia, kad jau galima fotografuoti. Kad tiksliau atsuktume antrąjį kadrą, pirmoje skylutėje rašikliu ant juostos apsauginio popieriaus padėkite žymę. O dabar - pirmyn į laukus miškus prieš pasirodant sniegui ieškot paskutinių ūkanotų panoramų!

Gintas Kavoliūnas.  Žurnalas FOTO

Plačiau apie pinhole fotografiją: www.efoto.lt/apie_fototechnika/pinhole_fotografija_fotoapara...
Pinhole nuotraukos: www.efoto.lt/nuotrauka/pinhole