Justina (Žė) apie autoportretus ir leidimą klysti
2019.05.27  Naujienos:  eFoto geriausisenoji fotografija  9
 
Žė: In-camera   Komentarai [5]

Tradicinį klausimą „Koks Tavo kelias į fotografiją“ labai norisi užduoti. Juk atrodo tradicinę fotografiją jau išmėginai, meteisi į gana neįprastus analoginės fotografijos laukus.
O man atrodo, kad kaip tik dabar ir grįžtu prie tradicijos, ir kad būdvardis „neįprastas” po truputį neutralizuojasi, nes kiek stebiu aplink, susidomėjimas analogine vėl auga.

Neskaitant pirmų bandymų dar paauglystėj susidraugauti su tėčio Zenitu, kuris, deja, su manimi draugauti nenorėjo ir vis dėl savo nugarėlės broko apšviesdavo juostą, intensyviau fotografuoti pradėjau studijų laikais. Nikon D3100 buvo pirmas mano užsidirbtas fotoaparatas. Juo fiksuodavau Vilniaus užkampius, architektūrą, miesto detales, prisigalvodavau visokių juokingų idėjų „meninėms“ fotosesijoms. Tuometinėse savo filologijos studijose jaučiausi lyg ne savo rogėse, o nuo fotografijos kaifavau. Didžioji dalis „langų“ praleista Vilniaus universiteto skaityklose vartant fotografijų albumus. Tad ilgainiui ir persikėliau į fotografijos studijas, įstojau į kolegiją. Čia susipažinau su profesionalaus skaitmeninio vaizdo išgavimo ir apdorojimo taisyklėmis, paragavau truputį reklaminės, studijinės krypties, pramokau retušo ir t.t. Tačiau vis tiek širdy mieliausi lieka tie šėliojimai su juosta. Dar pirmame kurse dėstytojo Ginto Kavoliūno padedama pramokau ryškinti, susiklijavau pirmą padoresnį pinholą iš jo dovanotų detalių. Taip ir pradėjo many plisti tas juostinis užkratas. Beje, tėčio Zenito taip niekada ir nenešiau taisyti – dabar tą nugarėlės broką išnaudoju kūrybiškai.

Žė: Egzilis (Pinhole, sidabro atspaudas, 2019.)   Komentarai [15]
Žė.  Egzilis


Ar studijavai dailę, meną? Su kokiais žmonėmis bendrauji, kurie įkvepia?

Visada buvau daugiau prie savamokslių. Nuo mažų dienų domėjausi meno istorija, buvau žingeidi tapybai, literatūrai, muzikai, rašymui. Universitete mieliau vaikščiojau ne į kalbotyros, leksikologijos ar fonetikos paskaitas, o į estetikos, fenomenologijos, religijotyros, Azijos šalių kultūros, kino istorijos, medijų… Trumpai tariant, universitetas suteikė nemažai žinių mano bendram išsilavinimui ir susigaudymui kultūrinių pasaulio įvaizdžių kloduose, kurie praturtino mano pasaulėjautą, matymo kampą, į kuriuos vienaip ar kitaip kurdama galiu atsiremti arba kurie padeda man iššifruoti ir atrakinti savo nuotraukose tai, ką ten užkodavo mano pasąmonė, nes tikrai ne visada viską darau sąmoningai pagal išankstines idėjas.
Šiuo metu studijuoju Taikomąją fotografiją kolegijoje, kur esame mokomi fotografijos kaip amato pagrinde šių dienų rinkos sąlygomis.
Iš lietuvių įkvepia Remigijaus Treigio, Giedriaus Liago ir apskritai „Plėšriųjų sekcijos” kūryba ir idėjos. Anksčiau intensyviai žavėjausi Violeta Bubelyte. Įkvepia ir dėstytojai, esami ar buvę. Kalbant apie įkvėpimą apskritai, jau keletą metų smarkiai sergu japonų vaizdo estetika, wabi-sabi filosofija, į ką labai norisi orientuoti ir savas fotografijas.
Žė: Vertigo   Komentarai [5]

Ar vaizdus režisuoji labai detaliai, iš anksto? Kiek rezultatas pateisina lūkesčius?

