Gruodis... metas apibendrinti rezultatus ;)
Prieš 2 metus kas savaitę pradėjome rinkti vis kitokios temos geriausius už mėnesį ar ilgesnį periodą. Susumavus rezultatus, aktyviausi
gamtos fotografai yra ..
Tai ir geriausios fotografų šio periodo nuotraukos ..
3 patys patys geriausi trumpai pristatė ir savo įdomiausius, jiems įsimintiniausius kadrus
Kas įsiminė labiausiai?Labai sunkus klausimas :) Rimtai. Pamenu kiekvienos savo nuotraukos „gimimo“ aplinkybes, bet labiausiai įsiminė MER'o ir pilkosios gervės dvikova. Kodėl? Todėl, kad praleidau unikalią progą deramai įamžint tai ir todėl, kad niekuomet nebūčiau patikėjęs, kad tai įmanoma. Viskas įvyko taip greitai ir taip netikėtai - aš net kvėpuot buvau pamiršęs. Gervei nusileidus pasidomėt kuo taip užsiėmę ereliai, šie nesutriko, o vienas jų drąsiai stojo ginti prigimtinės teisės sočiai prisilesti. :) Kovą erelis baigė gulėdamas ant nugaros, bet savo teises atstovėjo (atgulėjo), gervei neliko nieko kito kaip tik nužerglioti šalin. Viskas vyko 15 - 20 sekundžių, atstumas 5 - 6m , o pas mane židinio nuotolis ant 500mm pastatytas, laiko nėra, teko suktis ir tikėti sėkme. Žodžiu - ilga istorija kuri truko keletą sekundžių. :)
benelit: Žemai lenkiuosi jums,pone... (1 nuotrauka)
benelit: Žemai lenkiuosi jums,pone... (2 nuotrauka)
Kadangi šiais metais gyvūnų foto laiką labiau skyriau ne st
ãtinių, dokumentinių vaizdų, o bent kažkiek įdomesnių pozų, nuotraukų judesyje užfiksavimui, labiausiai įsiminė karvelių uldukų fotografavimas. Jie atskrisdavo į lauką ir nutūpdavo ganėtinai toli nuo slėptuvės, o į fotografavimo zoną ateidavo pėstute. Žinia ant žemės lesinėjantys paukščiai nebuvo įdomūs, tad ieškojau būdo kaip juos paskraidinti. Jei garsais ar judesiais išsiduodavau kaip žmogus,- jie neskrisdavo, o atsukdavo uodegas ir sparčiai nueidavo tolyn. Toptelėjo mintis išbandyti kitų paukščių balsus. Geriausiai suveikė per grotuvą paleistas šarkos aliarmas. Keršuliai kildavo net žemę prakasdami :D
Šiais metais pasisekė per elnių rujos piką pabūti labai arti elnių, arčiausiai elnias baubė mažiau nei10m nuo manęs užsimaskavusio su kamera. Bet kol kas be konkurencijos pats įsimintiniausias momentas yra pernai spalio mėnesį sutikti vilkai. Dar dabar prisimenu tą jaudulį ( ne baimę) kai keturi vilkai pasirodė prieš mane. Trys jauni peliavo, o senis stebėjo aplinką. Man pasisekė, jie manęs nei užuodė nei pastebėjo. Vienas jaunas atidžiai apžiūrėjo mane iš gal 30-40m, bet aš įtarimo nesukėliau.