Nepyk ant jo. Jam fotografijos išliekamoji vertė yra techninė kokybė ir nuogos moters kuno formų santykis su dirbtina šviesa. Visa, kas pas žmogų aukščiau sėdmenų ir giliau krūtų spenelių, jam nėra vertinga. Žmogaus širdis, siela, dvasia, jausmai, protas, emocijos, jam tai tik neapčiuopiama, nematoma, todėl neverta dėmesio materija. Sugauti ją ir parodyti žmogaus vidinio pasaulio lobynus, žmogiškosios būties esmę taip, kad suvirpėtu širdis ir užgniauštu kvapą, ne kiekvienam duota. Tegul varto savo taukuotus apvalumus priešais elektrinę saulę, tegul džiaugiasi kokybiškai pasišiaušusiais plaukeliais ir dirbtinio prakaito rasa. Tai jo kokybiško ribotumo smėlio dėžė:)