Pėsčiomis po Šiaurės Žemaitiją
2012.10.13  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai  18 7842
 
Link Menčių  

Vieną saulėtos 2011-tų metų vasaros savaitgalį neatsisakiau pasiūlymo pasibastyti po Šiaurės Žemaitiją.
Keliavome septyniese, susibėgę iš įvairių Lietuvos kampelių. Kelionės prasidėjo Žagarės miestelyje, į kurį dalis atvyko autobusu, dalis - senu golfuku.



Į pastarąjį sumetėme sunkias savo kuprines, taip smarkiai palengvindami kelionę. Taigi keletą valandų pasisukiojome po minėtąją Žagarę, apėjome dvarą, žirgynus, užklydome į baltutę Senosios Žagarės Šv.Petro ir Povilo bažnyčią.
Karjeras  
Joje dar apžiūrėjome kriptą, kur guli Barboros Žagarietės karstas. Apie Barborą Žagarietę kažkiek papasakojo sutiktas bažnyčios prižiūrėtojas. Minima, kad ji buvo labai geros širdies ir rūpinosi visais, kuriems tik reikėjo pagalbos, tačiau mirė sulaukusi vos dvidešimties. O mirė, kaip prižiūrėtojas sakė, gelbėdama savo skaistybę, todėl pasirinko šuolį pro langą. Vietos žmonės tiki jos stebuklingomis galiomis, meldžia sveikatos, gerų egzaminų rezultatų ar dar ko:) Prieš paliekant Žagarę užklydome į sodybą, kurioje stovi turbūt daugeliui iš nuotraukų pažįstamas namas, nukabintas visokiais puodais. Dabar didelė jų dalis nurinkti ruošiantis namo remontui, nes dar žiemos metu traktorius atsitrenkė į sieną. Šiaip labai įdomi vieta, tarp eksponatų yra bulvių maišas su svastika, šventa žydų knyga ir kt.. Apžiūrėję Žagarę, iškeliavome kaimo keliukais. Pagal planą ėjome link Martyniškių tvenkinių (±13km), bet teritoriją greičiau patyrinėjęs golfukas rado geresnę vietą nakvynei prie Švėtės upelės, netgi spėjo su žemės savininkais suderinti, kad galima kurti laužą ir deginti miško sausuolius. Vėliau ir pats šeimininkas buvo prisistatęs, kuris savo išvaizda ir kalbėjimo maniera man labai priminė Charlie Sheen'ą, palinkėjo gero vakaro. Taigi neilgai trukus ant laužo garavo du pilnutėliai puodai moliūgų sriubos. Visos neįveikėme, nors ir buvo labai gardi, užtat liko pusryčiams.

*  
Pėsčiomis po Šiaurės Žemaitiją  
Pėsčiomis po Šiaurės Žemaitiją  
Pėsčiomis po Šiaurės Žemaitiją  
Žagarė  
Žagarė  
Žagarė  
Žagarė  
Žagarė  
Žagarė  
Žagarė  
Žagarė  

Žagarė  
Žagarė  

Kitą dieną žygio vadė nuteikė, kad teks pėdinti apie dvidešimt kilometrų ir nieko per daug įdomaus nepamatysim. Taip ir keliavome per laukus, miškus bei pievas, o keliavom link Sablauskių tvenkinio. Iš esmės visą dieną taip ir pražygiavome, pakeliui neužtikę jokio didesnio kaimo ar šiaip kokio įdomesnio objekto.
Link Menčių  
Link Menčių  
Link Menčių  
Link Menčių  
Link Menčių  
Link Menčių  

Artėjant prie kelionės tikslo priėjome Menčių klinčių karjerą. Sukaupę likusias jėgas nusukome link jo apsižvalgyt, mat tolumoje matėsi statūs skardžiai, likę kasant klintis. Einant prie jų ir pamačius, kokio tie skardžiai aukščio, galėjai ir suabejot, kad čia Lietuva. Priartėjus prie tų, sunkiai suvokiamo dydžio skardžių, jau nebegalėjau paslėpti savo laimingos šypsenos. Suradęs nuožulnesnį šlaitą ir šiaip ne taip prasibrovęs pro tankią šaltalankių užkardą, užsikabarojau skardžio viršun. Vaizdas -  nepakartojamas, po kojomis - keliasdešimt metrų laisvo kritimo, jei sugalvotum paslysti, apačioje tyvuliuoja nedideli ežerėliai, tolėliau - dar aukštesni, šaltalankiais aklinai apaugę kalnai, belaukiantys jau seniai iš zenito pasitraukusios saulės. Ech... Nusileidęs nuo skardžio, jaučiausi labai patenkintas kelione, buvo viršyti visi lūkesčiai. Nusprendėme dar paėjėti gilyn į karjerą, nors ir išreiškiau Mildai abejonę, kad vargu, ar ką įspūdingesnio bepamatysime. O pasirodo klydau, ir labai klydau. Kiek paėjus, už posūkio, atsivėrė nauji vaizdai, privertę aiktelėti kone kiekvieną išlindusį iš už posūkio, net smagu buvo stebėti, kurio reakcija bus išraiškingesnė. Vaizdas priminė iš nuotraukų matytą rausvąjį Amerikos didįjį kanjoną. Beeidami link jo, už nugarų išgirdome skalijant šunis, kurių vienas atrodė netgi labai grėsmingai, kažkas net sušuko, kad ten hiena:) Neišsigando turbūt tik Milda. Netrukus pasirodė ir gyvūnėlių šeimininkas - karjero sargas. Supažindino su šuneliais: grėsmingiausiai atrodęs dūmo spalvos šuo Meškis iš tikrųjų buvo meilumo įsikūnijimas, o kiek mažesnė kalytė Berta buvo kiek piktesnė, bent jau bandė tokią vaizduoti, abu atklydėliai iš nežinia kur. Sargas papasakojo šį bei tą apie karjerą, kaip kasama, sprogdinama ir panašiai. O smagiausia, kad mums pasiūlė įsikabaroti į didžiulio ekskavatoriaus strėlės viršūnę! 70 metrų aukštis! Lietuvoje tėra tik trys tokie agregatai! Karjere jį naudoja nukasant dvylika metrų juodžemio, kuris dengia klinčių klodus. Vėliau klintys, išgręžus trisdešimt metrų gylio skyles, sprogdinamos. Tai va, nieko nelaukę kylame link minėtojo ekskavatoriaus, jei jį taip galima vadinti. Mašina išties įspūdingų matmenų, variklių patalpa - kone sporto salės dydžio. Pamiršę aukščio baimes, užsikabarojome į strėlės viršūnę, iš kur puikiai matosi visa karjero teritorija su skardžiais ir šaltalankiais apaugusiais kalnais. Apačioje būnant neatrodė, kad pakilsime taip aukštai. Sunku aprašyti žodžiais, kokie jausmai ir mintys tada sukosi galvoje. Retai kada likimas pamalonina tokiais netikėtais nuotykiais:) Nusileidę dar kiek pabendravome su sargu bei jo mielais šuneliais ir patraukėme prie tvenkinio, ruoštis nakvynei. Dabar viso jėgos jau tikrai buvo išnaudotos, tad sugalvojome pasinaudoti golfuko privalumais - sušokome septyniese: trys ant kapoto, trys viduje, du bagažinėje:) Keletą  kilometrų taip ir nuriedėjome, įsikūrėme prie vandens, išsimaudėme, išsivirėme makaronų su konservais ir miegot.
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  
Karjeras  

Na, mano pasakojimas beveik baigiasi. Kitą dieną pusryčiams buvo manų košė su migdolais (manau, gamtoje nedažnai pasitaikantis patiekalas:), vėliau buvau golfuko vairuotojas ir vakarop atsiskyriau nuo bendražygių. Įspūdžių užteks dar ilgam, ačiū visiems pakeleiviams. Tikiuosi, kad dar bus tokių žygių, ir ne vienas.

Simonas Rupšys
Simonas Rupšys

Simonas Rupšys

Turite savo istoriją, reportažą? Atsiųskite čia.

Komentarai
Turinys
  • Lima
    Lima 
      2012.10.14, 13:55, vertino: Gerai, , rašė:
    Nereikia toli keliauti, kad patirtum puikių įspūdžių. Geras reportažas!!!
  • d.chmieliauskas
    d.chmieliauskas 
      2012.10.14, 20:14, rašė:
    nuotraukos itaigios, super!
  • JMB
    JMB 
      2012.10.14, 22:20, vertino: Gerai, , rašė:
    Smagu, linkiu daugiau tokių žygių.
  • Andriusha
    Andriusha 
      2012.10.14, 23:19, rašė:
    Labai patiko vaizdai ir pasakojimas, išskyrus vieną smulkmeną: Žagarė - ne Žemaitija :) Pats auštaitijos pakraštys - gal būt. Šiaip tų kraštų žmonės mėgsta save vadinti žiemgaliais :)
    O vaizdai geri! Gėda net sau pripažint, kad per tiek metų nesu tose vietose buvęs, nors pravažiuota tikrai ne dešimtį kartų...
  • ekoJ
    ekoJ 
      2012.10.14, 23:32, vertino: Gerai, , rašė:
    Pritariu! Vienintelis kabliukas - Žagarė. Visa kita labai gerai!
  • Simonas Rupšys
    Simonas Rupšys 
      2012.10.18, 22:13, rašė:
    Dovanokit dėl Žagarės:)
  • ekoJ
    ekoJ 
      2012.10.18, 22:32, vertino: Gerai, , rašė:
    Vaizdai ir pasakojimas atperka viską! ;)
  • gedasst
    gedasst 
      2012.10.15, 01:29, vertino: Gerai, , rašė:
    Va, cia saunuoliai!
  • delavita
    delavita 
      2012.10.15, 10:45, rašė:
    Kaip tik šiemet buvome šitame klinčių karjere, niekas nepasikeitę, iš viršaus viskas atrodo įspūdingai, agregatas visdar ten :) Sargą taip pat sutikome.
  • Daliaaa
    Daliaaa 
      2012.10.15, 21:03, vertino: Gerai, , rašė:
    Nerealu !
  • Zaulius
    Zaulius 
      2012.10.16, 21:07, vertino: Gerai, , rašė:
    super!
  • baltavarna
    baltavarna 
      2012.10.16, 22:02, rašė:
    Mano gimtosios vietos :) kaip ir sakei, gali visą dieną eiti ir nieko įdomaus nepamatyti, aplink vien lygumos ir nieko daugiau. Bet vat tie perliukai (kalbu apie karjėrą) labai nudžiugina. Menčių karjėras yra didžiąja dalimi užtvindytas, jei norisi pasivaikščioti po "didijį lietuvos kanjoną" reiktu pavažiuoti (galima ir paėjėti) truputis šiauriau. Šalia Naujosios Akmenės šalia cemento gamyklos yra gal tris kartus didesnis karjėras. Ten taip pat rasi tokį patį vaikščiojantį monstrą, 6-8 įvairaus dydžio ežeriukus, bebrų užtvankas, šaltalankių plantacijas ir įspūdingus skardžius. Ten dar galima pamatyti didžiulius, klintis važiojančius sunkvežimius (BELAZ), kurie jei neklystu gali pasikrauti apie 90 t skaldos. Šalia tokio, šalia važiuojančio pasijunti labai mažas:)
    Tai va, kviečiu ir ten apsilankyti...
  • Simonas Rupšys
    Simonas Rupšys 
      2012.10.19, 13:55, rašė:
    Dėkui už naudingą informaciją, progai pasitaikius reikės paieškoti minėto karjero šalia Naujosios Akmenės:)
  • geras
    geras 
      2012.10.17, 10:29, rašė:
    o kur čia tas ,,žinksniuojantis ekskavatorius"  randas? ten karjere?
  • geras
    geras 
      2012.10.17, 10:31, rašė:
    labai Šaunios foto-aČIŪ.
  • omni
    omni 
      2012.10.30, 20:52, rašė:
    fotkes  visai ciotkos, vintazishkos, na nereiketu po javu laukus braidyti, siulyciau  tos  bent niekam nerodyti... nepagarba   zmoniu darbui, keista , kad jums to nieks nepasake...
  • Simonas Rupšys
    Simonas Rupšys 
      2012.11.02, 12:00, rašė:
    ka ten būta vėžių, tai kaip ir papildomai nepritrypėm :)
  • Sabistas
    Sabistas 
      2015.07.07, 09:06, rašė:
    Noriu nufotografuoti "namą su puodais". Gal žinote tikslias pastato koordinates? Ačiū!
    Taip pat labai patiko raudonų plytų pastatas su mansardiniais langiukais - kur jį rasti?

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti