Paulius Normantas: „Masinio vartojimo konvejeryje dalyvauti atsisakau“
2010.05.13  Straipsniai:  Fotografų pristatymai  48 5032
 
Gedimino Kajėno nuotrauka  

Keliautojas, fotografas Paulius Normantas „rytietiškas trajektorijas“ brėžia jau dvidešimt metų. Ekspedicijų patirtis, pro objektyvo akutę matyti vaizdai ir veidai tęsia savo gyvenimą fotoalbumuose, kasmet Europoje ir Azijoje rengiamose parodose. Taip įprasminamos ne tik kelionės, bet ir greitai prabėgantis laikas...



Jūsų žygio į Rytus pradžia sutapo su didžiulėmis permainomis Lietuvoje, kai tauta gyveno išsivadavimo, laisvės nuotaikomis, vyko Baltijos kelias... Tada, 1989-aisiais, iškeliavote į Himalajus. Kuo buvo pagrįstas šis apsisprendimas?

Iš tiesų 1989-ųjų rugpjūčio pradžioje aš išskridau į Šiaurės Kiniją, kiek vėliau pavyko trejetą mėnesių ir Tibete padirbėti. Minėdami Ribentropo – Molotovo paktą, su vokiečių profesoriumi Klemu išgėrėme po porą puodelių arbatos. Kodėl pasirinkau Rytus? Buvau pavargęs nuo tų visų egzistencialistinių minčių, kurias skleidė Nyčės ir Froidai... Ir dabar man tebėra keista, kaip vakariečiai puoselėja savo depresijas. Prieš dvidešimties metų supratau, kad gaila būtų prarasti man duotą laiką, užsiiminėjant destruktyviais žaidimais.
Gangtey šventyklos kiemas su sienose įrengtais maldų malūnėliais. Butanas  
Gangtey šventyklos kiemas su sienose įrengtais maldų malūnėliais. Butanas

Griežtai atsisakote fotografuoti skaitmenine fotokamera, ignoruojate kompiuterines technologijas... Kodėl?

Man reiktų nukirsti abi rankas, jei paimčiau skaitmeninę kamerą. Fotojuosta man yra kaip teptukas. Žinoma, šiais laikais galima padaryti ir nuostabių grafikos darbų vien kompiuterio programomis, bet tokia kūryba yra mirusi. Darbai, atlikti žmogaus rankomis, turi savo energiją. Nesvarbu, ar tai būtų fotografija, ar tapyba...O virtualioje erdvėje atsirandantys šedevrai tinka laikraščiams ar šiaip vienadieniams gaminiams, kurie kitą rytą iškeliauja į šiukšlių dėžę. Žmogaus portretas, užfiksuotas fotojuostoje, gali gyventi daugelį šimtmečių. Norėčiau, kad mano kūryba išliktų, tad masinio vartojimo konvejeryje dalyvauti atsisakau.

Tad dirbate Himalajuose ir fotografuojate budizmą išpažįstančias tauteles, kurios pamažu nyksta nuo žemės paviršiaus?

Pasaulio istorijoje jau yra išnykę tūkstančiai tautų ir tautelių. Sakykim, mūsų kaimynai lyviai kažkada net savo valstybę buvo sukūrę, o dabar jų Latvijoje galbūt yra likę tik 40 ar 50. Himalajų tautos labai kenčia nuo turistų invazijos. Pavyzdžiui, kadaise klestėjusi Sikimo karalystė, o dabar valstija Indijoje, atvėrė savo sienas 1990-ųjų gruodį. Pamenu, tuomet ėjau į šešis šimtmečius skaičiuojančią šventyklą siauručiu, vos įžiūrimu kalnų takeliu, – tirštame rūke net pamečiau tą takelį. Kai ten pat vėl apsilankiau užpernai, radau asfaltuotą kelią, kuriuo švilpė džipai. Kelias dar buvo platinamas, šimtametės kalnų pušys kertamos... Lygiai tą patį kinai daro Tibete. Jie suplanavo apjuosti šventąjį Kailašo kalną greitkeliu, o visus sakralinius objektus paversti turizmo objektais. Šiaurės Vietname, kur dirbau 2002 metais, gyvena ilgakaklių tautelės, vis labiau išnaudojamos vietos verslininkų. Kada tik pasirodo turistai, genties žmonėms duodamas koks doleris ir reikalaujama, kad jie užsidėtų specialius žiedus ant kaklų, – iš jų papročių padaromas spektaklis, o nemažos sumos, surenkamos už bilietus, suplaukia į apsukrių vyrukų kišenes.

