Negrįšiančių pavasarių kronika

Žmones traukia tam tikros energetinės zonos. Tokią vietą dažnai noriu aplankyti ir aš.Matyt, ten susikaupusi praeities energija turi atrasti naują šeimininką ir bent dalimi įsiskverbti į jo širdį...
Atsargiai šypteli pavasarėjanti Saulė pro apdulėjusį ,voratinkliais apaugusio lango stiklą.Atrodo,kad dar truputį ir ji pažadins ne tik už lango sustabarėjusius gėlių žiedus,bet ir tuoj prakalbins sodybos šeimininkus...
Įsliūkinu ,lyg nekviestas svečias į trobą,vildamasis išgirsti bent menkiausią čia gyvenusios vienišos moterėlės krebždesį.... Tarp aprūkusių virtuvės sienų nesigirdi nei šaižaus puodų dangčių žvangėjimo,nei beprotiškai išsiilgto šutintų bulvių kvapo. Aplink tylu,o pravertos durys byloja,kad šeimininkės kažkur labai išskubėta ... Ne,ji nebuvo tokia beatodairiška ir nerūpestinga-erdviame kambaryje ant didelio stalo ,rodos,dar šiandien ji užtiesė naują staltiesę ir prisėdusiam prašalaičiui, rodė nuotraukų albumą.Gal tai buvo svečias,priglaudęs namo šeimininkę kartu su visais jai brangiais prisiminimais savo beribėse valdose... ? Nutrūkęs rožinis ir mažutis,ant stalo stovintis medinis kryželis su žvake, buvo paskutiniai to susitikimo liudininkai...
Namo gale didelė jauja.Dar nemažai rakandų paliko ilgapirščiai virtuvėje bei rūkykloje,įrengtoje centre trobos.Užuodžiu skilandžių kvapą... Atrodo,viskas čia buvo taip neseniai,taip gyva ir tikra,tačiau iš kai kurių ženklų spėju,jog sodyba skaičiuoja bene antrą šimtmetį.
Greta namo nedidukė kamara.Beeinant lūžta grindys,tačiau joje stovintys ąžuoliniai stalai tvirti,lyg vakar pagaminti.O ir korių rėmeliai pasakoja apie čia buvusį didelį bityną.Tiek troboje,tiek kamaroje mane lydi Šventųjų žvilgsniai... Palėpėje net nustembu pamatęs arką-grūdų valomąją mašiną,o vaikiška lovelė pralinksmintų net šių laikų naujagimį.Tik štai gyvagaudžiai šeškų spąstai įtartinai pragraužti-tikriausiai, nebuvo kam ištraukti sugauto niekadėjo... Tarp nemažai likusių apyvokos daiktų pastebėjau didelę geldą.Ji be menkiausio įsklilimo,visai ne tokia,kokia buvo pasakoje...
Dėmesį patraukė kraičio skrynia.Daili,tvarkinga ir taip pat tvirta.Matyt,turėjusi ilgus metus saugoti jai patikėtą turtą.Praveriu.Nedaug to turto belikę.Skrynios dugne randu raštelį,kuris nugramzdina į dar gilesnius pamąstymus apie gyvenimo prasmę.Taip ir neištekėjusi per visą savo gyvenimą šeimininkė ,išsaugojo jai dovanotą mamos ar senelės austą audinį,tačiau juo taip ir nepasinaudojo, vildamasi pati kada nors tuo nudžiuginti anūkus...
Tie daiktai,ir sodas,daržas,laukas,viskas aplink ją,matyt,buvo ta varomoji gyvenimo jėga,kuri ir dabar vadinama viltimi.Taip,viltis pergyveno šeimininkę,bet ir ji netrukus bus palaidota po griuvėsiais.
Jei spėsiu,užsuksiu ten dar ne kartą pasisemti stiprybės ir pasimokyti viltingai laukti pavasarių...
 630 (+0)

Komentarai
Turinys
  • virgis.v
    virgis.v 
      2014.02.25, 07:49, vertino: Mėgstama!, , rašė:
    Ilgai sėdėjau prie šių nuotraukų ir masčiau, kaip viskas šiame gyvenime laikina ir kartais tik viltis mums suteikia jėgų ir neleidžia palūžti. Nugrimzdau į prisiminimus...Nuostabiai parodyta istorija*
  • Neptūnas
    Neptūnas 
      2014.02.25, 09:00, rašė:
    Dėkoju ir pritariu išsakytoms mintims.Ši buitis man labai priminė mano senelių gyvenimą ir nerūpestingai praleistus kelis vaikystės metus jų vienkiemyje. Tikriausiai,istoriją visada suprasti lengviau,ją išgyvenus...
