Išties tas rūkuotas rytas buvo stebuklingas,negalėjau atsižavėti vaizdais.Padariau nemažai kadrų - planuoju dar ne viena to ryto akimirka pasidalinti ir ateityje. Džiugu ,Kristina,kad mūsų pojūčiai sutapo:)
Tikrai smagiai praleidau laiką-miškas dvelkia pavasario kvapu,o samanos atrodo dar žalesnės nei vasarą,tik balose paskendęs ledas primena,kad vis dar žiema.Paklaidžioti tokiam miške rūkuotą ankstų rytą,tikras relaksas... Dėkoju už apsilankymą:)
Kažkodėl man čia labiau PRIElankumas, o ne NUOlankumas. Sunku jai - būti lemta vienoje komandoje, o taip norėtųsi peržengti ribą ir prisišlieti prie kitos.... Bet kuriuo atveju, palaikymo ar atsakomojo veiksmo nematyti.... Gaivu Tavajame miške, Arvydai :)
Labai dėkingas,Normante:) Stengsiuosi parodyti dar daugiau ir gražesnių rūkų...:)
Albertas K (išsitrynęs) 2014.02.24, 15:01, rašė:
Arvyadai, aš įdėsiu deguto šaukštą, nes jūs darydamas šią nuotrauką panaudojote papildomą pirmojo plano pašvietimą, todėl išsikreipė toninė tiesioginė perspektyva ir nuotrauka prardo didžiąją dalį tikrumos pojūčio. Pati kūrinio idėja labai gera, bet yra toks triukas, siekiant sustiprinti gamtos grožio didingumo pajautimą, – galima nuleisti žemiau, negu trečdalių taisyklės žemutinė linija, horizonto liniją, pasirenkant santykį ne 3x3, bet 4x3. Pridenkit kadro apatinę dalį iki pirmosios pušies ir manau, kad pamatysite kaip didėja nuolankumo išdidumas. Manau, kad čia per nelyg didelis pirmojo plano detalių ryškumas (detališkumas) konkuruoja su jūsų pasirinkta kūrinio idėja ir ją šiek tiek slopina. Mano žvilgsnis per daug įsispokso į pirmojo plano detales ir tik vėliau pastebęs kas čia svarbiausia, deja, vėl grįžta į pirmąjį planą. Manau, kad tamsesnis pirmas planas naikintų detališkumą ir stiprintų tiesioginę perspektyvą – juo toliau, juo šviesiau, o ne atvirkščiai. Sėkmės kūryboje.
Albertai,ačiū už komentarą.Nesakau,kad viską atlikau tobulai,tačiau turiu paaiškinti,kad čia nebuvo panaudotas joks papildomas pirmo plano apšvietimas.Toks įspūdis dažnai susidaro jungiant keletą kadrų.Šiuo atveju,čia ir yra mano pamėgtas jungimo principas koliažo būdu.Šį metodą paprastai naudoju norėdamas kompensuoti objektyvo trūkumus (fotografuota su Canon S3 IS).Jungimo procese,kadrų spalvų ir atspalvių tonacijos buvo suderintos.Galimai šiokia tokia optinė apgaulė susidaro ir dėl besikeičiančio spalvų spektro,tolstant į perspektyvą.Pirmojo plano detalumo siekiau sąmoningai ir vistiek lig šiol sau priekaištauju dėl gauto rezultato.Tuo metu miške tvyrantis rūkas nemenkai "užmuilino" daug detalių antrame plane,todėl be pirmojo plano detalumo ir tinkamo spalvinio sprendimo ,vaizdas galėjo likti plokščias ir nuobodus. Jūsų minimą tikrumo įspūdį, greičiausiai, iškreipia šiek tiek pasodrintos spalvos,kuriomis siekiau suteikti vaizdui daugiau gyvybingumo ir meniškos kilmės.Gal taip ir reikėtų į šį darbą žvelgti,giliai neieškant reportažinės nuotraukos požymių... Tiesa,dėl trečdalių taisyklės,sutinku,kad privalėjau atidžiau parinkti nuotraukos svorio liniją.Manau,kad kitą kart pasiseks geriau:) Ir dar dėl idėjos:nemėgstu vietoj pavadinimo palikti tiktai neiškalbingus ženklus.Kaip ir aš pats,taip ir akylesnis žiūrovas, tikiu, atras visas detales,siejančias vaizdą su pavadinimu,tik šioje foto neturėjau tikslo pernelyg sureikšminti pačios idėjos ,"stumdamas " antrojo plano fragmentą į tonų ir pustonių tunelį.Tiesiog norėjau,kad žiūrovas, keliaudamas mano mišku, jaustų malonumą, gaivą bei abipusiai pagarbų nuolankumą savo ir miško atžvilgiu... Dėkoju už dėmesį:)
Va va taip Jonukas ir patampa oželiu ... patikėjęs, kad balutėje geras vandenėlis... Reikėjo Jonukui sesutės paklausyti ... Pirmas planas sakyte sako, ne eik Jonukai tu į girią, ten boba su stupa gyvena.... matai, Jonukai, kaip čia pas pirmą planą yra gražu ir gera, o ten tolyn rūkai ir monai tegyvena ... Apsuks galvele, pavers tave ... ir būsi tu ožys senatvei ataėjus ... Kaip sako Albertas taip ir tampaisi - ar likti šyčia ar pas bobą gilumon kur taip tie monai jos masina ... O aš visai jau pasiklydau - ir Arvydas man viską paaiškeno, ir Albertas man mysles sukedeno ... Tad nutariau, kad yra čia toks minčių gramatikos reibusas - kitaip jei reikia mandriai tai lingvistinis minčių kailiuko pakedenimas ... gi tai jau tikras nors ir trimatis gyvenimas mūsų ... kai viskas tuo pat laiku ir žioplas be mobilkos ir naujas jokas, o šalia pražengęs artym minsterio, -tfu meistrininko katras jau dieną naktį klieda., kad tuoj jau tuoj kaip koks pamiškės vėjas bus padabintas gura vardu ... visi ir viskas tikram gyvenime šalia , drauge ir neperskiriamai gyvena ... Kaži ar pats čia ką parašęs supratau ? Jei ne, tai monai gilumos mane jau nulingvistino ...