Rašytojas Radjardas Kiplingas sakė, kad Vakarai ir Rytai yra it du dvyniai, kurie niekada nesusitiks... Per turistų invaziją, nevaržomą technologijų brutalumą jie susitinka, bet ne kaip dvyniai, o kaip priešai. Iš tiesų Vakarų civilizacija Rytams nieko neduoda, – visos moderniosios technologijos pasižymi labiau žudančiu poveikiu.

Jakaro miestas pavakaryje paskendęs šviesoje. Butanas  
Jakaro miestas pavakaryje paskendęs šviesoje. Butanas

Kada prasidėjo didžioji invazija į Rytus? Juk daugybė valstybėlių ilgus šimtmečius turistams buvo sunkiai pasiekiamos dėl geografinių, politinių ar kitokių priežasčių?

Neturiu tikslios statistikos, nuo kada ir kiek kartų padidėjo turistų skaičius rytuose. Manau, kad Rytai tapo madingi nuo 1995–1997 metų. Pastarasis dešimtmetis yra dar grėsmingesnis, nes atsidarė tokios valstybėlės kaip socialistinis Laosas; daug vakariečių patraukė ieškoti nuotykių į Mongoliją. Kyla vis naujų bangų, kurios neretai apsiriboja tik tuščiu susidomėjimu. Tarp turistų sutinku daug jaunų žmonių, keliaujančių aplink pasaulį. Jie pasakoja, kiek visko matė ir regėjo, tačiau kai pradedame kalbėtis išsamiau, išaiškėja, kad konkrečių objektų vienoje ar kitoje šalyje jie tiesiog neprisimena. Būna ir taip, kad iškalbingi pašnekovai staiga nutyla, pagalvoja keletą minučių ir sako: „O ne, ten mes vis dėlto nebuvom...“

Taip keliautojų yra didelis procentas, gal koks trečdalis, kurie neturi jokių tikslų, jokių idėjų. Žinoma, galima ir ilsėtis porą metų laižant medų per stiklą. Šiaurės Pakistane, netoli nuo Afganistano sienos, yra išlikusi Aleksandro Makedoniečio tautelė: raudonieji kailašai. Važiuoti iki jų gyvenviečių tenka trejetą parų, kratantis su džipu upelių krantais, per akmenis, kartais net lavinos užgriūva. Tačiau atvykę į slėnį, tie „didieji“ keliautojai, kurie daug mėnesių bastosi po Rytus ar po Žemės rutulį, susėda viešbutėlio valgyklėlėj ir lošia kortomis. Palošia taip porą dienų, pasižiūri pro langą, kaip valstiečiai kukurūzus prižiūri, surūko marihuanos keletą cigarečių ir važiuoja toliau. Aš tokių žmonių nei tada suprasdavau, nei dabar suprantu, bet yra tokia kategorija... Įdomu stebėti, matyti ir apmąstyti, ką aš turiu daryti, kad kažką po savęs palikčiau...
***  
***

Vadinasi, fotografija yra kelionės įprasminimas?