  • anava
    anava 
      2014.02.25, 13:25, vertino: Gerai, , rašė:
    Labai užkabino tas reportažas. Ir akis, ir sielą, ir mintis. Taip iškalbingai papasakota istorija... jautriai ir giliai. Labai patiko ir vaizduose tvyranti nuotaika, nors ji kartu ir švelniai nostalgiška, ir graudi, ir skaudi. Ir dar.... pagalvojau - kaip gerai, kad tokiose relikvinėse senose nykstančiose sodybose ne tik vandalai lankosi, o ir žmonės su kameromis.... Žmonės, kurie geba matyti, jausti, išgyventi, gerbti ir kitiems tą pakylėtą senos sodybos dvasios ir žmonių likimo jausmą perduoti. Ačiū, patyriau tikrą emocijų jūrą ir žiūrėdama, ir skaitydama.
  • Neptūnas
    Neptūnas 
      2014.02.25, 23:35, rašė:
    Nuoširdžiai gera ,beskaitant tokį komentarą ... Ir ne dėl glostomos savimeilės,o dėl to,kad yra žmonių,bendraminčių,kuriems mūsų visų praeitis yra aktualiai sentimentali.Jausdami pagarbą praeičiai,gerbsime dabartį,gerbdami dabartį nedvejosime dėl garbingos ateities... Sprendžiant iš dar ne visiškai išniekintų relikvijų,likusių daiktų ir nesuniokotų trobesių,labai norėčiau tikėti,kad tie vandalai,kurie apsilankė šioje sodyboje,taip pat pajautė protėvių dvasią ir pagarbiai nuleidę galvas,pasišalino.
    Gaila ir apmaudu,kad visos šios vertybės,kartu ir su visa jose likusia energetika, greitu laiku bus nušluotos nuo žemės paviršiaus-viskas bus paversta dirbamais laukais.Dvasinių vertybių perkainojimas šiandien vis labiau sumaterializuojamas,tik mažai kam rūpi kokiais vaistais gydysime savo apkerpėjusias sielas...
    Reiškiu dėkingumą ir pagarbą Tau,Vilija:)
  • Svarstykles13
    Svarstykles13 
      2014.02.25, 19:20, vertino: Gerai, , rašė:
    Aš irgi-ilgokai prasėdėjau...
  • Neptūnas
    Neptūnas 
      2014.02.25, 23:37, rašė:
    Turbūt tekstas čia kaltas...:) Ačiū,Rima:)
  • .Krivis.
    .Krivis. 
      2014.02.25, 19:42, vertino: Gerai, , rašė:
    Šiurpulinga
  • Neptūnas
    Neptūnas 
      2014.02.25, 23:39, rašė:
    Na,gal truputį... Labiau įdomu...:)
    Dėkoju už apsilankymą,kolega:)
  • Konstancas. (išsitrynęs)    2014.02.25, 21:44, rašė:
    ...čia man paprasčiausiai norisi padėkot autoriui(ei)...
  • Neptūnas
    Neptūnas 
      2014.02.25, 23:42, rašė:
    Prašom,bet lyg ir aš turėčiau padėkoti...:)
    Autorius:)
  • Kęstas
    Kęstas 
      2014.02.26, 19:27, vertino: Gerai, , rašė:
    "Gyvi" nepermaldaujamo laiko įkalčiai, kurie iš fotografijų tyliai persismelkia į žiūrovą ir kažkur ten už širdies palieka gėlą ir perštėjimą, o žvilgsnį nukreipia į vieną tašką...
    Tai tarsi artėjimas į nepatirtą deža vu ir vėl tolimas... tarsi pasakojimas-epopėja apie vieno pasaulio sukūrimą ir kažkokią ramią apokalipsę...
    Arvydai lenkiu galva.
  • Neptūnas
    Neptūnas 
      2014.02.26, 19:42, rašė:
    Kęstai,Tavo komentaras labai iškalbingas-nieko nepridursi... Nulenkime galvas praeičiai... Didelis Tau dėkui:)
  • žiema
    žiema 
      2014.03.02, 19:35, vertino: Mėgstama!, , rašė:
    labai-----------
    toks prasmingas tekstas----------
    prisiminimai sukilo ir manyje-----------------
    ir toks pažįstamas raštas nuotraukoje (panašiai rašė ir mano močiutė )
    --------------
    nereikia žodžių---------
    labai
  • Neptūnas
    Neptūnas 
      2014.03.02, 21:49, rašė:
    Vistiek padėkosiu,nes labai džiaugiuosi kiekvienu,kas sugebėjo į šią seriją pažvelgti atidžiau:)
    Asmeniškai man,ji taip pat savotiškai brangi,nes visame tame esu pats,mano dvasia,mano jausmai ir potyriai."Sirgau" dėl šios serijos turbūt taip,kaip nei dėl vienos savo nuotraukos... Joje atsispindi mano senelių laikų praeitis,buitis ir gyvenimas-pernelyg giliai tai įstrigo tuo laiku mano vaikiškose akutėse ir širdutėje...
    Ačiū,Asta:)
      www.fotobites.lt nuolaida fotoknygoms, albumams, fotožurnalams galioja iki gegužės 1 dienos.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti