Prieš pradėdamas kalbėti mūsų tema, noriu atkreipti dėmesį, kad teisė - tai ne matematika, todėl vienareikšmiai atsakymai retai galimi. Taigi ir aš rašydamas turėjau omenyje bendriausius atvejus ir paprasčiausias situacijas. Tačiau visuomet yra milijonai išimčių, o milijonai aplinkybių gali susiklostyti taip, kad mano tiesus ir trumpas atsakymas bus visiškai neteisingas, nors gabus advokatas gal sugebėtų jus išsukti iš kebliausių padėčių.
Iš esmės, fotografuoti galite ką norite ir kur norite. Draudimai dažniausiai riboja tik tokių fotografijų paviešinimą ar publikavimą. Tačiau kad būtų paprasčiau, klausimuose ir atsakymuose dažniausiai miniu tik veiksmažodį „fotografuoti" (Pvz., „Ar galiu fotografuoti miške?").
Pirmyn...
Autorių teisės - tai specifinės kūrinio autoriaus teisės, leisti arba uždrausti naudoti jo kūrinius ir gauti už tai atlygį.
Kai tik sukurta (užfiksuota).
Autorių teisės atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento ir jokia registracija nėra privaloma.
Visos, nepriklausomai nuo jų meninės vertės ar užfiksavimo būdo ir priemonių, jei tik jos originalios. Paprastai tariant, originali ta nuotrauka, kuri nėra nukopijuota.
Paprastai - fotografui, išskyrus atvejus, kai fotografas fotografuoja vykdydamas savo darbines funkcijas. Tokiu atveju turtinės autorių teisės į fotografiją priklauso darbdaviui, o neturtinės - fotografui.
Asmeninės neturtinės autorių teisės yra tiesiogiai su autoriaus asmeniu susijusios teisės, t.y.:
autorystės teisė - tai teisė reikalauti pripažinti kūrinio autorystę;
Turtinės autorių teisės yra susiję su autoriaus teise gauti pajamas už savo kūrinį. Mano nuomone, su fotografija labiausiai yra susiję šios turtinės autorių teisės:
Yra ir daugiau turtinių autorių teisių, tačiau jos mažiau susiję su fotografiją.
Turtines autorių teises galima perleisti, tuo tarpu neturtinių - ne. Net jei sutartyje būtų numatyta, kad autorius perleidžia ir neturtines teises, tokios sutarties nuostatos negaliotų.
Fotografai paprastai autorių teises į savo fotografijas perleidžia sutartimis. Kitas būdas - teisių paveldėjimas po fotografo mirties.
Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.
Tai nėra privaloma, tačiau labai rekomenduotina. Tai gali pagelbėti vėliau įrodinėjant, kad tai tikrai jūsų sukurta fotografija.
Ne, jūs neprarandate savo teisių fotografiją paskelbę internete. Nebent tai būtų nurodyta interneto svetainės taisyklėse ir jūs su tuo būtumėte sutikę (pvz., registruodamiesi paspaudėte „Sutinku"). Tad rekomenduoju atidžiau paskaityti tokias taisykles.
Naudokite visus įmanomus įrodinėjimo būdus: pateikite RAW failus, kvieskite liudininkus ir kt.
Pradėk nuo įrodymų fiksavimo: įsigyk fotografiją išspausdinusį leidinį ar bukletą, pasidaryk interneto svetainės screenshot'ą, nufotografuok gatvėje pakabintą plakatą...
Antra, parašyk pretenziją pažeidėjui. Joje reikalauk nutraukti pažeidimą. Ar prašysi piniginės kompensacijos - tavo reikalas, tačiau praktika rodo, kad toks reikalavimas labai padidina pretenzijos atmetimo tikimybę. Pretenziją išsiųsk registruotu paštu su pranešimu apie įteikimą.
Jei pažeidėjas pretenzijos nepaisys arba išvis nieko neatsakys, be teismo neapsieisi. Tačiau patariu visada pasvarstyk, ar verta ir kiek tau tai kainuos. Klientai, besivaidijantys tik dėl ambicijų, yra skalsiausia advokatų duona.
Jei jie stovi viešoje vietoje - taip. Tačiau tik tuo atveju, jei jie nėra pagrindinis kompozicijos objektas ir jei nesiekiama turtinės naudos. Kitu atveju reiktų gauti pastato ar skulptūros autoriaus leidimą.
Pastatai ir paminklai patys yra autorių teisių objektai, tad šioje vietoje įstatymas bando suderinti visų interesus.
Norint publikuoti asmens atvaizdą, reikia gauti jo sutikimą. Išimtys yra šios:
Tačiau ir šios išimtys galioja ne visuomet. Net ir viešų asmenų nereiktų fotografuoti orumą žeminančioje situacijose (pvz., su atsegtu praskiepu) ar jiems aiškiai demonstruojant nesutikimą fotografuotis (pvz., bandant slėpti veidą).
Labai patartina. Geriausia gauti parašiuką ant popieriaus, tačiau sutikimas gali būti išreikštas ir veiksmais. Kitaip sakant, jei mergina jums pozuoja studijoje, akivaizdu, kad ji sutinka, kad ją fotografuotumėte.
Tačiau sutikimas sutikimui nelygus. Ji gali sutikti, kad jos atvaizdas būtų publikuojamas žurnale, tačiau nesutikti, kad būtų naudojamas reklamai. Taigi geriau iš anksto susitarti ir užfiksuoti tai popieriuje.
Su vaikų fotografijomis reiktų elgtis labai atsargiai. Iki modelio pilnametystės tėvų rašytinis sutikimas gali jus apsaugoti nuo problemų, tačiau ir tai nepadės, jei vaiko teisių apsauga užsiimančioms institucijoms atrodys, kad fotografijos ar jų publikavimas kenkia nepilnamečiui (pvz., vaikas nufotografuotas neigiamoje situacijose). Savo klientams dažniausiai rekomenduoju vengti fotografuoti vaikus.
Jei namuose nedaromas įstatymo pažeidimas arba tai nėra ypatingai svarbu visuomenei, privačioje fizinio asmens (ne įmonės) valdoje be to asmens sutikimo fotografuoti negalima. Ši taisyklė galioja nepriklausomai, ar pats asmuo yra namuose, ar ne.
Ar gali fotografuoti muziejuose, koncertuose, sporto renginiuose?
Tam reikia organizatorių sutikimo.
Įstatymas yra Visuomenės informavimo, raktinis žodis boldu: draudžiama filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo. Nors gali būti uždrausta ir viešuose renginiuose ir viešose vietose (formaliai – prekybos centras ar parduotuvė – irgi vieša vieta), bet ten jau nuosavybės apsaugos klausimai, kiti niuansai.
Berods čia jau diskutavom www.efoto.lt/forumas/fotografavimo_apribojimai#comm.. . Nors profesionalo komentaro reikėtų, nes išvados kaip ir atsirado, bet tokios „pasidaryk pats“ lygio.
Tokio pobūdžio klausimai labai aktualūs visame pasaulyje. Lietuvoje tik pirmieji žingsniai ginant savo teises į privatumą, bet amerikonai jaučia malonumą užtampyti po teismus, jei jų Bobiką prastu kampu nufotografavai i vietiniame sienlaikraštyje paskelbei, kad artėja šunėko gimtadienis:). Tokia jau ta demokratijos kaina, kai kiekvienas gali ginti savajį "aš". O kas dėl konkrečių klausimų Akropolio kieme - esmė ta, kad fotonuotraukoje nekiltų interesų konflikto - jei bent vienas iš joje atsiradusių (pagrindinių ar atsitiktinių, gyvų ar negyvų) objektų yra (ar gali būti) nepatenkintas, turi rasti kompromisą (trinti foto arba gauti pritarimą), nes priešingu atveju...bus negerai: apsauginis gali stuktelti per kamerą (o tada teismuose galėsi kelis metus įrodinėti, kas teisus), mamytė gali užtampyti po kitas valdiškas institucijas. Bet kuriuo atveju, turi vadovautis paprasta logika - ar nuotraukoje esantis turinys vertas galimų nemalonumų - jei tai "amžiaus kadras", tada kovok už savo teises, bet jei tai atsitiktinis spragtelėjimas, tada iš tiesų patapsi mylimu advokato klientu:) Tokia ta demokratijos kaina!