Akys didelės
kaip dangus mėlynos,
o ant aštrių keliukų
pirštinaitės švelnios.
Šilkinė suknelė.
Rankos apnuogintos.
Apgamėlis —
tokia graži
lyg šaltukas
sugundytum
ir velnią.
O Nelaboji,
apžergusi pagaikštį,
laukais, miškais
per patį vidurvasarį
su rogėmis
nudūmė,
o tu skubi, rausti,
juk be reikalo gaištame —
raunam vištoms,
žąsims, triušiams
sodrią ir žalią žolę,
o kiek dobiliukų
prižėlę, o karvutėms bus
ir buroklapių.
O ant šakų karo
kriaušės ir obuoliai
ir džiūsta kvaili griežti
mano svaičiojimai,
ir džiūsta mintys, žodžiai
iš svetimų sodų,
daržų atėję,
ir sakiniai lekia, skuba
į kalno viršūnę —
lekia, skuba namo,
o man norisi dovanėlę
po durimis pakišti
ir ant laiptelių
tavęs laukti —
vasaros laukimas
nors porą metų,
nors porą savaičių.
kaip dangus mėlynos,
o ant aštrių keliukų
pirštinaitės švelnios.
Šilkinė suknelė.
Rankos apnuogintos.
Apgamėlis —
tokia graži
lyg šaltukas
sugundytum
ir velnią.
O Nelaboji,
apžergusi pagaikštį,
laukais, miškais
per patį vidurvasarį
su rogėmis
nudūmė,
o tu skubi, rausti,
juk be reikalo gaištame —
raunam vištoms,
žąsims, triušiams
sodrią ir žalią žolę,
o kiek dobiliukų
prižėlę, o karvutėms bus
ir buroklapių.
O ant šakų karo
kriaušės ir obuoliai
ir džiūsta kvaili griežti
mano svaičiojimai,
ir džiūsta mintys, žodžiai
iš svetimų sodų,
daržų atėję,
ir sakiniai lekia, skuba
į kalno viršūnę —
lekia, skuba namo,
o man norisi dovanėlę
po durimis pakišti
ir ant laiptelių
tavęs laukti —
vasaros laukimas
nors porą metų,
nors porą savaičių.