
„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka

Mindaugas Ažušilis nėra patogus fotografas, jis nesiekia laimėti Jūsų simpatijas gražiais, estetiškais vaizdais. Jis stebi mūsų pažįstamą aplinką ir nuotraukomis pirma siekia nustebinti, kad tai sužadintų mūsų smalsumą ir jusles. Pirmą galvoje kylantį klausimą „kas nuotraukoje
ne taip“, paprastai keičia ne toks jau banalus „o kas mes esame?“.
Kviečiame susipažinti su dviem Mindaugo Ažušilio projektais.
Ankstesnis eFoto publikuotas pokalbis su fotografu:
www.efoto.lt/fotografu_pristatymai/mindaugas_azusilisMindaugo Ažušilio fotografijų paroda ir knyga „Happiness in Lithuania“
Laimės estetika versus nenorėjimo etikaStipri estetinė fotografinė kalba archetipais, simboliais, metaforomis veda deklaruojamų laimės receptų Lietuvoje suvokimo link. Sąmoningai konstruojamas ir kuriamas vaizdas, centrinės kompozicijos sprendimai, tiesioginė akistata su subjektu paradoksaliai kuria susidūrimo su nenuginčijamu faktu įspūdį. Faktu, kad tai, ką matome Mindaugo Ažušilio projekte, – lietuviškos laimės biblija. Tačiau šis vaizdų, o ne raštų rinkinys – veikiau išdavystė to, ką šiandien praradę realybės suvokimą laikome laimingu gyvenimu. Dažnai paviršutiniškas požiūris į viską aplink sklandžiai uždangsto mūsų kasdienybės nerimą, tačiau būtent jauno menininko fotografijose įamžintos „laimės“ čia apsinuogina visu savo materialiu grožiu.
Laimės poreikis – individualus, tačiau čia ir dabar norisi kalbėti apie prievartos jausmą, apie prievolę būti laimingam. Ir nors laimės poreikis užprogramuotas kiekvienam iš mūsų, jo formai ir intensyvumui neišvengiamai įtakos daro visuomenė ir jos vertybinės nuostatos. Troškimų konstravimo ir jų tenkinimo amžiuje baimė būti nelaimingam tikriausiai labiausiai trukdo būti laimingiems, o laimės antonimas tapo nenormalumo sinonimu.

„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka

„Laimė Lietuvoje“ – fotografinė laimės tipologijos estetika, apnuoginanti banalumą, tuštybę ir faktą, kad mums pakanka su(si)kurto įvaizdžio laimei užtikrinti. Nors ir su ironijos prieskoniu, šis projektas peržengia nacionalines ribas ir kviečia palaikyti nenorėjimo etikos politiką. Rekontekstualizuojant žymiojo prancūzo Stéphane’o Hesselio frazę, „kurti reiškia priešintis, priešintis reiškia kurti“, – atrodo, kad būtent ji legitimuoja paradoksalų norą priešintis primetamai laimės sampratai, o būtent tai – Mindaugo Ažušilio kūrybos esmė.
Paklaustas, ar tas bendras projekto vardiklis - šypseną keičiantis liūdesio jausmas žiūrint į darbus – sąmoningas sprendimas, vienas perspektyviausių jauniausios kartos fotografų sako: „geras patiekalas per labai trumpą laiko tarpą žmogaus skonio receptorius nustebina keletą kartų. Fotografijomis tokį efektą noriu pritaikyti žmonių smegenims. Sprendžiant iš klausimo formuluotės, tai puikiai veikia. Mano uždavinys yra priversti žmones atsisukti į save ir permąstyti itin pragmatinį gerbūvio suvokimą. Nors ir myliu savo šalį, man liūdna į ją tokią žiūrėti. Todėl ryžausi drąsiai kalbėti apie tai, ko kiti nenori pripažinti, tikėdamasis ją pamatyti nors truputį geresnę“.
© Parengta pagal Eglės Deltuvaitės tekstą Laimės estetika versus nenorėjimo etika. Mindaugas Ažušilis, „Happiness in Lithuania“. Vilnius: Kultūros meniu, VšĮ, 2012.

Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


Mindaugo Ažušilio nuotrauka


Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Happiness in Lithuania“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka

Aš esu Vyras
Praėjo tie laikai, kai namo vidus priklausė moterims, o visa kita – vyrams. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje patys sunkiausi darbai tapo automatizuotais, vyriškumas, kaip fizinės jėgos išraiška, niekam nebeimponuoja. Valstybėje, kurioje lengva būti apvaisintai dirbtiniu būdu arba natūraliu per vieną naktį, o maitintoją gali atstoti socialinė rūpyba, moteriai kyla abejonė dėl vyro buvimo šalia prasmingumo.
Civilizacija išmokė vyrus nespjaudyti į sriubą, nemėtyti per petį apgraužtų kaulų, nesišnipšti į gretą sėdinčios damos suknelę; ji atskyrė vyro barbarišką pusę ir išugdė būti mandagiu, švelniu bei dėmesingu. Tačiau garbindami moteris eilėmis, išliedami erotinę energiją poezijoje, vyrai nejučia pradėjo marinuoti agurkus ir virti uogienes.
Vaidmenų inversija augina dendizmą, o natūrali reakcija feminizacijai tampa vyrų homoseksualumas.
“Ladies this was ill luck, but you
have much the worser of the two.
The world is chang’d I know not how
For men kiss men, not women now.”
Kimmel, IbidemKai senasis vyras miršta, jo vietą užima naujasis. Neretai nepakankamai vyriškas, tačiau mokantis tai kompensuoti automobiliu ar ginklu. Neretai per daug vyriškas, tačiau sėkmingai slepiantis savyje seksualines problemas. O norint pagirti jį, neretai užtenka tik pasakyti, jog jis yra vyras.
Mindaugas Ažušiliswww.mindaugasazusilis.com
„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka


„Aš esu Vyras“. Mindaugo Ažušilio nuotrauka
