Gyvenu
tą dieną, naktį
linų, karklų karalystėje.
Gyvenu, dirbu
prie bokšto varpinės,
tarp anekdotų, aforizmų
ne vieną tiesą išpažįstu
ir po rudens dangumi
garbinu Budą, Kristų...
O perskėlęs,
akmenį per pusę,
iškalt
šventųjų veidus
nepamiršiu.
Išniręs iš gyvenimo paviršiaus,
ateisiu išvertęs
ne vieną vagą,
atvertęs prie pušyno
ne vieną amžiaus išmintį,
atvertęs naują puslapį...
tą dieną, naktį
linų, karklų karalystėje.
Gyvenu, dirbu
prie bokšto varpinės,
tarp anekdotų, aforizmų
ne vieną tiesą išpažįstu
ir po rudens dangumi
garbinu Budą, Kristų...
O perskėlęs,
akmenį per pusę,
iškalt
šventųjų veidus
nepamiršiu.
Išniręs iš gyvenimo paviršiaus,
ateisiu išvertęs
ne vieną vagą,
atvertęs prie pušyno
ne vieną amžiaus išmintį,
atvertęs naują puslapį...