Šiaip, kogero, be abejonės, kaip bepažiūrėsi, darbas atrodo gerai. Bet žiūriu, prie ko čia dabar prikibt... ir matau, pirmiausiai, pasvyrima nemažą į dešnę. Kadro tiesinimui prisirišta prie užuolaidos, kas, mano manimu, nėra teisinga, nes ji į apačią pučiasi, platėja, todėl jos linija nekaba lygiai. Gal teisingiau būtų rištis prie tapetų suklijavimo siūlių vertikalės, ar, iš bėdos, prie lovos horizontalės. Kitas dalykas, tai juntamas erdvės trūkumas, katino erdvėj pagalvėlės, norėtusi, kad jų būtų nukirsta bentkiek mažiau. Taippat modelio ranka, ji gal ir nenukirsta kadro briauna, bet vistik... Nors tas momentėlis vertinamas subjektyviai, kaip ir blizganti, traukianti dėmesį, saga sijonėlio. Modelis šaunus, turbūt nepigiai jums atsieina, todėl nesupykit, jei ką netaip pasakiau:)
Tiesinimas - dalykas subjektyvus, ir visalaik fotkinant tokius objektuskaip sena lova paklypusiom kojom ar nebūtinai statmenai suklijuotus tapetus, laisvai krentančias užuolaidas ir pan. iškyla problema pagal ką lygiuoti pagal realų ar pagal vizualinį horizontą. Šįkart atrodo nepataikiau. Peržiūrėjau ir patiesinau Modelis (ir katinas ) -"all inclusive" į Romualdo "portreto anatomijos" pamokas. :-)
Pataikiau pas labai gerą mokytoją www.efoto.lt/skelbimas/portreto_antomija ir supratau kad viskas, ką įsivaizdavau anksčiau išmokęs apie fotografavimą buvo tik miražas. Dabar pamokėlėse viską vėl pradedu nuo pradžių
Žinau Dikumų Vėją, Romualdą Vinčą ir jo grupę "Portreto anatomiją". Esu toje grupėje FB, bet pasyviai, tik stebiu... Įdomu, be abejo, viskas ten šaunu. Tik vat toks dalykas, kad tas mokytojas gali parduoti savo, ką parodo jūsų pavyzdys, bet nežinau, ar jis gali pamatyti kitą, jį suprasti ir padėti jam atsiskleisti su tuo, ką žmogus jau turi... Jei suprantat, ką noriu pasakyt? Sekmės jums. Iki malonaus:)
Supratau apie ką kalbi. Žinios yra žinios, žmonės ir skirtingi, joms įsisavinti jei fotografinį pagrindą turi reikia iki metų. Dar viskas priklauso nuo įdedamų pastangų Tarkim Emilija,greit pradėjo augti ir gavo meistro statusą. Tarkim Sandra Strazdaitė, ji jau buvo guru, bet žinios ir buvo naudingos. Ir dar, kas nemažiau svarbu kad padėti naujokui, po kurso jis visada gauna konsultacijas. Tad tik tinginys gali neatsiskleisti :) jei supratai apie ką aš.
Be abejo, tinginys ir yra tinginys, tai elementaru.Toks turbūt tingėtų ir iki jūsų daeit...:)) Daleiskim, žmogus gauna pagrindus, bet kaip jam gauti kryptį, kuria jis galėtų judėt toliau. Pvz. jūs neimat pradedančiojo, savo mokinio, darbų, jų neanalizuojat ir pagal jo matimą, supratimą nemokot jo, ta prasme, netobulinate to, ką jis turi, pasakykim taip, užkoduoto? Juk pas jus nepapuola žmonės, neturintys talentų, gebėjimų fotografijai. Tokie vat mano pamąstimai:) Dar mintis, ar nebus taip, kad grupelė jūsų mokinių fotografuos, kaip vienas, jūsų stiliumi? Jei yra tokia galimybė, tai ką jūs pats apie tai manot?
RimErem (išsitrynęs) 2014.10.08, 11:35, rašė:
Nuotrauka kaipo tokia gera, bet jos pavadinimas ir tema man kažkodėl primena 19a rusų dailininkų judėjimą peredvižnikus...:) (opiat dvoika...)
Kažkiek teisybės yra tame... pamokos visgi paremtos rusų st.Peterburgo fotomokyklos pagrindais - pirmiausiai stengiantis išryškinti fotografuojamo žmogaus emocijas, charakterį, ir neįlendant į nulaižytą vakarų mokyklų glamūrą Pavadinimas "opiatj dvojka" iš tikro gerai čia tinka. dar tiktų "...ir vėl sriuba diedui neįtiko..."