Išplitusi „mobilografija“ ir socialiniai tinklai iškėlė grėsmių žmonių privatumui ir privertė sukrusti biurokratus. Atsirado įstatymai saugojantys vaikus: jų negalima fotografuoti be tėvų leidimo (ši foto padaryta dar prieš įstatymą ;).
Mėginama saugoti ir suaugusių privatumą.
Bet dauguma fotografu vadovaujasi ne įstatymais o principu: „elkis su kitais taip kaip norėtum jog kiti elgtųsi su tavim“. Gal ir gerai. Bet kartais to nepakanka: internete išplitusią kompromituojančią nuotrauką sustabdyt jau neįmanoma. Mėginimas tai daryti teismais tik padidina susidomėjimą vaizdais. Klasikinis
Barbra Streisand atvejis yra labiau komiškas, bet kokia atsitiktinė nuotrauka su netikusiomis asociacijomis gali sugriauti „paprasto“ žmogaus gyvenimą.
Klausimas fotografuojantiems: kaip Jūs elgiatės su nepažįstamų ar pažįstamų žmonių nuotraukomis? Jei tos nuotraukos nėra malonios:
žmogus vaiposi,
netikusioje aplinkoje,
nuogas,
atrodo blogai/keistai.
Vienas kraštutinumas: nedarau visiškai nieko kas gali žmogui pakenkti.
Kitas kraštutinumas (paskutinis punktas) tinkamas paparaciams: fotografuoju ir rodau viską. Kuo žiauriau tuo geriau.
Šia apklausą paskatino padaryt ne kart girdėta eFoto fotografų pozicija: „Mano nuotrauka, rodau kur noriu, nesvarbu, kad jis/ji prieštarauja.“. Klasika: „Pati sutiko fotografuotis!“.
NE, taip negalima su žmonėmis elgtis. Nors žiauriame „žmogus žmogui vilkas“ pasaulyje visko pasitaiko...