šuo domestikuotas gyvūnas, ne kokia stirna ar vilkas. Vežiojamės automobiliu, auginame bute, maudom vonioj, rengiam žiemą ir... fotografuojam. Šuniui svarbiausia- būti reikalingu žmogui, o kokiais būdais jis gali pasitarnauti priklauso nuo šeimininko. Tarkim ši fotosesija mano šunims buvo smagi pramoga, nieks nekentėjo, niekam neskaudėjo, šunims tai buvo eilinė paklusnumo užduotis už ką jie kaip visada buvo apdovanoti. Tai, kad gailėti reikia ne šių šunų, kurie prižiūrėti ir turi namus, o tų, kurie neturi kam būti reikalingais.
tradicinis supratimas, tarsi šuo būtų ne plėšrūno laukinio vilko brolis, o nuo žmogaus valios priklausomas daiktas. Paklauskit šuns, kas jam geriau - gyventi šiltame bute ar bastytis kur akys veda? :) P.s. Nuotrauka puiki iš techninės pusės, tačiau žanras... diskutuotinas, kaip matau ir žanro kritika nepriimtina :)
labai toli šuniui iki vilko. Mano šunys tikrai nenorėtų valkatauti, mes gi einame pasivaikščioti be pavadžio, einame per miškus, tai kodėl nepabėga kaip vilkai?
Wilija, buvo laikas, kada mužikas buvo pigesnis už šunį, ar neatrodo, kad link to einama ir dabar? Gyvūnas tampa nebe gyvu padaru turinčiu tokias pat teises kaip ir žmogus gyventi an šito svieto, net gi ne žmogaus pagalbininku nuo kurio priklauso pats žmogus, bet dekoracija, kuriai nusibodus ji tiesiog išmetam į gatvę! Bet tai nesuderinama su civilizuoto "esteto" filosofija.