Mūsų draugai Fotobitės.lt čia kartais pristato įdomiausias gamintas fotoknygas. Buvo ilgoka pertrauka..
Bet tradiciją atgaivinti paskatino ypatinga, labai mielo formato, eiliuota apie Neringą.
Pakalbinome jos autorę Mildą Jankauskaitę.


Kaip kilo tokia idėja išleisti tokią knygą?

Gimiau Klaipėdoje, nors dabar gyvenu Vilniuje, vasaras leisdavau Neringoje, todėl šį kampelį labai myliu.
Jei trumpai, tai per pandemiją turėjau galimybę daugiau laiko būti Kuršių nerijoje. Kiekvieną kartą jau būdama kelte jaučiu visai kitą aurą, energetiką, kvapą, emociją. Čia vyksta ir stebuklai: imu mąstyti eilėmis :)

---

Šį ketureilį sukūriau prieš 2 metus, prisistatydama viename internetiniame fotografijų projekte, vykusiame Neringoje, per karantiną. Pasirodo, eilės buvo pranašiškos, nors rašiau juokais, nes rimavosi :)

Vien tik nuotraukos man atrodė bereikšmės, o su „atplaukusiais“ ketureiliais, pasirodė tinkamas derinys. Kodėl tik ketureiliai? Kad neatsibostų skaityti! O, be to, tai ir iššūkis kartais didelę istoriją sutalpinti į keturias eilutes, ar vieną trumpą mintį išplėsti iki keturių eilučių. Taip pat atrodo, kad paprastai parašius keletą žodžių tokio pojūčio nepavyksta išgauti, koks gimsta eiliuotai. Apie tai taip pat yra ketureilis:

---

Kodėl Neringa?  Na taip, ji puiki.. Bet ar nekilo minčių panaudoti nuotraukas iš kitų vietų?
Ar Jums yra Lietuvoje vietų kurios prilygtų pajūriui?

Kol kas atrodo, kad kitos tokios vietos nėra, kadangi:

---

Tai toks būtų atsakymas vieta ta pati, bet vaizdai ir mintys vis kiti :)

Kodėl kvadratas?  Taip, tai labai tinkamas nuotraukų formatas ramiai knygai, bet ne kiekvienam mėgėjui (kaip save pristatote), kyla tokia gera mintis.

Ačiū už įvertinimą. Tiesiog pajaučiau, kad bus gražu. Dažnai mėgstu pasielgti truputį kitaip, nei įprasta. Kartais pasiteisina :) Beje labai norėjau, kad knyga lengvai vartytųsi, kad puslapiai nebėgtų atgal, o atvertus, tarsi užsifiksuotų. Kai „Fotobitėse“ pasiūlė Premium panoraminį popierių (atsiverčia lygiai) iškart sutikau ir nepasigailėjau, beje www.fotobites.lt radau atsitiktinai internete, norėdama pabandyti sumaketuoti draugės gimtadieniui skirtą fotoalbumą. Kaip smagu dirbti! Puikiai pavyko! Kokybė labai gera. Dabar jau prakutau. Patobulėjau, todėl ir knygą maketavau pati, taip, kaip įsivaizdavau, kaip norėjau.

Ar nebuvo sunku ir ilgai? 
Juk nuotraukų skaičius nemažas, o dar ir eilės.. įkvėpimas juk neatplaukia kasdien..

Čia norisi paminėti dar vieną ketureilį iš knygos kaip tos eilės atplaukia:

---

Beje eiliuotai savo mintis galima išsakyti kur kas atviriau, juokingiau ir, kaip minėjau, įtaigiau, pvz.; bevaikščiodama pajūriu aptikau jūros į krantą išmestą plastmasinį baką. Iš pradžių kyla pyktis, dėl taršos, paskui pastebiu kaip jis visgi gražiai atrodo bangų ir debesų fone, bet vis tiek supranti, kad daiktas blogas, todėl susidėlioja toks posmelis:

---

Trečius metus mane apsėdusi ši manija. Artimiesiems ir draugams dovanoju kalendorius, bet ten telpa tik po 12 nuotraukų ir ketureilių, todėl daugiau jų skelbiu savo FB puslapyje. Ir jaučiu grįžtamąjį ryšį. Turiu draugių ir pažįstamų, kurie labai laukia mano eilių su nuotraukom. Tuomet be galo malonu. Kai dėliojau knygą, supratau, kad per šį laikotarpį sukūriau per 100 ketureilių, nuotraukų turiu, žinoma daugiau, bet tikrai nepyškinu kaip tikri fotografai daug kadrų vienoj vietoj, daugiausia būna 3-5 variantai, iš kurių išrenku vieną, bet kartais būna tik vienas kadras ir jis man tinka.
Beje, tame minėtame  fotografijų projekte kartais prie mano nuotraukų, kurias siųsdavau labai nedrąsiai, sulaukdavau profesionalų komentarų. Net prie vienos nuotraukos buvo parašyta, kad pirktų šio autoriaus albumą. Kaip nudžiugau!!! Negaliu patikėti, kad tą albumą aš jau turiu :)

Su kuo fotografavote?  Ar redagavote?

Nesu profesionalė, fotografuoju iPhone telefonu. Šeima sako, kad jau reikia naujesnio modelio telefono, bet man nuotraukos (man pačiai) gaunasi tokios gražios, kad užtenka ir tokio. Be to, redaguoti irgi nenoriu, nes man atrodo, kad pakeisčiau užfiksuotą vaizdą ir jis taps nebenatūralus, todėl minimaliai keletą nuotraukų tik pašviesinau ir keletoje panaikinau tą žalią tašką, kuris atsiranda, kai fotografuoji prieš saulę. Matote, net nežinau kaip toks reiškinys vadinasi, bet jis man nuotraukoje gadina vaizdą :)

---

Knyga turi ISBN kodą. Ketinate ją paplatinti plačiau?

Iš tikrųjų, tai knygą išleidome savo lėšomis, taip norėjau įprasminti nugyventą pusšimtį ir tuo pasidžiaugti su draugais, artimaisiais bei atsiradusiais mano kūrybos gerbėjais... O jei leidi knygą, norisi, kad ji būtų ne tik  unikali, skoninga, bet ir tikra, todėl pasidomėjusi kaip gaunamas ISBN kodas, sužinojau, kad mano knyga atitinka visus kriterijus ir užpildžius paraišką, bei sumokėjus simbolinį mokestį, aš gavau kodą. Dabar tikrai galiu pasakyti, kad sukūriau tikrą knygą :)

Ateities kūrybiniai planai? ;)  Dažnai padarius didesnį kūrybinį projektą sunku sustoti, norisi kažką daryti vėl.

Kol kas džiaugiuosi knyga, ji dar tokia šviežia, kad kvepia ir dar nusimato vakarėlis draugams, kuriame ją ir pristatysiu. O kas bus toliau sunku nuspėti, bet neabejoju, kažkokia mintis vis tiek kils :)

Autorę kalbino eFoto redaktorius