Kelionė po Gruzijos kaimą, kuriame deginami karvės „blynai“
2018.07.08  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai  682
 
avių išgynimas  

Draugai jau neklausia kur šiemet važiuosiu, jie žino kad esu įsimylėjęs Gruziją. Gruzija - unikali šalis su turtinga istorija, svetingais žmonėmis ir dideliais kultūriniais kontrastais. Bet ne jie mane traukia, o gamta. Gamta iš ties įspūdinga nuo snieguotų Kaukazo viršūnių iki pusdykumių regionų. Ir dar kas gerai, kad ji sąlyginai mažai modifikuota žmogaus.




„Kukuška“  
Šįkart buvau su mažamečiais vaikais tai maršrutas neturėjo būti labai sudėtingas, bet tuo pačiu ir „laukinis“. Pietinė Gruzija kaip ir atitinka tokius kriterijus. O konkrečiai pasirinkau aukštai (2 km) kalnuose esantį Tabatskuri kaimelį ir šalia esantį ežerą su vaizdu į kalnus. Visa kelionė iki kaimelio užtrunka 6-7 h, bet patį važiavimą suskaldėme į kelias dalis. Iki Borjomi miestelio iš Tbilisio važiavome mikriuku, vėliau su traukinuku vadinamu „Kukuška“ 25 km pradundėjom 2h iki kito žiemos kurorto – Bakuriani. Ir paskutinė atkarpa įveikta – taksi. Taksi atstumas apie 35 km ne geriausios kokybės žvyrkeliu. Suderėjom 60 larių (21 eur). Mašina Subaru, kas mane derantis darė atlaidesniu derėtoju. Kelias iš ties nebuvo geras, bet ir ne beviltiškas Gruzijos kaimų masteliais. Teko pravažiuoti pasų kontrolė, nes kur važiavom eina dujotiekis iš Azerbaidžano į Turkiją. Ir atseit daug dujų vagysčių. Patikrinę pasus 2400 m aukštyje leidžiamės prie ežero dar 10 km. Aplinkui žalios pievos ir gražūs slėniai.
Braunamės pro avių bandą  
Matau vietomis avys, tai reiškia kad čia ateiti negalėsiu, avis saugo pikti šunys, kurie puola be įspėjimo. Anų būna apie 10 galvų sveriančių po 50-70 kg. Čia atgina savo bandas iš 4 tūkst. avių azerbaidžaniečiai iš kito Gruzijos regiono ir laiko iki rudens. Su tokiu vienu būrių prasilenkėm. Pasirodo, dabar piemenys kaip tik čia kurias. Prasibrovus pro avių bandą artėjam prie Tabatskuri kaimo ir to paties pavadinimo ežero. Čia vairuotojas lyg tarp kitko paklausia ką čia veiksit jei nemokat armėnų kalbos. Aš nusijuokiau, sakiau, kad dar nėra tokios kalbos kurios nemokėčiau, o jei reik išmoksiu :) Kaimelyje gyvena armėnai - vietiniai nuo senų laikų. Tiksliai nežinom kur važiuoti, bet vairuotojas užtikrina kad žino gerai, kur yra viešbutis, aš dėl viso pikto sakau paskambinsiu. Kai išlipau iš mašinos skambinti pasirodo kad esam šalia svečių namų. Apėmė keistas jausmas žiūrint į pastatą, nesu dar tokiam apsistojęs. Tačiau ne komforto ieškoti čia atvažiavau. Nors nakvynės vieta iš vidaus atrodė gan tvarkinga.

