2016 metais žemę nupraus ypač stiprus perseidų meteorų lietus. Jo pikas bus naktį į rugpjūčio 12 dieną.
Properšos debesyse ieškokite čia: meteo.lt
Kuo rugpjūčio mėnuo ypatingas astrofotografijoje?Rugpjūtis pasižymi tuo, kad jau yra tikros tamsos, lyginant su liepa ir ypač birželiu, oras būna šiltas naktimis. Va, kad ir neseniai naktimis buvo daugiau nei 20 laipsnių temperatūra, vienas malonumas. Be abejo, rugpjūtį būna aktyvus bene žinomiausias meteorų srautas - perseidai (jie taip vadinami nes vizualiai atrodo, jog meteorai skrieja iš Persėjo žvaigždyno). Mes juos matome dėl to, kad Žemė kerta Svifto-Tutlio (Swift-Tuttle) kometos orbitą, o joje yra daug šios kometos dulkių, kurios ir sudega atmosferoje. Yra ir kitų įspūdingų srautų, pvz.: leonidai ar geminidai, bet jie aktyvūs šaltuoju metų periodu, tad nėra taip gerai žinomi ir populiarūs.
Ar galima be specialios įrangos fotografuoti krintančius meteorus?Žinoma, tam užtenka fotoaparato, gebančio daryti ilgesnes ekspozicijas, ant stovo. Tiesa, norint daryti ilgesnes ekspozicijas ir turėti neišplaukusias žvaigždes, reikėtų fotoaparatą dėti ant ekvatorinės montuotės, gebančios sekti paskui dangų, bet patiems meteorams pagauti tai nebūtina. Jei sekimo nėra, tada verta į kadrą įtraukti kokį nors antžeminį objektą (medį ar pan.) arba nukreipti aparatą į šiaurinį dangaus polių, tada kartu matysis žvaigždžių sukimasis aplink tą polių.

Padrikasis žvaigždžių spiečius ir ūkas „Burbulas“. © Donatas Tamonis

Kokie būtų geriausi nustatymai fotografuojant krintančius meteorus? Diafragma, ISO? Kokio platumo objektyvą naudoti?Meteorų, kaip ir žaibų, gaudymas yra laimės dalykas - su meteorais dar kebliau, niekad nežinai, kur koks sužibs. Todėl šansai juos pagauti gerokai padidėja, naudojant plataus kampo objektyvą. Tiesa, su labai plačiu kampu silpnesni meteorai matysis labai silpnai, tad čia irgi kompromisas. Mano nuomone, optimalus židinio nuotolis su įprastu veidrodiniu APS-C formato aparatu būtų 15-20 mm. Diafragmą priverčiau per vieną-du žingsnius nuo maksimalios, priklausomai nuo objektyvo, kad būtų sumažintas vinjetavimas kadre. ISO geriau naudoti aukštesnį, nes dauguma meteorų yra silpni. O išlaikymas - pagal galimybes. Tai priklauso nuo to, ar turime sekimą, ar galime naudoti Bulb režimą, pagaliau ar tamsus dangus, nes prie šviesaus labai greitai jo fonas bus peršviestas. Geriausia būtų, kad histogramos pikas pasislinktų dešinėn ne daugiau nei per trečdalį. Neturint sekimo įrangos ir naudojant platesnį kampą, galima daryti 30 s ekspozicijas, žvaigždės dar neišplauks.
Kiek meteorų galima pagauti?Kiek pavyks pagauti meteorų - dalykas labai neprognozuojamas ir priklauso nuo išlaikymo, objektyvo kampo, dangaus tamsumo bei meteorų aktyvumo. Pastarasis nusakomas dydžiu ZHR (Zenithal Hourly Rate), kuris nusako, kiek meteorų galima tikėtis pamatyti per valandą idealiomis sąlygomis (praktiškai šis skaičius visada mažesnis). Štai per perseidų ZHR maksimumas pasiekė apie 100, tačiau per beveik tris valandas fotografavimo su 15 mm židiniu priemiesčio danguje pavyko pagauti tik 1 meteorą.
Kokiuose tinklapiuose galima ieškoti informacijos apie visokius pasikartojančius ar vienkartinius astronominius reiškinius, aktualius astrofotografijos mėgėjams?Tinklapių yra daug, paminėsiu tik porą. Paprastesnis būtų
www.heavens-above.com - jame informacija apie palydovus, planetas, kometas ir pan.
Išsamesnis ir kiek sudėtingesnis yra
www.calsky.com - čia gausu informacijos apie visokius prognozuojamus įvykius, galima užsisakyti pranešimus el. paštu (pavyzdžiui, kada yra tikimybė pamatyti šiaurės pašvaistę). Ir viename, ir kitame reikia nurodyti savo vietovę, nes kai kurie įvykiai nuo jos labai priklauso. Geriausia tiesiog susikurti savo paskyrą.
Donatą Tamonį kalbino Saulius P.