Ieva Austinskaitė: Keleiviai
2016.11.29  Straipsniai:  Fotografų pristatymai  5 2554
 

Ieva Austinskaitė: Keleiviai  

Pirmą kartą Ievą pastebėjome, kai jai tebuvo 18 metų. Jos darbai pakliuvo į 2010 metais Fotomenininkų sąjungos surengtą parodą „Debiutas“. Tada ji dar mokėsi Kauno Dailės gimnazijoje, Vėliau Ieva įstojo į Londono Midllesex universitetą, kur už kūrybinius pasiekimus buvo įtrauktą į „Dean“ sąrašą, o praėjusiais metais Kaunas PHOTO festivalyje debiutavo su nauju projektu „Keleiviai“ ir buvo išrinkta kaip viena iš keturių geriausių autorių.



Ši serija keliavo ir į konkursus Maskvoje, Los Andžele, Niujorke, kur buvo pastebėta ir įvertinta prizais.
Kiekvienam yra tekę būti miesto viešojo transporto bendruomenės dalimi, kai nori nenori imi stebėti savo bendrakeleivius. Skirtingi žmonės, vieni pasinėrę savo mintyse, kiti – rūpesčiuose čia tarsi turi galimybę pabūti su savimi. Bendrauti su nepažįstamaisiais – neįprasta, tad keleiviai atsiriboję nuo aplinkos, žvelgiantys pro langą arba į niekur. Šią susvetimėjimo meditaciją ir įamžino Ieva Austinskaitė savo projekte, kurio sėkmė autorę įkvėpė imtis naujų dokumentinių istorijų. Tad tęsiame 15 šių metų įdomiausių jaunųjų fotografų pristatymą efoto.lt portale.

Šiais metais fotografinis projektas „Keleiviai“ jau buvo eksponuotas Jaunųjų Europos fotografų parodoje Paryžiuje, nominuotas Karališkosios fotografų draugijos konkurse Londone, prieš tai dalyvauta konkursuose Los Andžele, Maskvoje, Niujorke, kur taip pat ši serija buvo pastebėta ir įvertinta. Kaip pati vertini pastaruosius metus? Mūsų skaitytojams būtų įdomu sužinoti, ką studijuoji, ar ir kasdienis gyvenimas susijęs su fotografija?
 
Taip, šie metai buvo gana aktyvūs ir motyvuojantys. Malonu, kad projektas buvo pastebėtas ir įvertintas. Taip pat džiaugiuosi, jog atradusi fotografiją, taip pat atradau daugybę temų, kurias noriu tęsti ir nagrinėti. Šiuo metu dirbu prie ilgalaikių meninės dokumentikos projektų, bei kiekvieną dieną fotografuoju intuityviai – kamera visada su manimi. Savo fotografijos žinias praplečiu dirbdama studijoje su fotografais ir menininkais, padėdama priimti sprendimus, kaip parengti parodą, leidinius bei paruošti fotografijas spaudai. Taip susipažįstu su daugybe žmonių, pasisemiu idėjų bei nuomonių ir lieku savo bendraminčių rate.

Ieva Austinskaitė: Keleiviai  
Ieva Austinskaitė: Keleiviai  
Ieva Austinskaitė: Keleiviai  
Ieva Austinskaitė: Keleiviai  


Kaip kilo mintis sukurti projektą „Keleiviai“? 

Idėja fotografuoti keleivius kilo labai natūraliai. Mane visada domino žmoniu emocija, gestas, būsena bei santykis su aplinka. Išvykus studijuoti į Londona atsivėrė galimybė fiksuoti žmones bei jų gyvenimo patirtį didmiestyje, o kadangi nemažai laiko praleidžiu viešajame transporte, pradėjau pastebėti, kiek daug keleivių veiduose išraiškingų istorijų. Jie ne tik atspindi žmogaus charakterį, bet taip pat ir jo ar jos būsena, ryšį su aplinka, kuris yra arba kurio gali ir nebūti. Manau, kad fotografuodamas žmones, apie juos gali labai daug sužinoti. Fotografijos projektas „Keleiviai“ gimė stebint žmonių kasdienybę.
 
„Keleivių“ personažai – tai žmonės, atvykę į Vakarų didmiesčius iš skirtingų šalių, skirtingų bendruomenių, skirtingų tradicijų, atrodo, kad jie siekia geresnio gyvenimo, tačiau nesijaučia  laimingi. Akyse vienišumas ir nuovargis. Ar taip iš tiesų ir yra, ar specialiai dairėtės autobusuose liūdnų žmonių? 

 
Neįvardinčiau to liūdnumu, ir tikrai neieškojau liūdnų žmonių. Mano dėmesį visada atkreipdavo tie žmonės, kurie lyg ir pamiršo, jog keliauja viešuoju transportu, ir visiškai pasinėrė į savo mintis, būsenas, klausimus ar dvejones. Dirbdama prie šio projekto pastebėjau, kokia nežymi riba yra tarp viešos ir privačios erdvės didmiestyje. Žmonės, nors ir neilgos kelionės metu, susikuria erdvę sau ir savo mintims, patogiai įsitaisydami ir leisdami akims bei mintims sekti greitai pralekiančius miesto vaizdus. 
 

Ieva Austinskaitė: Keleiviai  
Žmonės už autobuso lango „Keleivių“ cikle – tarsi nebylios žuvys, žvelgiančios į gyvenimą per stiklą. Taip bandei parodyti jų atskirtį?
 
Fotografuodama bei filmuodama žmones pro stiklą tarytum labiau priartėjau prie jų tikrosios emocijos bei charakterio. Būdama gana toli nuo keleivių, sugebėjau jų neblaškyti ir užfiksuoti, manau, nuoširdžias ir nesuvaidintas situacijas bei žmonių psichologinę būseną. Aprasoję autobuso langai tarsi įrėmina personažų veidus, izoliuodami juos nuo aplinkos ir taip dar labiau pabrėždami kiekvieno žmogaus istoriją. Fotografuodama „Keleivius“ stengiuosi išlikti nematoma, kiek tai įmanoma.
 
Gerai prisimename ir Tavo ankstesnius darbus iš serijos „Žiūrėjimai ir matymai“ - jie buvo kurti Lietuvoje prieš 5–6 metus ir apdovanoti fotomenininkų sąjungos „Metų debiuto“ prizu. Kaip pasikeitė ar nepasikeitė požiūris į fotografiją po studijų Londone, gyvenimo Anglijoje, buvimo tarptautinėje fotografų bendruomenėje? Kaip atrodo Lietuvos fotografinis gyvenimas žvelgiant iš kitos šalies?
 
Manau, kad požiūris natūraliai keičiasi giliau studijuojant ir domintis. Mintis studijuoti kilo iš noro praplėsti žinias, pasisemti patirties bei atrasti būdą, kaip išreikšti savo idėjas vizualiai, naudojantis fotoaparatu. Fotografija susidomėjau studijuodama tapybą ir netgi dabar fotografuodama galvoju ir taikau panašius principus, kaip tapydama. Kompozicija, spalvų bei tonų balansas išlieka labai svarbūs elementai mano darbuose. Manau, kad skirtingų meno šakų sintezė gali labai praturtinti kiekvieną iš jų. Tačiau pagrindinis vaidmuo visada tenka istorijai, emocijai bei kontekstui. Manau, jog po studijų, įvairių paskaitų, fotografijos bei meno festivalių, bendravimo su kūrybingais žmonėmis, išmokau į fotografiją žiūrėti objektyviau ir giliau. Įgaudama daugiau žinių ir patirties, matau fotografiją kitaip, nei prieš 5–6 metus. Seku Lietuvos fotografijos gyvenimą bei stengiuosi dalyvauti festivaliuose bei renginiuose,į kuriuos visada labai malonu sugrįžti. Manau, kad Lietuva turi daugybę stiprių fotomenininkų tiek jaunosios, tiek vyresniųjų kartų.
 
Ieva Austinskaitė  
Kokie kūrybiniai projektai rūpi dabar? Kokie tolimesni planai?

