Jūsų atsiųstus atsiųstus straipsnius dažniausia įdomu skaityti. Jūsų patirtys subjektyvios, bet artimos.
Laukiam naujų įspūdžių, siųskite čia. Siekdami paskatinti, šiuos straipsnius dabar rodysime ir Jūsų profilyje, skyriuje Apie.
Šiandien, dar vienas nedidelis, bet mielas Kęsto (Londonietis) reportažas.



Kai Londone be perstojo lijo lietus ir temperatūra artėjo prie nulio,susiruošiau pasišildyti tolimoje saloje Mauricijuje šalia Madagaskaro, kuri neretai vadinama rojumi. Lapkritis- paskutinis pavasario mėnuo, gamta žydi, temperatūra dienom laikosi apie 26-28c, o naktimis 22-24c. Vandens temperatūra Indijos vandenyne 26-27c. Laikas keistai sureguliuotas- aušta 5val ryto, temsta- 7 vakaro. Apsistojome dideliame Gran Gaube kaime turistinėje šiaurinėje salos pusėje. Iškart nusprendėme susipažinti su sala. Senančią po atvykimo dieną apvaikščiojome kaimo apylinkes. Į rojų visai nepanašu, eilinis kaimas su ramiai slenkančiu gyvenimu. Paplūdimiai - vietom smėlis, vietom akmenys. Juosiantys salą koraliniai rifai nutolę nuo kranto per 200-600 metrų sustabdo bangas, todėl pakrantėse ramus vanduo. Daugumoje vietų pakrantės seklios - reikia nueiti 100-200 metrų nuo kranto, kad aptiktum 1,5m gylį. Tiesa, basom tyrinėti vandenyną nėra saugu ir malonu, nes daugumoje vietų auga žolės ir daug visokių povandeninių gyvių, gulinčių ant dugno: kažkokių juodų siurbėlių-gyvačių, violetinių ežiukų ir dar bala žino ko. Vietiniai daugiausia šneka prancūzų ir kreolų kalbomis, taip pat beveik visi gali kalbėti ir angliškai (šalis nepriklausomybę nuo UK išsikovojo 1968m).

---

Kitą dieną važiavome apie 35km į sostinę Port Louis su tarpmiestiniu autobusu. Kaina juokinga- bilietas apie €0,5 į vieną pusę. Sostinė pasirodė neįdomi - daugybė žmonių, gatvėse turgeliai,  nėra įspūdingų statinių.

---

Trims dienoms išsinuomojome vieną populiariausių tenykščių automobilių- mažutį Hyundai i10. Eismas vyksta kaire kelio puse, kaip Anglijoje. Benzino kaina €1.1 už litrą. Iškart pasukome į pietus ir aplankėme paukščių parką Casela. Nusivylėme kainų politika- vietiniams bilietas kainuoja apie € 6, turistams € 10. O ir žiūrėti nelabai buvo ką, išskyrus liūtus, kuriuos galima paglostyti ir kartu pasivaikščioti, bet reikia pirkti kitą bilietą, gerokai brangesnį.  Po paukščių apžiūros sukinėjomės kalvotuose pietuose, kuriuose yra ir neįžengiamų džiunglių.  

---

Sekančią dieną važiavome rytine pakrante kaskart vis sustodami palei vandenyną. Paplūdimiai daugiausia smėlėti, yra ir juodais akmenim nuklotų ir visi praktiškai tušti. Nei vietinių, nei turistų; daug kur galima privažiuoti visiškai šalia vandens, parkavimas be abejo - nemokamas. Paskutinę dieną su automobiliu vėl patraukėme pietų link, bet važiavome mažais keliukais, kad geriau susipažinti su vietiniu gyvenimu. Panašu, kad pagrindinis biznis- cukranendrių auginimas; matėme ir bent porą gamyklų, skirtų cukranendrių perdirbimui. Žmonės sau augina svogūnus, pomidorus, arbūzus, mažučius apvalius melionus, nedidukus bananus, susu (vietinė daržovė, forma ir dydžiu panaši į kriaušę), mango, ličius (1kg kaina net € 6-9!). Beklaidžiojant mažais laukų keliukais, mūsų navigacija pasimetė ir neberado kelio.  Teko du kartus stoti laukuose ir klausti laukų darbininkų krypties. Tiesa, tai išėjo į gera- nes jie dar papasakojo, kaip jiems sekasi gyvenimas, kokius darbus dirba laukuose ir pan. Galų gale išvažiavę į tikrą kelią, pasukome į Colored Earth parką. Čia, kažkada darbininkai, beruošdami žemę cukranendrėms sodinti, pastebėjo, kad žemė gerokai spalvota. Iškviesti specialistai ištyrė po vulkaninių procesų susiformavusius sluoksnius ir išskyrė net 23 skirtingų spalvų žemę!

---

Vakarop pietryčiuose vėl išbandėme mažus keliukus ir pakrantėje radome visai neturistinį kaimelį su akmenuota pakrante. Žmones galima buvo skaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Koraliniai rifai buvo nutolę vos 100 metrų nuo kranto, o šalia nardė mergina su berniuku. Žinojau nerašytą taisyklę, kad atogražų vandenyse maudytis geriau ten, kur maudosi kiti, nes bus saugu. Pakankamai prisinardęs, išlipau ant akmenų, o šalia ilsėjosi ta pati mergina. Su lengvu prancūzišku akcentu ji papasakojo, kad ji netoliese nuomojasi vilą ir čia ateina pastoviai panardyti. Rytais būna potvynis, ir nardyti daug smagiau. Popiet prasideda atoslūgis, virš rifų belieka labai mažai vandens ir rizikuojama plaukiant virš jų susibraižyti krūtinę ir pilvą; arba plaukioti tarp jų lyg labirintuose.
 Gryžę į savo kaimą, atsisveikinom su automobiliu ir visas likusias dienas leidome vaikščiodami savom kojom. Tiesa, tai irgi išėjo į gera. Vandenyno pakrantėse  pastebėjau nemažai įvairių nematytų paukščių ir pirmą kartą gyvenime tapau paukščių fotografu. Ypač smagu buvo leisti laiką sekant mažojo garnio pėdomis: šie nedideli paukštukai visiškai nebaikštūs, ir mikliai gaudo mažutes žuvytes. Deja, neturėjau tinkamos paukščiams fotografuoti įrangos (turėjau tik Canon 70-200f4L ant ff), ir nepavyko pasiekti gerų rezultatų. Taip keletą dienų praleidau maudydamasis ir fotografuodamas paukštelius.

---

Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Atostogos baigėsi ir teko iš šilto ir lėtos tėkmės krašto keliauti į greitą ir šlapią Londoną.

Viso gero, Mauricijau!
Iki pasimatymo, Indijos vandenyne !

• 

  : Šventosios Dvasios bažnyčia Vilniuje   Komentarai [2]

   
• 

  : Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia   Komentarai [1]

   
• 

  : Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia   Komentarai [4]