Taip, teisingai. Kad išreikšt savo fotografines įdėjas, nebūtina keist modelius. Mano fotografija orientuota ne į matomą, o greičiau nematomą pusę. Į ką nurodo ir raktažodis.
Romualdai, moters įsikūnijimas į prasmę - palinkę, - šiame sąmonės judesio momente yra akivaizdžiai akimirka iš veiksmo scenos ... O fotografijoje tas atrodo pervaidinta . Tuo nepaliekant vietos žiūrovo žvilgsnio kelionei ... Todėl man sunku atsikratyti dar vieno šios scenos nematomo dalyvio pozos - palinkęs fotografas ...
Romualdai, kam taip grubiai ? Meniškos prigimties žmogui būdinga savo vizijas, savo kalbą be žodžių iš to kylančius potyrius patikrinti savimi ir per save ... Tereikia stebėti savo mikro judesius, - jie daugiau mentaliniai, tačiau emocinis kūnas tuo metu būna ypač aktyvus ... Būtų nuoširdumo ir solidumo deklaracija, jei autorius neišsigąstų pašaliečio, žiūrovo žvilgsnio į jį kuriantį ... Neužsidarytų po tariamo pašaipumo role ...
Nenešioju kaukių, neturiu prieš ką "lenktis" ir kam pataikauti. Esu laisvas kūrėjas ir nenoriu pasiduoti kažkieno įtakom. Tad ką galvoju, tą laisvas ir išsakyt.
Labai nenorom rašau - nusivyliau. Kalbamės kaip aklas su kurčiu. Toks pokalbis man beprasmis . Romualdai, tavo atsakymas rodo panieką ir baimę kalbėti apie tavo pačio kūrybines inspiracijas . Kartoju jau ne tau - kažkas - tai tu pats . Jei nepripažįsti savęs - šalia esančiam žmogui niekada nebūsi suvokiamas kaip kalbantis tiesą .
Romualdai, tu vis kovoji su įsivaizduojamu priešu .... Jei išeitum iš anapusinės asmeninės dramatiškos kovos būsenos - seniai būtum pastebėjęs, kad matančiam nėra paslapčių nuo tavo virtuvės ... Ir ... būtumei seniai nugalėjęs išankstinį nusistatymą bei priešiškumą visiems ir ypač tiems, kurie nėra tau priešiški. Tad netgi sentencija labai giliai papildo ir atveria ne tik tavo virtuvę, bet ir tavo, jau seno laikotarpio kelią su fobijų atitvarais iš abiejų pusių . Tapk nors kelioms akimirkos savęs stebėtoju - atsiras ne viena kitokia kitų galimybių kelio kryptis ...
Romualdai, jei mane domina, tai tiktai ką tu rodai . Tam, kad tai kuo adekvačiau suvokti būtina bent minimaliai pažinti darbų autorių . Keista, kad tenka tai sakyti tau, Romualdai, tu save atskleidi kur kas daugiau ir giliau, nei nori ir gali tai paneigti . Beje, čia tampa prasta mada vietoje dėkingumo, burbuliuoti prieš žiūrovus, kurie skiria savo nesavanaudišką dėmesį ir papildo autorių dvasinius bei kūrybinius resursus .