Kelias į kaimą  
Nuoroda į kaimelį  
Pagrindinis kelias  
Svečių namai  


Kaimelis su visom technologijomis: internetas, elektra, dujos, dvi parduotuvės. Vietinės močiutės mums iškart pasiūlė duonos ir sūrių nusipirkti. Kaime asfalto nėra, o toks kietas priemolis su daug karvių blynų. Kaip ir daugumoje neturistinių Gruzijos kaimų čia švelniai pasakius - betvarkė, daug senos technikos ir visokių gelžgalių primėtyta. Daug kur kiemuose džiovinami karvių „blynai“, kurie žiema tarnauja kaip kuras. Čia medžių aplinkui nėra, tai žmonėms tenka sunktis iš kur gauti kuro žiemai. Kaimelio aplinka išties nuostabi: apačioje ežeras kitam krante matosi 3 ugnikalniai, o aplink žaliuoja pievos pilnos gėlių.

kaimelis  
pakrantė  
kaimo rytas  
parduotuvė  
karvės blynai  
degalinė  


Kaimelis pragyvena iš avių ir karvių. Kiek klausinėjau vidutiniškai viena troba turi 5-6 karves ir apie 15-20 avių. Rytais avis ir karves kaimiečiai atiduoda piemenims, o tie išgina į kalnus ganyti po pievas, o vakare pargina. Tai tuo metu miestelyje verda gyvenimas.
Išgenamos avys  
Piemenys turi šunis, tačiau lyginant su azerbaidžaniečių šunimis tai anie geriečiai. Nerodo jokios agresijos. Nežinau už ką juos vedasi į kalnus, bet jie jokios funkcijos neatlieka, kol piemuo nervinasi, gina gyvulius į kalną tie ramiai sėdi kiek aukščiau palipėję ir žvalgosi po apylinke. Nemažai vyrų žvejoja tinklais seliavas ir upėtakius ežere. Šias žuvis spekuliantai iškart superka. Laiko daug nebuvo ir mažai pabendravau su vietiniais. Nors anie mane vis tiek kalbindavo kai skubėdavau fotografuoti vakare. Vienas armėnas, kai įsibridęs fotkinau, net priplaukė su valtimi ir prikratę pilną plastikinį maišelį žuvų. Kaime iš viso 120 trobų ir 600 gyventojų. Taip man papasakojo svečių namų šeimininko tėvas, žvalus 85 m. senukas. Sako, gyventojų tik daugėja čia.

Avytės ryte  
piemenys  
piemenys  
gerietis  
avių ganymas  
avių pagynimas  
Senolis ryte  
rytas kaime  

Reiktų paminėti, kad čia orai visai negruziniški. Jei apačioje Borjomi 1500 m aukštyje buvo 28°C , tai čia tik 14-18°C . Šilčiausia būdavo pirmoj dienos pusėj, vėliau lietus, o vakare tokie žemi debesys, o su jais ateina drėgmė. Naktimis miegoti būdavo vėsoka, teko ir šildytuvą jungti. Bet man sąlygos fotografuoti būdavo idealios, tokių permainingų oro sąlygų nesu dar turėjęs. O paskutinę naktį dar ir žaibų buvo, tai pagavau ir nuostabių audros debesų. Deja, žaibus teko atidėti, reikėjo išsikepti gautą dovanų žuvį. Skaniai pavalgius jau žaibų neberadau.

vakaras  
upes slenis  
Ežero pakrantė  
audringas vakaras  

Aplink kaimelį esančios pievos - nuostabios. Kvepiančios čiobreliais, pilnos žydinčių kardelių, orchidėjų (gegužraibių), aguonų ir dar visokių gėlių kurių nepažįstu ir nėra Lietuvoje. Iš gyvūnų nieko įdomaus nemačiau, ežere yra varliagyvių, kurie visai smagiai vakare „koncertavo“, o paukščiai kaip ir pas mus: kiauliukės, kielės, raudonuodegės, kirai, garniai, kormoranai, iš retesnių teko matyt stepinį suopį, ledinę antį!

Aguonos  
katilėliai  
kardeliai  
pieva  
raguotasis vieversys  
raudonuodegė  

Įdomios kaimelio kapinės, turbūt lietuvių uolios nenuilstančios kapų tvarkytojos iškart kristų negyvos pamačius kai atrodo kaimo kapinės. Žolė ten nepjaunama ir paliekama viskas augti natūraliai, tai kapinės labiau primena peraugusį žolyną, nei laidojimo vietą. Kapinėse sutikau vienintelį kaimo katiną. Įdomios antkapių fotografijos, tokios paprastos, buitinės: kas už vairo sėdi, kas su marškinėliais stovi...

armėniškos kapinės  
armėniškos kapinės  
armėniškos kapinės  

Deja, trys dienos greitai prabėgo ir teko keliauti atgal civilizaciją. Manau čia dar grįšiu, dar paliko visai nepaliesti ugnikalniai su nedideliais ežerėliais, koplytėles ant kalnų viršūnių, upės slėnio vingiai.
Tai tiek. Tai mano pirmas reportažas, tai blynas gali ir prisvilęs būti ;) Stipresnės peizažinės fotografijos pasirodys atskirai.

Tomas Ruginis
https://www.facebook.com/chloroperla

stepiu_vilkas

stepiu_vilkas


Savo kelionių įspūdžiais kviečiame čia pasidalinti su eFoto bendruomene.
Straipsnių komentarai matomi tik eFoto NARIAMS. Tokia pykčio prevencija ...


Įdomiausi mėnesio straipsniai

Kelionė po Gruzijos kaimą, kuriame deginami karvės „blynai“
8 komentarai
Išsami nuotraukų kritika
22 komentarai
Konkurso „Mano ratai buvo du“ nugalėtojai
2 komentarai
Fotografijos konkurso paroda „Debiutas 2018“
29 komentarai
Savaitgalio skaitiniai #1
20 komentarų
Tatuiruotės išnyksta nuotraukose
2 komentarai

Panašūs straipsniai

Nuostabioji Indija

2018.05.04  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai   +42.0  
 
Delio gatvėse  
Kelionių sezonas prasidėjo!
Savo įspūdžius kviečiame pasidalinti su eFoto bendruomene ;)
Šiandien: Kęsto (Londonietis) reportažas.


Jau artėjant velykinėms atostogoms pradėjau spręsti dilemą: kiaušinius valgyti namie ar kažkur toli nuo namų? Kadangi namie kiaušinius buvau valgęs daugybę kartų, sprendimas atėjo savaime - kažkur toli, įspūdingoje vietoje. Nuo tos vienos minties prasidėjo kelionė į rytus..  Skaityti toliau...

Gambija - vartai į juodąją Afriką

2018.04.22  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai   +57.4  
 
mork: kreiva Gambija (greitu metu įmesiu ir tekstą)   FOTOISTORIJA [12]

„Gambijoje policininkai vidutiniškai uždirba 50 eurų, o aš jiems kasdien išdalinu bent keletą šimtinių. Todėl visi jie yra mano draugai“, - vos sutalpindamas rankose storą pluoštą vietinių kupiūrų šypteli mums stabtelėjęs apynaujo mersedeso vairuotojas. Neseniai į ketvirtą dešimtį įkopęs Leminas turi taksi ir automobilių prekybos verslus, bet pagrindines pajamas gauna iš marihuanos ir kokaino kontrabandos. Šalyje, kur elektra vis dar yra deficitinė paslauga, vyrą galima laikyti savotišku vietos Pablu Eskobaru.  Skaityti toliau...

Sultonų krašte. Omanas

2018.01.08  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai   +70.5  
 
Dykumoje  
Turite savo pasakojimą?  Paskelbkite jį čia!
Šiandien: Kęsto (Londonietis) kelionė.

Kai bebuvo likusios trys dienos iki Kalėdų, paskambino senas mano draugas ir lyg atsitiktinai paklausė: ką aš veiksiu ilgu pokalėdiniu laikotarpiu? Mano atsakymas buvo paprastas: lyg ir nieko... Jo pasiūlymas buvo viliojantis: o gal į rytus dumkim?  Skaityti toliau...