Paprastai nešiojuosi su savimi eskizų knygelę ir jei netikėtai šauna kokia vizija, pasipaišau, ir kartais kai ką įgyvendinu. Tačiau didžioji dalis mano nuotraukų – džiazas, mažumėlę apvaldytas fotolaboratorijoj. Dažniausiai mane įsitraukia vietos, kažkoks ten glūdintis genius loci sako, kad štai čia dabar turiu imti ir fotografuoti. Kartais specialiai išvykstu tokių vietų paieškai, kartais jos užklumpa nelauktai, o kartais nereikia niekur vykti, užtenka ant buto sienos įspindusio šviesos ruoželio, ir kambarys jau kalba, kviečiasi kadrui. Nežinau, kaip tiksliai tą kvietimą įvardyti, bet atrodo, lyg viduj vyktų kažkokios perturbacijos, tad pasiduodu tam lengvam svaiguliui. Matyt, tai vadina įkvėpimu, „tėkmės“ būsena. Ir kūrybos rezultatai, išplaukiantys iš tos tėkmės, niekada neapvilia. Užtat jei fotografuodama nesijuntu esanti toje ypatingoje būsenoje, paprastai ir tenkinančių rezultatų nebūna.Apskritai kalbant apie pinhole fotografiją, čia daug neprirežisuosi – šviesa, įsprūstanti pro smeigtuku įbestą akutę, dažnai mėgsta pasirinkti savas trajektorijas ir nupaišyti atvaizdą nepriklausomai nuo tavo lūkesčių. Tad stengiuosi tų lūkesčių neprisikurti ir žiūrėti į tai daugiau kaip į žaidimą. Išryškinusi juostą ir pamačiusi gautą rezultatą, žinau, kad tai dar ne viskas. Nemažai laiko skiriu atrankai, tada – apspręsdama atrinktų kadrų kompoziciją, ir tik po to imuosi spausdinti. Čia vėlgi žiūriu, mąstau ir ieškau kūrybinių sprendimų. Žodžiu, pinholožaidimų lauke esu ta, kuri aptvarko jo išmėtytus žaislus, sudėlioja juos į lentynas. Dirbu prie to tol, kol rezultatas pasiteisina. Iš sugadintų fotopopierių krūvos jau būtų galima išleisti padoraus storio knygą. Na, bet tokia eksperimentų kaina.

Gal galėtum aprašyti kelis savo vykusius darbus? Gal jie puikiai atitiko susapnuotą idėją, o gal kaip tik gavosi nuostabus „netyčiukas“. Kaip vyko procesas?

Tiesą sakant, tie kadrai, kuriuos išryškinusi pamatau, jog gavosi taip, kaip daugmaž ir įsivaizdavau, man įdomūs mažiausiai. Labai vertinu visokius atsitiktinumus, nenumatytas intervencijas į kadrą, šviesos nuotekius ir nuotykius...

Štai, pavyzdžiui, šis kadras, po kurio gerokai niežėjo kūną, gimė ant skruzdėlyno. Supykusios motinėlės, matyt, mane prakeikė, kad niokoju jų daugiabučio sienas ir siuntė į juostą šitą šviesos kanalą, kurį priėmiau ne kaip prakeikimą, o kaip papildomos prasmės elementą.

Žė: Motinėlė (Pinhole, sidabro atspaudas, 2019.)   Komentarai [3]
Žė.  Motinėlė

Dar vienas „netyčiukas“, gimęs iš... nuobodulio. Išėjome su bičiuliu pasivaikščioti, ir staiga jam paskambino. Skambutis buvo baisiai ilgas, baisiai rimtas, tiek, kad spėjo ir NSO apsireikšti. Niekada nemaniau, kad ir nuobodulys gali būti vaisingas.

Žė: Kontaktas (Pinhole, sidabro atspaudas, 2019.)   Komentarai
Žė.  Kontaktas

Štai čia, maniau, gausiu tokį minimalistinį marinistinį peizažą su saulėlydžiu, bet kažkokiu būdu pažeidžiau negatyvą, ir jame atsirado skylutė. Tokią būtų galima užretušuoti, bet „o kam?“ – pamaniau. Tokiu būdu ta netyčinė klaidelė padiktavo nuotraukai naują siužetą – taip gimė diptikas „Juodoji nykštukė“. Čia pat pacituosiu karikatūristą Scottą Adamsą: „Kūrybiškumas yra leidimas sau klysti. Menas – žinojimas, kurias iš tų klaidų palikti netaisytas“.
Žė: Juodoji nykštukė (Pinhole, sidabro atspaudų diptikas, 2019.)   Komentarai [2]
Žė.  Juodoji nykštukė

Nemėgtu chemijos :) O Tu, atrodo, visai mėgaujiesi procesu? Viską darai pati? Kokią įrangą, chemiją naudoji?

Aš irgi nemėgstu, ypač, kai užmirštu apie pirštines ir žnyples ar apsitaškau naujas kelnes. Bet kitaip neišeina... Pamenu, aną vasarą bandžiau išgauti atvaizdą naudodama augalinę emulsiją – nuolatinės gaudynės su saule, mažas kontrastingumas, keblumai su gauto atvaizdo užkonservavimo galimybėmis.. Pritrūkau kantrybės, pasidaviau ir vėl grįžau prie chemijos.
Ingos Lazarenko nuotraukos  
Fotografuoju daugiausia savadarbiais pinhole’ais, naudoju Ilfordo chemiją, spausdinu ant natūralaus pluošto popieriaus – Ilfordo arba seno rusiško. Ryškinu ir spausdinu pati, ir labai savimi didžiuosiuosi, jei ateityje pramokusi gaminsiuosi ir savo pačios juostas, chemikalus bei popierių.

Ką Tau reiškia fotografija? Jos vieta gyvenime.

Anksčiau labai daug migruodavau – tai į vienus vandenis, tai į kitus... Fotografija padėjo susisėslinti, įgavau kryptį. Dabar ramiau, kai žinau, kur teku. Svarbu nurodyti sau vagą, kurioje gali išsilieti, nutekinti savo vidinius krūvius. Be viso to čia, ypatingai analoginėje fotografijoje, įžvelgiu labai daug galimybių skleistis, atrandant vis naujas raiškos formas, tai – pažintis su savimi, kupina nuotykių ir atradimų džiaugsmo.

Justiną kalbino eFoto redaktorius

Žė

Žė


Komentarai
Turinys
  • skarbonke
    skarbonke 
      2019.05.27, 15:37, vertino: Gerai, , rašė:
    Zauber !
  • Žė
    Žė 
      2019.05.27, 22:37, rašė:
    Hail! :)
  • paradox
    paradox 
      2019.05.28, 09:27, vertino: Gerai, , rašė:
    ...jūsų darbai labai pagyvina šitą bebaigianti užsistovėti pelkynėlį ... :) :) :)
  • Žė
    Žė 
      2019.05.28, 23:33, rašė:
    Betgi yra yra čia tų nestovinčių! :)
  • Kriaušė Krioklys
    Kriaušė Krioklys 
      2019.05.28, 11:01, vertino: Gerai, , rašė:
    Liuks, labai įdomu paklausyti džiazo, apvaldyto fotolaboratorijoje!
  • Žė
    Žė 
      2019.05.28, 23:39, rašė:
    Šitas džiazas tai mcdonalde liejosi..:) Džiaugiuosi, kad susiskaitė!
  • aion
    aion 
      2019.05.28, 16:17, vertino: Gerai, , rašė:
    Sėkmės kūryboje.
  • Žė
    Žė 
      2019.05.28, 23:32, rašė:
    O šitos reikia.. ir Jums taip pat! :)
  • analogworld
    analogworld 
    nesiseka
      2019.05.29, 00:59, rašė:
    There is a time when you reach a point that you think (including myself)  you reach your peak and there are the questions - ...

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti
 Konkursas „Ryšys“
Tėviškas/motiniškas ryšys. Žmogaus ryšys su gamta ar kitu dalyku. Gali būti ir gyvūnai. Absoliučiai laisva tema fantazijai. Konkursas vyks iki birželio 24 dienos.
Tai 2 savaičių konkursas: visos nuotraukos.

Grupė Fotokonkursai rekomenduoja

... Rodyti
Nugalėtojus renka grupės Fotokonkursai nariai turintys aukštesnį statusą. O išrinkti konkurso temą galite čia.