 
Pastaruoju metu plėtoju prieš keletą metų pradėtą fotografijų seriją, kurioje miestus dokumentuoju kaip abstrakčias bei stebinančias erdves. Mane domina atsitiktiniai motyvai: atsitiktinės formos, spalvos bei žmogaus kasdienė veikla. Žmones neišvengiamai formuoja savo aplinką, kiekvienas įneša į ją savo charakterį bei krūvį. Manau, jog fotoaparatu galiu tai užfiksuoti ir sustiprinti tokių momentų bei vietų reikšmę. Stengiuosi fotografuoti visas vietas, kuriose tenka ilgesniam laikui ar nors trumpam apsistoti. Didmiesčiuose traukia žmonių rutinos dokumentavimas. Taip pat planuoju projektą Kaune ir aplink Kauną.

Su Ievos Austinskaitės kūrybą plačiau galite susipažinti jos puslapyje www.ievaaust.com/

Marius Matulevičius

Ieva Austinskaitė: Keleiviai  
Ieva Austinskaitė: Keleiviai  
Ieva Austinskaitė: Keleiviai  
Ieva Austinskaitė: Keleiviai  




eFoto.lt rubriką „Fotografų pristatymai“ 2016 metais remia
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (www.srtfondas.lt)

Komentarai
Turinys
  • Manvid
    Manvid 
      2016.12.01, 00:45, rašė:

    Tema apie žmones viešajame transporte nėra nauja. Prieš tris dešimtis metų Lenkijos fotomėgėjų konkurse irgi buvo atžymėta nuotraukų serija apie žmones vykstančius į darbą, jų nuotaikas, aprasojusius stiklus. Mačiau ir A.Macijausko kelis darbus ta pačia tema. Dabar radau apie vieno ruso projektą "Memento metro" www.

     

  • FredeRika
    FredeRika 
      2016.12.01, 11:36, rašė:
    taip, sia tema daugelis fotografavo. Amerikietis Walker Evans 1938 metais (!) sukure serija "Metro keleiviai", rasoma kad jis fotografavo slaptai, objektyva iskisdavo per palto sagos skyle, o fotografuodavo kabelio pagalba, kuris budavo nutiestas per palto rankove :)
  • Manvid
    Manvid 
      2016.12.01, 15:03, rašė:
    Ačiū, radau, dalį peržiūrėjau, reiks plačiau pasidomėti. Labai įdomu būtų palyginti šio savotiško žanro fotografijas iš įvairių šalių, laikotarpių. Jau praleidom progas fotografuoti sovietmečiu, dabar viešuoju transportu naudojasi tie, kurie nenaudoja automobilių, tad keleivių spektras tapo siauresnis. Dabar fotografuojant paslėpta kamera gali nutikti įvairių nuotykių. Žmones įbaugina "Be tabu" ar "Kaka2"
    82nd-and-fifth.metmuseum.org/walker-evans-american-subway-pa...
  • FredeRika
    FredeRika 
      2016.12.02, 11:35, rašė:
    Man sitie taip pat patiko:
    nickturpin.com/portfolio/winter-bus/
    christopheagou.com/life-below/
    Idomu butu kazka panasaus pabandyti . Dabar kai nieko nebestebina mobilieji -yra lengviau su slapta kamera :)
  • Manvid
    Manvid 
      2016.12.02, 21:48, rašė:
    Patiko, ypač Nick Turpin serija. Dar prisiminiau čia publikuotą straipsnį: www.efoto.lt/fotografavimas/mindaugas_kavaliauskas_travelair...
    Būtų įdomu, jei kas nors atrinktų įvairių autorių darbus, apibendrintų koncepcijų skirtumus bei bendrumus ir parengtų tarptautinę parodą ar knygą.

Iki birželio 2 d.   fotobites.lt siūlo net  30% nuolaidą!

  Gera proga atsispausdinti nuotraukas kokybiškai ;) Nuolaida galioja:
30x21 cm Fotoknygoms Visiems Kalendoriai

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti