Personazas idomus...bet noretusi daugiau naturalumo pozuojant..pvz akys galetu buti nukreiptos ne i objektyva, ir kam tos rankos sudetos...kazkai dirbtinai atrodo:) Na bet idomus personazas vistiek vercia pasiziureti i sia foto:)
Ačiū už kritką, kolega. Tiesiog noriu paaiškint, kad Azijoje (jei teko pačiam būt, pastebėtumėte..) pasisveikinimui naudojamas wai gestas. Būdai, kaip atlikti šį gestą, priklauso nuo socialinio sluoksnio, lyties ir amžiaus. Paprastai kuo aukščiau yra iškeltos rankos ir kuo žemiau galva besilenkiant, tuo daugiau išreiškiama pagarbos. Moterys, skirtingai nuo vyrų, dar ir priklaupia. Šis gestas yra kilęs iš istorinių laikų siekiant parodyti, jog nėra nešamasi jokių ginklų. Tai taip pat gali būti siejama su budistų papročiu, kai meldžiantis suglaudžiamos rankos ir nuleidžiamos link žemės tris kartus.
Wai gestas dažniausiai naudojamas išreiškiant pagarbą vyresniesiems arba pagal rangą aukštesniems asmenims. Beje, wai taip pat gali išreikšti atsiprašymą, padėką ar atleidimą. Tad jei suklystama ar įžeidžiamas suaugęs žmogus, staigiai iškeliamos rankos, atliekančios wai gestą.
Paspaudžiau išsakytam teiginiui nepritarimo ženklą . žmogus niekada nebūdamas tuo ką jame mato kiti , nes kiti mato tik tai ką atpažįsta savyje - šiame portrete, man nėra nenaturalumo - sakyčiau priešingai - palaiminimo ir santarvės ženklas tikras ir naturalus tam, kuris ne pozoje.. kuris kuria bendrumo dvasią ... tačiau net išsakytas nejautimas yra tikras tą sakančiam ..
Betgi reikia atskirti pagal jus, - autorės poreikį paaukoti ir gavusios moters poreikį padėkoti ... Kaip viskas visuomet aišku, jei nepripainiojame svetur savo ...
Ačiū, mielas Antanai už supratimą ir palaikymą. Ši moteris -tyrumo, šilumos simbolis . Mažai , vos keleta senų žmonių sutikau...ypatingas modelis pasakyčiau - nieko neprašantis, nereikalaujantis. Daugeliu vaikų fotografavau ir verkiau...tai žodžiais nenusakoma...Be tėvų, gyvena vieni, valstybė neišlaiko.Turi penkiamečiai, septynmečiai "kapstytis " kelią į gyvenimą patys...Paruošiu mažiukais serijalais apie kaimo kasdienybę- vis to laiko stoka, nespėju ..O ir rašytoja iš manęs ne kažin kokia- turiu begales emocijų, bet sunku jas išlieti ant popieriaus...Taigi, palieku kiekvienam žiūrovui čia spręst ir matyt tai, ką kievienas mato savaip. Yra tokia frazė- kievienas iš savo bokšto žiūri ir mato. Tik tiek .Dėkinga :)
Mielas kolega....Ok, įkvėpiau oro ir paaiškinu...visų pirma, tai ne Tailandas, o Kambodža...Tailandas daug daugiau sukomercintas, beja..O atsivežiau iš vien Kambodžos apie 2000 nuotraukų ( skaitmeniniu aparatu darytų..) ir 20 filmelių...Taigi, jei skaičiuotumėm kad kiekvienam "pozuotojui" dalinau nors po dolerį...:) susidarytų gal kažkur$ 2000 suma. Esu sužavėta šia šalimi,žmonėmis... jų pritenkiančiu skurdu ir neišmatuojamu jokiais matais - sielos tyrumu.. ten niekas neprašinėja, nepersekioja kaip arabų šalyse, nekamantinėja ir įkyriai nesiūlo savo prekių...Ramybė, orumas, šiluma...Beja, valstybė yra griežtai uždraudus tautiečiam prašinėt išmaldos , nes kasmet plūsta milijonai ir milijonai žmonių. O kad patenkinti tamstos žingeidumą- taip, daviau moteriškai £1 , tik po to kai papozavo man..Mažai sutikis Kambodžoj senų žmonių- jie visi išmirę nuo karo laikų, tiesiog daviau nes tas vargšas doleris yra niekas man, o moteriškai dienos alga. O galų gale, kievienas mato tai ką nori matyt- jūs matot kad moteriškė dėkoja už dolerį , o aš matau tyrą gilią sielą, patirtį jos veide ...to nenupirksi !!!
Man tai tarp moteriskes ranku matosi isukta kupiura:) Na gi juokauju...per artimiausius 10 metu gal ir as aplankysiu tuos krastus, o dabar tik per nacional geography arba is Jusu ir kitu fotografiju pamatau:)