Na, penkiolikoje valstybių surengiau apie 180 personalinių fotografijos parodų. Nevadinsiu to savo gyvenimo misija, bet buvo toks periodas, kai sunkiai dirbau su finougrų tautelėmis, tyrinėdamas jas per objektyvą, vėliau išleidau dvi monografijas. Dabar pradėjau leisti seriją, pavadintą „Budos šviesa žemėje“. Greitai pasirodys vienuoliktasis fotoalbumas „Auksinis Budos vėjas“, pasakojantis apie Teravados šalis: Tailandą, Kambodžą, Laosą ir Mianmarą (Birmą). Norėčiau išleisti aštuonis šios serijos tomus, jau dvi knygas esu parengęs į priekį... Deja, nėra žmonių, kurie būtų partneriai ar konkurentai, tada būtų smagiau darbuotis iš peties, žemaitiškai...
Tarp uolų vingiuojančiu takeliu vyriškis spėriai tempia maišus su rudais lapais  
Tarp uolų vingiuojančiu takeliu vyriškis spėriai tempia maišus su rudais lapais


Prisimenate savo pirmąją fotografiją, kokia ji buvo?

Prisimenu. Kitais metais bus trisdešimt metų, kai pradėjau fotografuoti. Tai atsitiko Nidoje, o mane inspiravo du žmonės: Kazimieras Mizgiris ir Vitalijus Butyrinas. Nuotraukose fiksavau kopas, peizažus, nors pirmojoje parodoje buvo ir aktų. Jeigu dabar kas pamatytų tuos darbus greta mano budistinių tomų, tikrai nemanytų, kad tai to paties žmogaus darbas. Vėliau sekė „protestantiškas“ moderniosios fotografijos periodas, – eksperimentavau laboratorijoje, bandžiau Alfonso Budvyčio, Algio Šeškaus, Remigijaus Pačėsos pėdomis eiti, bet taip pat sustojau po dvejų metų. Persikėliau į Vengriją, tada ir prasidėjo finougrų tyrinėjimo laikotarpis.

Nuo 1989-ųjų, kai atsidūriau Tibete ir tikruose Rytuose, ėmiausi budizmo. Dabar turiu sukaupęs šimtatūkstantinį fotografijų archyvą, kuris, pasirodo, Lietuvai yra nereikalingas, kaip ir mano rytietiško meno kolekcija. Norėčiau, kad šis turtas būtų eksploatuojamas, bet nėra žmonių, kurie tuo domėtųsi.

Sostinės Timpu vienuoliukai prie lauko prausyklos vienuolyno kieme. Butanas  
Sostinės Timpu vienuoliukai prie lauko prausyklos vienuolyno kieme. Butanas

Tiesa, kad kūrybos, galbūt ir egzistencijos sampratą keitė susidūrimas su budizmu?

Iškeliavau, sulaukęs 41 metų, – su vokiečių profesoriumi Klemu apėjau Šiaurės Rytų Tibetą ir ketinau tapti budistu. Dar šiek tiek tikėjau kinų propaganda apie laisvą sniegynų šalį, tad maniau pagyventi ten keletą metų, už duoną ir nakvynę padėdamas restauruoti subombarduotus vienuolynus. Tačiau viza pasibaigė ir teko išsikraustyti. Gerai, kad prieš išvykdamas, pavasarį, savaitę pas tėvą Stanislovą pakapojau malkas. Jis labai aiškiai pasakė: „Vaikeli, grįši sirgdamas.“ Po trijų mėnesių taip ir atsitiko – parvykau į tėviškę su skrandžio opom, atsivėrusiom nuo blogo maisto. Turbūt tėvo Stanislovo dėka, grįžęs iš Tibeto, tapau didesniu kataliku, nei buvau prieš išvykdamas. Jo įduota maldaknygė juodais viršeliais, išleista Kauno kunigų seminarijoje, man padėjo išlikti gyvam... Pamenu, padariau dvasinę išpažintį vienoje Kinijos geležinkelio stotyje, neturėdamas nei pinigų, nei jokių vilčių išgyventi... Būtent tada grįžau į katalikybę, ir labai stipriai. Tapau praktikuojančiu kataliku. Tačiau savo kūryba mokausi ir padedu budizmui, noriu, kad jis būtų labiau matomas Lietuvoje, Vengrijoje, Suomijoje, kitose šalyse, kur galiu rengti parodas.
Kambodža  


Lapkričio 25 dieną pasirodys vienuoliktasis Jūsų fotoalbumas: „Auksinis Budos vėjas“. Jame pamatysime naujų Rytų motyvų?

Sudarydamas albumą stengiausi dirbti visai kitaip nei anksčiau. Net Skirmantas Valiulis nustebo, pamatęs pirminį knygos maketą. Metams bėgant keičiuosi, – imu pavyzdį iš atjautos ir gailestingumo dievo Avalokitešvaros, kuris turėjo tūkstantį rankų ir vienuolika veidų. Mano dukrai, tai yra knygai, vienuoliktąjį veidą padėjo surasti patyręs maketuotojas ir dizaineris Albertas Broga. Jis sudėliojo daugiau nei šimtą spalvotų fotografijų, tarp kurių šįsyk nėra portretų.

Išleisite knygą ir vėl – į Rytus?

Sausio 7 dieną Delyje turiu atidaryti didžiulę parodą apie Butaną, bandysiu su indų leidykla „Timeless“ išleisti fotoalbumą „Butano karalystė“ anglų ir prancūzų kalbomis, o paskui patrauksiu į namučius – į Himalajus. Artės pavasaris, reikės daryti naujas fotografijas...

www.bernardinai.lt

Kalbėjosi Auksė Kancerevičiūtė
(interviu darytas 2009 metų lapkričio mėnesį)





Komentarai
Turinys
  • MINDOphoto (išsitrynęs)    2010.05.13, 23:09, rašė:
    Ikvepianciai :)
  • Dante
    Dante 
    nesiseka
      2010.05.13, 23:13, rašė:
    Geras sitas veikejas, teko matyt laidu apie ji. Idomus labai :)
  • eFoto redaktorius    2010.05.13, 23:17, rašė:

  • mindaugasdd
    mindaugasdd 
      2010.05.14, 23:05, rašė:
    Dekojame uz reportaza Ricardui Samuiliui is Kelmes fotostudijos FOCUS. Zmogus gyvenime turi surasti savo kelia, kuriuo jis eina. Kelias tai tikslas siekti gerio, sielos gerio. Kiekvienas gyvenime turime paklausti saves "Koks mano gyvenimo tikslas? Kodel as cia - zemeje, visatoje?" Tik nedaugelis atranda savo tiksla siame gyvenime ir supranta savo vieta gyvenimo rate,erdveje, visatos dalyje.
  • shanukiyo
    shanukiyo 
      2010.05.13, 23:48, rašė:
    žaviuosi šitu žmogumi, jis vienas iš mano mėgemiausiu fotografu. Labai gaila kad apie savo darbus jis kalba su kartėliu jog lietuvai jo darbai neidomus...
  • Gintaras Varnagys
    Gintaras Varnagys 
      2010.05.14, 01:02, vertino: Gerai, , rašė:
    Aciu uz straipsni ir priminima apie Pauliu ,puikus fotografas !
  • gedasst
    gedasst 
      2010.05.14, 03:49, vertino: Gerai, , rašė:
    Rimtas zmogaus poziuris ir i gyvenima, ir i fotografija.
    Turbut labiausiai patikes efoto straipsnis.
  • Dainius Sūduvietis
    Dainius Sūduvietis 
      2010.05.14, 07:15, rašė:
    Nuostabu kai žmogus atranda save savyje.
    Puikus fotografas.
  • Fotos
    Fotos 
      2010.05.14, 07:52, rašė:
    Žaviuosi žmonėmis, kurie moka gyventi neskubėdami, kai gyvenimas lekia pro šalį pasiutusiu greičiu.

    Gaila straipsnis senas ir jau skaitytas.
  • pikuolis
    pikuolis 
      2010.05.14, 08:32, rašė:
    Mačiau reportažą,  geras fotografas,  bet jo požiūris į dabartinį gyvenimą švelniai tariant keistas, Himalajų vėjai per daug perpūtė jo galvą.
  • Darius80
    Darius80 
      2010.05.14, 09:58, rašė:
    šiaip kiek suprantu asmeniškai neteko su juo bendrauti, jis nėra tamstos draugas ir būti ten kur jis buvo irgi įtariu neteko, todėl labai nemandagu laidyti tokias replikas švelniai tariant....
  • Badas
    Badas 
      2010.05.14, 10:39, rašė:
    Man su Kubilium irgi neteko bendraut, ir nesu jo draugas, taciau turiu nuomone apie ji, ir laidau replikas jo adresu. Negalite to uzdrausti. Demokratinej saly kiekvienas turi teise tureti nuomone apie viska, tiek gera, tiek bloga nuomone. Tiesiog svarbu suprast, jog ta nuomone kartais gali buti netiksli.
  • Darius80
    Darius80 
      2010.05.14, 10:48, rašė:
    nuomone išsakant nebūtina įžeidinėti...
  • Badas
    Badas 
      2010.05.14, 11:44, rašė:
    Sutinku, izeidinet nereikia. Klausimas tik toks, kas laikoma izeidimu. Ta kartais sunku apibrezti, vienaip snekesi prie Seimo mikrofono, o neformaliam ratelyje gali daugiau sau leisti. Galu gale, daug kas priklauso ir nuo zodziu intonacijos, kurios interneto tekstuose nesimato. Mes nezinom su kokia intonacija picuolis rase apie Himalaju vejus... :)))
  • Leo R.
    Leo R. 
      2010.05.14, 13:01, rašė:
    Neprivalai būt kartu gėręs, kad turėtum savo nuomonė...
  • pikuolis
    pikuolis 
      2010.05.14, 14:35, rašė:
    Jei aš gerbiamą Normantą įžeidžiau nuvažiuosiu ir atsiprašysiu jo, kai tik jis bus savo gimtinėj. Bus proga susipažinti.
  • zhora
    zhora 
      2010.05.14, 10:42, rašė:

    Su visą deramą pagarbą šiam meistrui, negaliu sutikti su tuo, kad skaitmeninė fotografija, kuo nors skiriasi nuo juostos ir yra mažiau  vertinga. Tokios pat diskusijos užvirdavo ir  pradžioje, tarp dailininku ir fotografu, kai fotografija darydavo savo pirmus žingsnius. Tai tik priemonė. Nenoras priimti naujoves tai manau pagrindine priežastys. Jei šie darbai būtų padaryti su skaitmeninę kamerą, prarastu savo vertę? Manau svarbiausia tai, ką mes jaučiame žiūrėdami į šias nuotraukas, kokios mintis ateina, o ne tai su kokią kamerą jos padarytos.

  • secam
    secam 
      2010.05.14, 11:37, rašė:
    Žmogus visom prasmėm matyt yra egzotikos mėgėjas, čia jo reikalas. Nuotraukos gaunasi puikios. Bet nuo to skaitmeninės priemonės netampa prastesnės. Kita vertus gal ir praverstu kokia skaitmenine leica, mat jei turėtų savo blogą su kasdiena atnaujinamais reportažais iš kelionių. tokia reklama tikrai padėtų jo kaip fotografo-keliautojo karjerai tiek lietuvoje tiek svetur. Kitas dalykas - absoliuti dauguma skaitmeninės o ir juostinės fotografijos gamintojų bazuojasi azijoje, tad kaži kuri kultūra kurią labiau veikia
  • Badas
    Badas 
      2010.05.14, 11:38, rašė:
    Man rodos, P.Normantui itakos turejo ne naujoviu atsisakymas, o primityviu ir tiesiogiai valdomu priemoniu (juostos) lengvas mistifikavimas: "darbai, atlikti rankomis, turi energija". Sakyciau, toji energija - tik isivaizduojamas dalykas, ji negali buti objektyviu argumentu diskusijoje, bet gali buti subjektyviu argumentu asmeniniame pasirinkime.
    Va su kuo tikrai nesutikciau, kad skaitmena jis susieja su "laikrastiniais sedevrais" ir "vienadieniais gaminiais", kurie "sekanti ryta keliauja i siuksliu deze". Va uz tokius zodzius metu jam pirstine i veida. Reiketu skirti rezultata nuo priemoniu tam rezultatui pasiekti.
  • Čefyro Katinas
    Čefyro Katinas 
      2010.05.14, 13:37, rašė:
    Kiekvieno valia rinktis priimtiniausias darbo priemones. Aš taip juostos nesudievinu, bet rankoj jaukiau guli mechaninis aparatas, priimtinesnis juostos perduodamas vaizdas. Iš praktinės pusės, tokiomis fotografavimo sąlygomis, kokiom dirba Normantas, tvirtas mechaninis aparatas panaikina riziką, kad kad kaimely be elektros numirs akumuliatorius, užtrumpins elektroniką, ar kur stuktelėjus kas atsitiks. Tiesa – minusas tame, kad pilną kuprinę juostų reikia tempt :) Nors ir sutinku, kad galutinei nuotraukos vertei tai įtakos neturi.
  • ricardo božeoduvančikas
    ricardo božeoduvančikas 
      2010.05.14, 17:53, rašė:
    su juosta gyvesnes foto,neverta net diskutuot....
  • fotolangas
    fotolangas 
      2010.05.15, 18:44, rašė:
    pritariu...
  • puodukas.
    puodukas. 
      2010.05.15, 20:52, rašė:
    Sentimentalumai.
  • ricardo božeoduvančikas
    ricardo božeoduvančikas 
      2010.05.17, 07:52, rašė:
    vat ir ne,visu pirma kitaip pradedi galvot,zymiai maziau blogu kadru,ne taip greit spaudi mygtuka ale kas gal gausis.Aš šneku apie prof.juostas:))))))
  • puodukas.
    puodukas. 
      2010.05.17, 10:41, rašė:
    taip pat galima ir su skaitmena, tik reik moket save nuteik :)
  • ricardo božeoduvančikas
    ricardo božeoduvančikas 
      2010.05.17, 13:47, rašė:
    ir pries saule kitas rezultats:))))
  • d.chmieliauskas
    d.chmieliauskas 
      2010.05.18, 09:30, rašė:
    ir siam ir pries tai buvusiam tamstos komentarui pritariu 100%
  • Vytccocacola
    Vytccocacola 
    nesiseka
      2010.05.18, 18:56, rašė:
    pakalbėsim
  • Dark Schneider
    Dark Schneider 
      2010.05.18, 09:03, rašė:
    Įdomu kokius aparatus naudoja ar visiškai mechaninius ar elektromechaninius ar visai automatinius. Kai kažkada kalbėjom, tai minėjo, kad Nikon kūnelius naudoja, nepaklausiau tik kokius konkrečiai.
  • Čefyro Katinas
    Čefyro Katinas 
      2010.05.18, 09:38, rašė:
    Vengram duotam interviu randu paminėtą Nikon FM2. Visai logiška.
  • Svečias    2010.07.19, 15:35, rašė:
    Visa širdimi ir protu pritariu. Vis tik, bent jau man, visada yra svarbiau rezultatas, nei priemonės jam pasiekti.... Kartais skaitomos labai profesionaliomis foto man nebūna įdomios... Čia mano kukli nuomonė...
  • Leo R.
    Leo R. 
      2010.05.14, 13:02, rašė:
    Už tą dalį visą straipsnį reik keist standartine efoto "...DNFTT" :)
  • Cre
    Cre 
      2010.05.14, 23:48, rašė:
    mano mama burbuliuoja, kad va cia per viena rengini visa kalna nuotrauku pridarai, o vat as jaunystej per puse metu 36 kadru juosta isfotografuodavau.. :D
  • Dark Schneider
    Dark Schneider 
      2010.05.18, 09:13, rašė:
    Siek tiek pritariu tavo mamai :) Pats pastebėjau - turi tą kalną nuotraukų ir nėra laiko nei jų visų aptvarkyt, išrūšiuot. Trinti gaila o visų peržiūrėt vis nėra laiko, tai dažniausiai ir guli "ateičiai". Kitiems jei pradedi rodyt, tai irgi be kokios valandos ar poros neapseini - visi pavargsta ir tik norisi (bent man :)) kad kuo greičiau tos nuotraukos baigtūsi.
  • Edmundas
    Edmundas 
      2010.06.04, 09:26, rašė:
    Su juosta kiekvienas kadras buvo pasveriamas. Pagalvojama, ar verta. Dabar pripliauškinam šimtus kadrų per dieną, o paskui trinam. Pamenu, 2002 į Tatrus nusivežiau 36 kadrų juostelę. Jos kaip ir užteko, bet nebuvo ko atmetinėti :)
  • Prannas
    Prannas 
      2010.05.17, 01:58, rašė:
    Taip pat nesutinku.Tarkim puikus buvo ziguliukas,bet vaziuot ekonomiskiau ir smagiau-su mersu.
  • PixelOnMars
    PixelOnMars 
      2010.05.14, 13:21, rašė:

    "<...>  visos moderniosios technologijos pasižymi labiau žudančiu poveikiu."

    Nesutinku. Technologijos kaip degtukas - gali uždegti laužą ir gali uždegti namus, tad viskas priklauso tik nuo to, kaip panaudosi.

  • myntonas
    myntonas 
      2010.05.14, 21:40, rašė:
    "Dabar turiu sukaupęs šimtatūkstantinį fotografijų archyvą, kuris, pasirodo, Lietuvai yra nereikalingas" - gal EFOTO galėtų sutalpinti :)
  • linonas
    linonas 
      2010.05.15, 09:11, rašė:
    skaitmena gerai+ fotoshopas dar geriau.
    dažniausiai skaitmena nepatenkinti senesnės kartos žmonės.
    aš su jeis sutinku tik tuo ,kad gera skaitmena kuri prilygsta juostai brangokai kainuoja.
    o skaitmeninė manipuliacija yra atskira meno rūšis.
    o kas dėl nuotraukų reikalingumo, tai čia jau pačio autoriaus tuštybė išlindo.
    labai dažnai žmonės sako ,kad aš niekam nereikalingas ir mano darbai niekam neįdomūs.nepilnavertiškumo kompleksas.
    matyt bekeliaudamas žmogus susireikšmino,kitaip nereiktų tų bereikalingų nusivylimų.
    o foto jei ne dabar tai po kurio laiko įgaus verte, jei ne ?tai reiškia jos ir yra įdomios tik jam pačiam šitam skubančiam pasaulį.
    pritariu vienam iš komentarų kad efoto gali pademonstruoti tas lietuvai nereikalingas foto:)

  • gytas
    gytas 
      2010.05.15, 23:28, rašė:
    Visiškai su jumis sutinku.
  • secam
    secam 
      2010.05.15, 23:33, rašė:
    bet ta interneto erdvė tokia vienadienė ir nedvasinga, kaži ar autoriui tiks :)
  • gytas
    gytas 
      2010.05.15, 23:41, rašė:
    P.Normanto nusivylimai prasidėjo Lietuvai ,,iššokus" iš SSRS.Kodėl?Taigi jis ten turėjo labai daug saviraiškos laisvės.Ponas, Mauzeri, gal teiktumėtės atsakyti ?Ponas,Surski,aš,o,bet,tačiau neplaukiojau su šia įpata baidare po Irano vandenis.
  • Strujus
    Strujus 
      2010.05.16, 22:20, rašė:
    pamokantis straipsnis,įdomaus fotografo gyvenimo kelias,jo įsitikimai,darbai turintys išliekamąją vertę tik mūsuose tokie žmonės nepritampa ir negali pritapti dėl paprasčiausios priežasties,mes tiesiog vienadieniai materialistai.
    Pamintyjimas dėl skaitmenos,kažkiek jis teisus, plačiau www.efoto.lt/node/367379 ,dėl komercijos: šiais laikais tuo turi užsiimti vadybininkai,kūrėjas nėra pardavimų žinovas ir pats to darbo tikrai neatliks.
    Tolimoje jaunystėje esu tokių foto darbų dirbęs,tai sudėtinga,brangi ir daug žinių reikalaujanti veikla,turi būti užsakovas ir tik tada prasminga tai daryti, nufotografavau paskutinį kuršį etnografijos muziejaus užsakymu www.efoto.lt/node/305584 ir po pusmečio pasakiau sau GANA. Yra paprastesnių būdų užsidirbti pragyvenimui.
    Esu laisvas,galiu daryti tai kas prasminga ar nedaryti nieko,tiesiog džiaugtis gyvenimu,kartais sakau sau ką aš čia veikiu ?

    Strujus:   Paskutinis kuršis F Engelinas

    Strujus: Paskutinis kuršis F Engelinas   Komentarai [41]

  • tcheska
    tcheska 
      2010.05.17, 22:11, rašė:

    Budizmas man kazkaip su pozityvumu ir tolerancija asocijuojasi. Paskaicius pasnekesi, panasu,  kad autorius ne iki galo nuo "vakarietisku egzistencialistiniu minciu" issilaisvino..

  • Žiemkentys
    Žiemkentys 
      2010.05.19, 07:32, rašė:

    Šiaip įdomus interviu ir aišku neeilinis žmogus.
    Bet kažkaip niurzgliškai ir piariškai atrodo, kai kiekvieno interviu metu, užsimenama, kaip Lietuvai nereikia jo norimo muziejaus.

  • išsitrynęs
    išsitrynęs 
      2011.11.20, 16:48, vertino: Gerai, , rašė:
    Pagarba šiam žmogui. Fotografas, tikrąja ta žodžio prasme...
  • Jurginas
    Jurginas 
      2011.12.04, 19:41, rašė:
    Aplankė Paulius tikrai daug nuostabių Žemės kampelių, bet įdomių ir jaudinančių nuotraukų padarė tikrai nedaug. Didžioji dalis nuotraukų -  nuobodžios ir bedvasės, nors darytos tikra analogine kamera tokiame nuostabiame ir charizmatiškame krašte, kaip Rytų Tibetas. Kategoriškai nesutinku, kad "tikras" fotografijas galima padaryti tik su juostine fototechnika, juk čia kaip tame aforizme : blogam šokėjui ir...........  kliudo. Beje, be didelio susidomėjimo, Pauliaus darbus stebiu jau apie 20 metų.
    Kažkodėl šaunuolis A. Aleksandravičius, nespjaudamas į analogines, skina laurus, pasitelkęs skaitmenines kameras.
  • Eugenijus Kavaliauskas
    Eugenijus Kavaliauskas 
      2017.01.07, 21:59, rašė:
    Amžiną atilsį meistrui. Labai gaila, kad palieka mus tokie žmonės. Nepasisekė arčiau susipažinti su meistru. Gal kitame gyvenime ... ?
      www.fotobites.lt nuolaida fotoknygoms, albumams, fotožurnalams galioja iki gegužės 1 dienos.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti