Fotografo pasivaikščiojimai
nkm.balsas.lt/files/images/w200/5bd58535859813ea182382d0424d..." />
Žaliuojantys medžių lapai, besiskleidžiantys pumpurai, iš urvelių ropojantys vabalai ir prieš nosį skrajojantys gyviai... Norėdami visa tai įamžinti niekaip neapsieisime be „macro“ priedų arba šią funkciją turinčių kompaktinių fotoaparatų.
Įprasta manyti, kad vaizdas matricoje arba negatyve, atitinkantis fotografuojamo objekto mastelį nuo 1:5 iki 20:1 (skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus skaičius), ir sudaro „macro“ diapazoną. Taip aiškinama teoriniuose vadovėliuose. Praktikoje apie „macro“ dažniausiai pradedama kalbėti, kai pereinama iš įprasto fokusavimo režimo į fokusavimą mažu atstumu nuo fotoaparato iki fotografuojamo objekto. Kiekvienas nekeičiamas kompaktinio fotoaparato objektyvas ar objektyvas, skirtas fotografuoti veidrodiniais fotoaparatais, konstrukciniu požiūriu suderintas taip, kad galėtų sufokusuoti daiktus, esančius standartiniu atstumu nuo fotoaparato (nuo ± 1 m iki ∞). Fotografuojant minimaliu atstumu (0,5–1 m, skirtingiems objektyvams), didžiausias vaizdo mastelis tesudaro ~1:10. Įprastai tokiu atstumu fotografuojamas daiktas turi būti pakankamai didelis, kad užpildytų visą kadrą. Tarkim, fotografuojame skaitmeniniu fotoaparatu, kurio matricos ilgoji kraštinė yra 24 mm. Šiuo atveju fotografuojamas objektas (matricoje sudarantis 1:10 mastelio vaizdą) turėtų būti apie 24 centimetrus. Norint fotografuoti smulkius daiktus ir siekiant užpildyti visą kadrą, reikia prie jų gerokai priartėti. Tačiau sumažinus distanciją iki fokusuojamo objekto mažiau negu minimalus objektyvo fokusavimo atstumas, fotografuojamo objekto mastelis bus tinkamas, bet ne ryškus. Taip nutinka dėl to, kad kiekviename objektyve yra ribota lęšių eiga, lemianti fokusavimo charakteristikas. Kaip žinote, mažinant atstumą nuo fotografuojamo objekto iki fotoaparato, būtina didinti objektyvo lęšių atsitraukimą nuo fotoaparato.
Tam pačiam vaizdo masteliui gauti skirtingo židinio nuotolio objektyvus nuo fotoaparato reikia atitraukti nevienodai. Kuo didesnis židinio nuotolis, tuo daugiau ir atitraukiame. Norint gauti 1:1 mastelio vaizdą, fotografuojamas objektas nuo objektyvo turi būti nutolęs dvigubo židinio nuotolio atstumu, o objektyvas – tokiu pačiu atstumu nuo fotoaparato. Objektyvą galima atitraukti tik veidrodiniuose fotoaparatuose su keičiamais objektyvais. Kompaktiniuose fotoaparatuose tai pasiekiama įjungus „macro“ režimą valdantį objektyvą. Tai padarius objektyvo viduje persistumdo lęšių grupės ir kompaktinis fotoaparatas gali fotografuoti mažesniu atstumu nei įprastai. Panašiai sukonstruoti ir veidrodinių fotoaparatų objektyvai su „macro“ diapazonu. Naudotis kompaktiniais fotoaparatais ir minėtais objektyvais ganėtinai patogu, tačiau galimas vaizdo mastelis tesiekia maždaug 1:4. Norėdami jį dar labiau padidinti, galime pasinaudoti tarpiniais žiedais, dumplėmis arba „macro“ lęšiais.
Paprastai pardavinėjami jų rinkiniai, sukomplektuoti iš 3–4 skirtingo ilgio elementų. Taupant pinigus galima įsigyti ir vieną bet kurio ilgio žiedą, tačiau prieš tai reikėtų bent apytiksliai žinoti, kiek kartų išdidinto vaizdo reikės.
Tarpiniai žiedai ir dumplės tinka bet kokių charakteristikų objektyvams, tačiau reikia nepamiršti, kad skirtingą bajoneto (objektyvo tvirtinimo prie fotoaparato jungties) tipą turintiems fotoaparatams skirsis ir priedai. Tarpiniai žiedai – pigesnis įtaisas negu tarpinės dumplės. Paprastai pardavinėjami komplektai, susidedantys iš 3–4 skirtingo ilgio elementų. Trumpiausiojo ilgis svyruoja apie 10, ilgiausiojo – apie 30 mm, o bendras visų elementų rinkinio ilgis siekia 60–70 mm. Taupantiems pinigus galima įsigyti ir vieną bet kurio ilgio žiedą, tačiau prieš tai reikėtų bent apytiksliai žinoti, kiek kartų išdidinto vaizdo reikės. Kuo trumpesnį žiedą pirksite, tuo mažiau galėsite išdidinti vaizdą. Fotografuojant „penkiasdešimtuku“ ir naudojant visą žiedų komplektą, fotografuojamo vaizdo mastelis dar nesiekia 1:1. Norint fotografuoti stambesniu masteliu, reikia sujungti keletą žiedų komplektų, o toks junginys gali brangiai atsieiti.
Šiuo atveju patogiau naudotis tarpinėmis dumplėmis. Jomis galima tolygiai keisti fotografuojamo vaizdo mastelį pakankamai plačiame diapazone, nes dumplės gali pailgėti net iki 25–30 cm – tokį ilgį atstotų geri keturi žiedų komplektai! „Macro“ lęšiai dažniausiai naudojami su kompaktiniais fotoaparatais. Prie kompaktinių fotoaparatų naudojama tais atvejais, kai netenkina standartinės „macro“ funkcijos parametrai arba kai jos visai nėra.
„Macro“ nuotraukas dažniau fotografuojant veidrodiniais fotoaparatais vertėtų įsigyti specializuotą „macro“ objektyvą. Šio tipo objektyvai puikiai veikia ir įprastomis sąlygomis, ir su visais „macro“ priedais. Tokiuose objektyvuose ištaisytos optinės aberacijos (vaizdo iškraipymai), galinčios atsirasti daug kartų didinant vaizdą, taip pat yra galimybė be papildomų priedų išgauti 1:2 ar net 1:1 mastelį. Be to, juose būna labai įgilintas priekinis lęšis, tad susidaro natūrali nenuima blenda, sauganti nuo nereikalingų šviesos spindulių.
„Macro“ nuo kitų fotografavimo būdų skiriasi ir tuo, kad dėl itin stambių mastelių labai sumažėja ryškumo zona ir jautriam elementui (matricai) tenkantis šviesos kiekis. Norint bent šiek tiek padidinti ryškumo zoną, objektyvą reikia maksimaliai diafragmuoti, t. y. kuo daugiau sumažinti diafragmą (didelis F skaičius). Tokiu būdu ir taip mažą šviesos kiekį dar sumažiname. Iškilusią šviesos stygiaus problemą galima spręsti trimis būdais. Pirmasis – labai padidinti fotojuostos ar matricos jautrumą šviesai. Tai nelabai parankus būdas, nes didelio jautrumo fotojuostos yra gana „grūdėtos“, o skaitmeninės matricos labai „triukšmauja“. Ir viena, ir kita menkina nuotraukos kokybę.
Su populiarių gamintojų juostiniais ir skaitmeniniais veidrodiniais fotoaparatais suderinama žiedinė blykstė makrofotografavimui.
Antrasis būdas – naudojantis vidutiniais jautrumais ilginti išlaikymą. Tiesa, šiuo atveju būtina apsidrausti nuo galimų fotoaparato vibracijų. Labiausiai praverstų sunkus fotografinis trikojis. Lengvi trikojai nelabai tinka, nes jie nėra pakankamai stabilūs. Jeigu fotografuojama prie pat žemės, vietoj trikojo patogiau naudoti nekieto, biraus turinio (pavyzdžiui, kruopų) pripiltą maišelį. Ant tokio maišelio fotoaparatas patogiai įsitaiso ir fotografuojant išlieka pakankamai stabilus. Trečiasis būdas – naudotis papildomos šviesos šaltiniais. Tai specialiai „macro“ fotografijai skirtos žiedinės arba kelias sukiojamas galvutes turinčios blykstės.
Jomis labai patogu naudotis, bet jei „macro“ fotografavimu užsiimate tik retkarčiais, tokia investicija vargu ar pasiteisintų. Gamtoje fotografuojamą objektą papildomai (nors ir nežymiai) galima apšviesti naudojantis mažais veidrodėliais, jų atspindį nukreipus reikiama kryptimi.
Pasirinkus bet kurį iš trijų būdų, galima gauti pakankamai kokybiškas nuotraukas. O fotografuoti „nuo rankos“ verta tik vidutiniu masteliu (maždaug iki 1:2, 1:1) ir su sąlyga, kad ranka turės atramą. Didinant mastelį be trikojo išsiversti beveik neįmanoma. Lieka tik sukaupti reikiamą amuniciją ir leistis į „macro“ pasaulio platybes.
Fotografuojant vabalus, drugelius ir kitus baikštesnius gyvius reikėtų naudoti ilgesnio židinio nuotolio objektyvus ir kuo daugiau tarpinių žiedų (ar dumples) – tokiu atveju norėdami gauti to paties mastelio vaizdą fotoaparatą galėsime laikyti atokiau nuo fotografuojamo objekto.
NK Nr. 6, 2007
Patarimai: fotografavimas naktį
nkm.balsas.lt/files/images/w200/9d79d0989b9123fe1623e66b396a..." />
“Fotografavimas naktį” šiaip netiesa, nes dažniausiai naktinės fotografijos daromos ne visiškai sutemus, o vakaro prieblandos metu prieš pasirodant danguje žvaigždėms. Visiška tamsa tikrai nėra pati geriausia aplinka fotografavimui, o štai prieblanda su savo minkštais, sodriais ir šiltais šešėliais, šviesos žiburiais ir automobilių bei vitrinų žibintais yra labai viliojantis metas fotografuoti.
Į detales nesileisiu - ištisos knygos prirašytos apie naktinę fotografiją. Čia pateiksiu tik keletą patarimų ir išlaikymo lentelę pradedantiems ir tiesiog smalsiems fotografams, norintiems išplėsti savo paveikslėlių tematiką ir tonaliką.
Fotografuojant naktį labai reikia štatyvo. Jei jo neturite, fotografuodami bent jau atsiremkite alkūnėmis į palangę, turėklus, apkabinkite gatvės stulpą (policija, tikėkimės, nepalaikys girtu). Žinoma, jei norėsite nuotraukoje gauti automobilių žibintų nubrėžtas juostas, štatyvas bus būtinas, nes reikės 8-10 sekundžių išlaikymo.
Kas dar praverčia? Gera optika jums leis fotografuoti mėnulį arba nutolusius objektus, siluetus prieš šviesos šaltinį. Fill-in blykstės režimas padės fotografuoti žmones naktį, ypač jei šalia yra kitų šviesos šaltinių.
Anglų fotografai mėgėjams parengė orientacinį išlaikymo ir diafragmos nuostatų fotografuojant naktį sąrašą:
Pateiktos tik apytikslės reikšmės fotografuojant ISO 100 jautrumo atitikmens režimu. Su praktika ateis ir intuityvus supratimas, kokie nustatymai geriausi. Labų jums naktų!
Patarimai: kaip fotografuoti žmones?
nkm.balsas.lt/files/images/w200/0732b622e804e8339934cebb2ee7..." />
Su skaitmeniniais fotoaparatais fotografija pagaliau tapo tikru masiniu reiškiniu. Galva svaigsta vien nuo nuotraukų, kasdien įdedamų į Flickr kiekio. Populiariausia nuotraukų tema - žinoma, žmonės. Deja, retas mūsų žinome apie žmonių fotografavimo techniką, išskyrus standartinį prašymą šypsotis. Kelias iki profesionalių nuotraukų ilgas, bet net jei pasinaudosite paprasčiausiais šio rašinio patarimais, jūsų nuotraukos kaip mat visa galva pralenks diletantiškus išblyškusius nuo blykstės vampyrų raudonomis akimis portretus..
Galima būtų prirašyti dar dešimtis kitų vertingų patarimų (gal taip ir padarysime ateityje), bet visiškai pakaks, jei pasinaudosite bent šiais.
Fotopatarimai: pragariškas žvilgsnis
nkm.balsas.lt/files/images/w200/52f832c845c1f284a4a92ed0201d..." />
Demonai egzistuoja visai šalia jūsų. Netikite? Žvilgtelėkite į savo nuotraukų albumą. Turbūt rasite ne vieną pragarišku raudonų akių žvilgsniu spoksantį "padarą". Kuriam laikui vaiduoklių medžiotojus palikime ramybėje, nes visa tai galima pataisyti patiems - neprireiks net žaibais šaudančių ginklų.
Taigi raudonos akys, dažnai pasitaikanti nuotraukų bėda. Kaip su tuo kovoti? Liaudies išmintis sako - pažink savo priešą. Norint išvengti demoniškų žvilgsnių, ne pro šalį susipažinti su jų atsiradimo procesu. Kodėl būtent vyzdys ir kodėl raudona spalva? Pirmiausia išsiaiškinkime, kas tas vyzdys. Tai ne kas kita, kaip ertmė akyje, tiksliau, lęšiukas. Žiūrėdami į juodas žmogaus akis tiesiog kiaurai pro rainelę ir lęšiuką žiūrite į vidinę akį, kurioje yra tamsu, todėl vyzdžiai ir atrodo juodi. Vidinė akis išraizgyta smulkių kraujagyslių, kraujas raudonas, tad jei čia pasiųstume porciją stiprios šviesos ir rainelė butų plačiai atsivėrusi, sulauktume gražaus raudono atspindžio nuo vidinės raudonos akies sienelės. O šią šviesą, kaip žinia, "šauna" fotoaparato blykstė. Ir dažniausiai tamsoje - kaip tik tuo metu, kai mūsų vyzdžiai didžiausi. Tačiau juk ne visos nuotraukos su blykste turi raudonakių "padarų". O tai lemia ne kas kita, kaip atstumas tarp blykstės ir objektyvo ašies. Kuo blykstė arčiau objektyvo, tuo didesnė tikimybė pakeisti savo akių spalvą.
nkm.lt/art_files/933/Fotopatarimai-1.jpg" height="271" width="350" />Šviesa nuo blykstės atsimuša į akies dugną, kuriame yra daug kraujagyslių. Ji tampa raudona ir atsispindėjusi sukelia raudonų akių efektą. Viską lemia kampas. Jei aparato blykstė integruota, atspindžio kampas bus mažas ir raudonas blykstės atspindys pateks į objektyvą. Naudojant išorinę blykstę, jos atstumas nuo objektyvo ašies padidėja, kaip ir atspindžio kampas, tad raudonų akių nelieka.
Šviesa iš blykstės "trenkia" šviesos pliūpsnį, kuris akį pasiekia tam tikru kampu ir atsispindi. Jei blykstė netoli objektyvo, šviesa grįžta tiesiog į objektyvą - ir mūsų planetoje vienu demonu daugiau. Tačiau jei tarp objektyvo ir blykstės yra didesnis atstumas, kampas taip pat bus didesnis ir blykstės atspindys prašaus pro šalį.Daugelis gamintojų giriasi turį efektyvius raudonų akių šalinimo metodus, tačiau didelė jų dalis teigiamo efekto neužtikrina, o kartais tai tiesiog rinkodaros žaidimai. Viena iš populiariausių metodikų - prieš fotografuojant specialia lempute ar net keletu trumpu blykstės pliūpsnių pašviesti tiesiai į akis, kad rainelė susitrauktų, taip sumažindama raudonų akių tikimybę. Idėja nebloga, tačiau praktikoje mažai veiksminga - efektą kiek sumažina, bet nepanaikina. Juolab kad daugelyje kompaktinių fotoaparatų blykstės atstumas nuo objektyvo nesiekia nė centimetro. Taigi norint išvengti raudonų akių, reikia arba nenaudoti blykstės, arba ieškoti tinkamų kampų. Pateiksime keletą pavyzdžių.
Prireikus raudonas akis nuotraukose galite pašalinti pasinaudoję ir populiariomis grafikos programomis, tarp jų "Adobe Photoshop", "ACDSee", "Microsoft Office Picture Manager". Taip pat galima pasitelkti ir fotoaparato komplekte pateikiamą programinę įrangą, kuri paprastai turi tam skirtų priemonių.
Patarimai: kaip fotografuoti žmones?
nkm.balsas.lt/files/images/w200/0732b622e804e8339934cebb2ee7..." />
Su skaitmeniniais fotoaparatais fotografija pagaliau tapo tikru masiniu reiškiniu. Galva svaigsta vien nuo nuotraukų, kasdien įdedamų į Flickr kiekio. Populiariausia nuotraukų tema - žinoma, žmonės. Deja, retas mūsų žinome apie žmonių fotografavimo techniką, išskyrus standartinį prašymą šypsotis. Kelias iki profesionalių nuotraukų ilgas, bet net jei pasinaudosite paprasčiausiais šio rašinio patarimais, jūsų nuotraukos kaip mat visa galva pralenks diletantiškus išblyškusius nuo blykstės vampyrų raudonomis akimis portretus..
Galima būtų prirašyti dar dešimtis kitų vertingų patarimų (gal taip ir padarysime ateityje), bet visiškai pakaks, jei pasinaudosite bent šiais.